Vikisritis:Metai

Šiais metais

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti.

Metai: 2022 2023 2024 - 2025 - 2026 2027 2028 MMXXV metai

Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as

Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius

3 tūkstantmetis

2025 metai (4 kat., 6 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1474 ԹՎ ՌՆՀԴ Bahajų kalendoriuje 181 – 182 Berberų kalendoriuje 2975 Bizantijos kalendoriuje 7533 – 7534 Budistų kalendoriuje 2569 Etiopų kalendoriuje 2017 – 2018 Hebrajų kalendoriuje 5785 – 5786 Indų Kalijugos kalendoriuje 5126 – 5127 Indų Saka kalendoriuje 1947 – 1948 Indų Vikramo kalendoriuje 2080 – 2081 Iraniečių kalendoriuje 1403 – 1404 Japonų kalendoriuje Reiwa 7 (令和7年) Kinų kalendoriuje 4661/4721 — iki — 4662/4722 Koptų kalendoriuje 1741 – 1742 Korėjiečių kalendoriuje 4358 Musulmonų kalendoriuje 1446 – 1447 Mianmaro kalendoriuje 1387 Tajų saulės kalendoriuje 2568

2025 m. yra nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvos seimas 2025 metus paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.^[1]

• Sausio 1 d. Bulgarija ir Rumunija tapo visateisėmis Šengeno erdvės narėmis.^[2]
• Vasario 23 d. Vokietijoje vyks pirmalaikiai rinkimai.^[3]
• Gegužės 13–17 d. Bazelyje vyks 2025 m. Eurovizijos dainų konkursas.

• Sausio 1 d. – Ingrida Armonaitė-Galinienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (g. 1962 m.).^[4]
• Sausio 5 d. – Mina Levitan-Babenskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1932 m.).^[5]
• Sausio 6 d. – Metropolitas Chrizostomas, stačiatikių bažnyčios vyskupas, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos metropolitas (g. 1934 m.).^[6]
• Sausio 8 d. – Sigitas Jakubauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1956 m.).^[7]
• Sausio 19 d. – Leopoldas Digrys, Lietuvos vargonininkas, pianistas (g. 1934 m.).^[8]
• Sausio 31 d. – Antanas Anskaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1931 m.).^[9]
• Vasario 6 d. – Karolis Jovaišas, Lietuvos teisininkas, kriminologas, teisėtyrininkas teoretikas (g. 1946 m.).^[10]

• Sausio 5 d.:
  • Robertas Hiubneris, Vokietijos šachmatų didmeistris (1971 m.) (g. 1948 m.).^[11]
  • Kostas Simitis, Graikijos teisėtyrininkas (civilistas), profesorius, publicistas, politinis veikėjas (g. 1936 m.).^[12]
• Sausio 6 d. – Henny Eman, Arubos politikas (g. 1948 m.).^[13]
• Sausio 7 d.:
  • Ayla Erduran, turkų violončelininkė (g. 1934 m.).^[14]
  • Žanas Mari Le Penas, Prancūzijos politikas, radikalus dešinysis (g. 1928 m.).^[15]
• Sausio 15 d. – Deividas Linčas, pasaulinio garso amerikiečių kino ir televizijos režisierius, aktorius, menininkas, dizaineris, muzikos kūrėjas (g. 1946 m.).^[16]
• Vasario 1 d. – Horstas Kėleris, vokiečių ekonomistas, politikas, buvęs Vokietijos federalinis prezidentas (g. 1943 m.).^[17]

Vasario 9

Vasario 9 yra 40-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 325 dienos (keliamaisiais metais – 326).

• Katalikų šalys – (2005) – Gavėnios pradžia;
• Pelenų diena;
• Kinija (2005) – Naujieji Metai;
• tarptautinė odontologų diena (globėja – šv. Apolonija).

Algė – Apolonija – Dovilė – Erika – Erikas – Joviltas – Marijus – Nikiforas – Odeta – Polė

• 1263 – Daugavgryvos mūšis tarp Treniotos ir Livonijos ordino pajėgų;
• 1864 – Suimtas 1863-1864 metų sukilimo vyriausiasis Lietuvos sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas;
• 1929 – nukrito Andrioniškio meteoritas;
• 1990 – Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime švenčių įstatymu gražintos senosios bei religinės lietuvių šventės. Valstybine švente paskelbta Vasario 16-oji, tautinėmis – Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14-oji;
• 1991 – Gyventojų visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės 90,24 % gyventojų (76,4 % visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų) pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę;
• 1991 – išleistas pirmasis Krašto apsaugos savanorių pajėgų leidinio „Savanoris“ numeris;
• 2002 – XIX žiemos olimpinėse žaidynėse Solt Leik Sityje (JAV) dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai;
• 2005 – Kaune ant dviejų vienas šalia kito esamčių namų Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje atidengtos memorialinės lentos dailininkui Antanui Samulevičiui-Samuoliui, jo sūnėnui rašytojui Raimundui Samulevičiui bei rašytojo motinai tautodailininkei Stasei Samulevičienei.

• 1873 m. – Jonas Baronas, leksikografas, pedagogas, gamtininkas (m. 1952 m.).
• 1900 m. – Jonas Januškis, Lietuvos redaktorius, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas (m. 1963 m.).
• 1909 m. – Juozas Monkus-Monkevičius, aktorius (m. 1943 m.).
• 1912 m. – Tatjana Babuškinaitė-Vasiliauskienė, lietuvių baleto artistė (m. 1990 m.).
• 1915 m. – Algirdas Brazis, lietuvių kilmės JAV dainininkas (baritonas).^[1] (m. 2007 m.).
• 1924 m. – Juozas Barauskas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
• 1925 m. – Aleksas Baltrūnas, lietuvių rašytojas (m. 2001 m.).
• 1926 m. – Antanina Mackevičiūtė, Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, skaitovė.
• 1928 m.:
  • Antanas Terleckas, Lietuvos ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas (m. 2023 m.).
  • Česlava Leonida Lenkauskaitė, Lietuvos gydytoja infektologė, parazitologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1930 m. – Vytautas Petras Bložė, Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.
• 1931 m. – Anicetas Arminas, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.^[2] (m. 1998 m.).
• 1939 m. – Povilas Tamošauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Juozapas Tartilas, inžinierius statybininkas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Česlava Pimpienė-Žemaitytė, muzikos mokytoja ir chorvedė, Visagino kultūros, švietimo, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Rimontas Bukauskas, Lietuvos ir Skuodo rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1948 m. – Augelija Petrauskienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, visuomenės ir politinė veikėja.
• 1950 m.:
  • Alfredas Balsys, ūkininkas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Joana Bartaškienė, Lietuvos sporto, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Audronė Kasperavičienė, Lietuvos menotyrininkė.
  • Edmundas Čeičys, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Jonas Leilionas, provizorius, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Vylius Leonavičius, Lietuvos sociologas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1957 m. – Vaclovas Dačkauskas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis veikėjas.
• 1960 m. – Daiva Daugvilienė, švietimo vadybininkė, verslininkė, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos vadovė.
• 1962 m. – Algirdas Taminskas, teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, vienas iš šiuolaikinės Lietuvos daiktinės teisės pagrindėjų, vienas iš naujojo privatinės teisės kodekso (LR CK) rengėjų; VU TF docentas, LR KT teisėjas, buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
• 1963 m.:
  • Alius Jankauskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Marijonas Ročius, inžinierius programuotojas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Sigutė Meškytė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja (m. 2010 m.).
• 1965 m. – Remigijus Adomaitis, Lietuvos pedagogas ir chorvedys.
• 1968 m. – Darius Lukminas, Lietuvos krepšininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas.
• 1970 m. – Vidas Paplauskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Valdas Petronis, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Tomas Miklinevičius, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia atraminio saugo arba gynėjo pozicijose.
• 1983 m. – Vaida Giraitytė, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

• 1885 – Juozas Ambrozevičius, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas.

• 1942 m. – Antanas Samuolis, lietuvių tapytojas, vienas talentingiausių ketvirto dešimtmečio jaunosios kartos atstovų (g. 1899 m.).
• 1987 m. – Antanas Šabaniauskas, Lietuvos estrados dainininkas (g. 1903 m.).
• 1990 m. – Ona Galdikaitė, Lietuvos vienuolė, poetė (g. 1898 m.).
• 1992 m. – Mykolas Žilinskas, kultūros veikėjas, kolekcionierius (g. 1904 m.).
• 2002 m. – Antanas Romualdas Gudonavičius, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1943 m.).
• 2005 m. – Elena Mezginaitė, lietuvių poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką Vilniaus Universitete (g. 1941 m.).
• 2006 m. – Vlada Pajaujienė, Lenkijos lietuvių mokytoja, bibliotekininkė, poetė (g. 1911 m.).
• 2009 m. – Kazys Bradūnas, lietuvių poetas (g. 1917 m.).
• 2014 m. – Antanas Račas, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. 1940 m.).
• 2017 m. – Juozas Baušys, Lietuvos žurnalistas, scenaristas (g. 1939 m.).

• 1621 – Romos popiežiumi išrinktas Alessandro Ludovisi (Grigalius XV);
• 1674 – Pasirašyta Vestminsterio sutartis, kuria buvo baigtas Anglijos karas su Nyderlandais;
• 1801 – Prancūzija ir Austrija pasirašė Lunevilio taikos sutartį, žymėjusi Šventosios Romos imperijos pabaigą;
• 1863 – A. Kreinas užpatentavo gesintuvą;
• 1900 – Dveitas Devisas įsteigė vieną iš garsiausių teniso apdovanojimų – Deviso taurę;
• 1929 – Maskvoje pasirašytas Litvinovo protokolas dėl karo atsisakymo. Protokolą pasirašė Rusija, Lenkija, Rumunija, Estija ir Latvija;
• 1996 – pirmą kartą susintetintas kopernikis;
• 1998 – Tbilisyje pasikėsinta į Gruzijos prezidentą Eduardą Ševarnadzę.

• 1060 m. – Lamberto Scannabecchi (m. 1130 m.) italų dvasininkas, 1124-1130 m. Romos popiežius Honorijus II;
• 1773 m. – Viljamas Henris Harisonas, 9-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1841 metų kovo 4 dienos iki 1841 metų balandžio 4 dienos. Prezidento pareigas jis ėjo vos 32 dienas. Viljamas Henris Harisonas tapo trumpiausiai pareigas ėjusiu JAV prezidentu (m. 1841 m.).
• 1865 m. – Erichas fon Drigalskis, vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas (m. 1949 m.).
• 1887 m. – Vasilijus Čiapajevas, Rusijos 1917–1922 m. pilietinio karo vadas (m. 1919 m.).
• 1895 m. – Albert Hensel, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Bonos ir Karaliaučiaus universiteto (KU) profesorius (m. 1933 m.).
• 1896 m. – Janis Luoja, latvių kalbininkas (m. 1969 m.).
• 1902 m. – Ivanas Leonidovas, rusų tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (m. 1959 m.).
• 1907 m. – Trường Chinh, Vietnamo politikas. 5-asis Vietnamo prezidentas ir Vietnamo komunistų partijos generalinis sekretorius (m. 1988 m.).
• 1910 m. – Jacques Lucien Monod, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1976 m.).
• 1934 m. – Joe Grech, Maltos dainininkas ir kompozitorius (m. 2024 m.).
• 1940 m. – Brian Bennett, būgnininkas, pianistas, populiariosios muzikos kompozitorius ir aranžuotojas. Geriausiai žinomas kaip rokenrolo grupės The Shadows būgnininkas.
• 1940 m. – John Maxwell Coetzee, Nobelio literatūros premijos laureatas iš PAR.
• 1943 m. – Joseph Stiglitz, JAV ekonomistas, 2001 metais gavęs Nobelio premiją ekonomikos srityje bei turintis kitų mokslininkams skirtų apdovanojimų Amerikoje ir Švedijoje.
• 1959 m. – Guy Ecker, meksikiečių aktorius.
• 1960 m. – Frederikas Ndoci, Albanijos dainininkas.
• 1962 m. – Velimiras Perasovičius, Kroatijos krepšininkas ir krepšinio treneris. Nuo 2007–2008 m. sezono pradžios treniruoja Madrido „Estudiantes“ krepšininkus. Iki tol, baigęs krepšininko karjerą, keletą sezonų dirbo „Split“ bei Vitorijos „TAU Ceramica“ klubų direktoriumi.
• 1974 m. – Igoris Bondarevas, latvių ledo ritulio vartininkas.
• 1980 m. – Angelos Charisteas, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir 1. FC Nuremberg klubo puolėjas.

• 1670 m. – Frederikas III, 1648–1670 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1609 m.).
• 1881 m. – Fiodoras Michailovičius Dostojevskis, vienas žinomiausių rusų rašytojų (g. 1821 m.).
• 1972 m. – Nikolajus Krylovas, sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. 1944 m. jo vadovaujama III Baltarusijos fronto 5-oji armija užėmė Kauno miestą (g. 1903 m.).
• 1977 m. – Sergejus Iljušinas, tarybinis aviakonstruktorius, vienos didžiausių Rusijos lėktuvų gamybos kompanijos „Iljušin“ įkūrėjas, triskart Socialistinio darbo didvyris (1941, 1957, 1974 m.), Lenino premijos laureatas (1960 m.), septyniskart Stalino premijos laureatas (absoliutus rekordas), inžinerijos generolas pulkininkas (1957 m.), TSRS Mokslų akademijos narys (1968 m.) (g. 1894 m.).
• 1979 m. – Denis Gaboras, vengrų fizikas ir išradėjas, labiausiai žinomas už holografijos išradimą. Už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija (g. 1900 m.).
• 1983 m. – Edgaras Iltneris, latvių tapytojas (g. 1925 m.).
• 1984 m. – Jurijus Andropovas, Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (nuo 1982 lapkričio) (g. 1914 m.).
• 1994 m. – Howard Martin Temin, 1975 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1934 m.).
• 1996 m. – Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas, Vokietijos karinis veikėjas, Antrojo pasaulinio karo Liuftvafės asas, numušęs 104 priešo lėktuvus, generolas leitenantas (g. 1912 m.).
• 2001 m. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4] (g. 1916 m.).
• 2021 m. – Čikas Korija, amerikiečių pianistas, atlikęs įvairių stilių džiazo muziką. Vienas iš džiazroko ir Jazz Fusion pradininkų (g. 1941 m.).
• 2022 m. – Sebastianas Bienekas, vokiečių režisierius, menininkas, fotografas ir rašytojas (g. 1975 m.).^[5]

Vikiteka: Metai – vaizdinė ir garsinė medžiaga