Kovo 2

Kovo 2 yra 61-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 62-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 304 dienos.

Dautara – Eitara – Eitaras – Eitarė – Eitas – Eitautas – Eitautė – Eitys – Elena – Helė – Helianta – Kovas – Marcelinas – Simplicijus

• 1864 – Rusijos caras Aleksandras II išleido įsaką dėl Lenkijos Karalystės valstiečių reformos. Pagal jį valstiečiai tapo savo valdomos žemės savininkais. Įsakas galiojo ir Lietuvos Užnemunės dalyje;
• 1990 – įkurtas komercinis bankas AB „Vilniaus bankas“;
• 1995 – baigėsi pirmasis oficialus prezidento Algirdo Brazausko vizitas Izraelyje.

• 1833 m. – Kazys Eitutavičius, kunigas, knygnešys (m. 1906 m.).
• 1868 m. – Kazys Barzdžius, Barzdys, knygnešys, medžio drožėjas, dievdirbys (m. 1953 m.).
• 1871 m. – Juozapas Galeckas, Romos katalikų kunigas, liaudies švietėjas, visuomenininkas (m. 1922 m.).
• 1884 m. – Juozas Gurauskis, Lietuvos rašytojas (m. 1911 m.).
• 1889 m. – Juozas Brazaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1945 m.).
• 1899 m. – Juozas Paukštelis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas (m. 1981 m.).
• 1900 m. – Erichas Maškė, vokiečių Prūsijos istorikas (m. 1982 m.).
• 1911 m. – Elena Retikevičiutė-Rich, pianistė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė.
• 1912 m. – Česlovas Masaitis, Lietuvos matematikas, poetas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, daktaras (m. 2007 m.).
• 1920 m. – Kazimieras Naruševičius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (m. 2004 m.).
• 1921 m. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kino režisierius, kinotyrininkas (m. 2002 m.).
• 1924 m. – Simonas Narkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1987 m.).
• 1928 m. – Vytautas Strolia, Lietuvos fagotininkas, dirigentas, chorvedys, žinomo muziko Juozo Strolios sūnus.
• 1932 m. – Aldona Gustas, lietuvių ir vokiečių rašytoja, dailininkė (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Savinijus Katauskas, Lietuvos teisininkas, advokatas, grafikas, dailininkas ekslibristas, rankininkas (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Algirdas Indrašius, Lietuvos dailininkas (m. 2024 m.).
• 1941 m. – Jonas Macijauskas, Lietuvos muzikas, Kretingos raj. politinis ir visuomenės veikėjas, fotografas, kolekcininkas (m. 1997 m.).
• 1943 m. – Vladas Jašinskas, gydytojas terapeutas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Gražina Ligija Trimakaitė, gydytoja, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1945 m. – Rūta Gudaitytė-Zaturskienė, Lietuvos dailininkė odininkė.
• 1946 m. – Algirdas Petrikas, inžinierius elektromechanikas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1947 m.:
  • Jonas Kleiza, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
  • Rudolfas Jansonas, Lietuvos teatro aktorius.
• 1953 m. – Aurelija Petronienė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Benediktas Petrauskas, Lietuvos ir Klaipėdos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Gintautas Gaižauskas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Albertas Žostautas, redaktorius, žurnalistas, buvęs LRT tarybos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
  • Robertas Grigas, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
• 1961 m. – Kęstutis Bartkevičius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Rytis Vaičaitis, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1990 m. – Silvestras Guogis, Lietuvos lengvaatletis, bėgikas. Šalies 400 m barjerinio bėgimo čempionas.

• 1927 m. – Leonas Konstantinas Radvila, Prancūzijos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1880 m.).
• 1939 m. – Oskaras Milašius, lietuvių poetas, rašęs prancūziškai. Milašius atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje bei tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje (g. 1877 m.).
• 1956 m. – Vincas Paukštys, lietuvių rašytojas, spaudos ir politinis veikėjas (g. 1880 m.).
• 1965 m. – Jonas Fledžinskas, kooperatininkas, politinis veikėjas. Smuikininko Jurgio Fledžinsko ir dainininkių Aleksandros Kašubienės bei Sofijos Pempienės tėvas (g. 1885 m.).
• 1972 m. – Vladas Braziulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1895 m.).
• 1978 m. – Juozas Kajeckas, Lietuvos teisininkas, diplomatas (g. 1897 m.).
• 1988 m. – Vilius Martynas Variakojis, stalo tenisininkas, krepšininkas, TSRS sporto meistras, treneris (g. 1912 m.).
• 2009 m. – Vytautas Kaušinis, Lietuvos grafikas (g. 1930 m.).
• 2015 m. – Algirdas Makarevičius, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).

• 1067 – pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Minskas;
• 1801 – prasidėjo karas tarp Ispanijos ir Portugalijos;
• 1836 – Teksaso respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos;
• 1949 – kapitonas Džeimsas Galageris (James Gallagher) pirmą kartą lėktuvu nenutūpdamas apskriejo aplink pasaulį;
• 1951 – įvyko pirmosios visų NBA žvaigždžių rungtynės;
• 1956 – Prancūzija pripažino Maroko nepriklausomybę;
• 1998 – Titanikas (1998 filmas) tapo pirmuoju kino filmu, uždirbusiu 1 mlrd. JAV dolerių.

• 1459 m. – Adrianas VI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1522 m. sausio 9 d. (konsekruotas 1952 m. rugpjūčio 31 d.) iki mirties. Pasirašinėjo taip pat Adriaan Florisz, A. Florisz Boeyens, A. Florens. Paskutinis popiežius ne italas iki 1978 m., kai popiežiumi buvo išrinktas lenkas Jonas Paulius II (m. 1523 m.).
• 1810 m. – Popiežius Leonas XIII, 256 – as Romos popiežius (m. 1903 m.).
• 1824 m. – Bedřich Smetana, čekų kompozitorius, geriausiai žinomas kaip simfoninės poemos Vltava, antros ciklo Má vlast dalies, kūrėjas (m. 1884 m.).
• 1834 m. – Volodimiras Antonovičius, Ukrainos istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1908 m.).
• 1876 m. – Pijus XII, 260 – asis Katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1939 m. kovo 2 d. Paskelbė dogmą apie šv. Mergelės Marijos ėmimą dangun ir 1942 m. simboliškai paskyrė pasaulį Marijos širdžiai. Popiežius Paulius VI 1967 m. spalio 18 d. pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Tapo pirmuoju po Klemenso IX (1667) popiežiumi, išrinktu iš Vatikano valstybės sekretoriaus posto. Savo pontifikato metais Pijus XII kanonizavo 8 žmones (t. t. Pijų X), o beatifikavo – 5 (m. 1958 m.).
• 1880 m. – Ivar Kreuger, švedų verslininkas (m. 1932 m.).
• 1900 m. – Haris Mora, estų archeologas, istorijos mokslų daktaras (m. 1968 m.).
• 1902 m. – Edward Uhler Condon, amerikiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas (m. 1974 m.).
• 1930 m. – Sergejus Kovaliovas, žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje Sovietų Sąjungoje, žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (m. 2021 m.).
• 1931 m. – Michailas Gorbačiovas, buvęs Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, pirmas ir paskutinis Tarybų Sąjungos prezidentas (m. 2022 m.).
• 1937 m. – Abdelazizas Buteflika, Alžyro prezidentas 1999–2019 m. (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Džonas Vinslas Irvingas, JAV rašytojas, novelistas.
• 1943 m. – Daniel Joseph Anthony Meehan, britų būgnininkas ir vienas iš instrumentinės grupės The Shadows įkūrėjų.
• 1951 m. – Dean Barrow, Belizo politikas, 2008–2020 m. ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas. Jis taip pat buvo Jungtinės demokratų partijos lyderis. Nuo 1998 iki 2008 m. Barrow buvo opozicijos lyderis.
• 1952 m. – Sergejus Vadimovičius Stepašinas, Rusijos valstybinis ir politinis veikėjas, teisės mokslų daktaras, profesorius. Buvęs RF vyriausybės pirmininkas. Vadovavo RF Federalinei kontržvalgybos tarnybai (FSK) vėliau RF Federalinei saugumo tarnybai (FSB). Turi karinį generolo – pulkininko laipsnį.
• 1957 m. – Sandra Krastinia, latvių tapytoja.
• 1962 m. – John Francis Bongiovi, Jr., geriau žinomas kaip Jon Bon Jovi – amerikiečių muzikantas, dainų autorius ir aktorius, roko grupės Bon Jovi vokalistas bei įkūrėjas. Per savo karjerą jis išleido du solinius albumus ir vienuolika studijinių su grupe Bon Jovi, kurie pasaulyje parduoti 120 mln. tiražu.^[1].
• 1963 m. – Howard Bernstein, muzikantas ir prodiuseris, kuris yra dirbęs su tokiais atlikėjais kaip Björk, U2, Elisa, Brian Eno, Tricky ir kitais.
• 1968 m. – Daniel Wroughton Craig, anglų aktorius, geriausiai žinomas dėl slapto agento Džeimso Bondo vaidmens oficialioje serijoje iš EON Productions.^[2].
• 1973 m. – Dejanas Bodiroga, vienas geriausių visų laikų serbų krepšininkų, paskelbęs apie savo karjeros pabaigą 2007 m. birželio 7 d.
• 1977 m. – Christopher Anthony John Martin, grupės Coldplay vokalistas.
• 1980 m.:
  • Lance Cade, amerikiečių imtynininkas^[3].
  • Vincent Francis Walker, pagrindinis dainininkas grupėje Suburban Legends^[4].
• 1981 m. – Romain Sato, profesionalus krepšininkas, žaidžiantis Atėnų „Panathinaikos“klube.
• 1982 m. – Kevinas Denisas Kuranis, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir FC Schalke 04 klubo puolėjas.
• 1986 m. – Babacar M’Baye Gueye, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Alemannia Aachen klubo puolėjas.
• 1988 m. – Toby Sandeman, Jungtinės Karalystės sprinteris ir modelis. Jungtinės Karalystės atletikos čempionato nugalėtojas ir dviejų auksinių Europos atletikos iki 23 metų čempionato medalių savininkas. Dirbo „Calvin Klein“ ir „Ralph Lauren“ mados namuose.

• 1589 m. – Alessandro Farnese, italų kardinolas^[5] (g. 1520 m.).
• 1725 m. – Chosė Benitas de Čurigera, žymiausias ispanų baroko architektas, skulptorius (g. 1665 m.).
• 1791 m. – John Wesley, tai krikščionių teologas, protestantų lyderis ir metodistų judėjimo įkūrėjas. Jis laikomas vienu iš garsiausių Anglijos teologų. John Wesley būnant penkerių metų, jį išgelbėjo iš gaisro. Šis gyvenimo įvykis neva pakeitęs visą John Wesley gyvenimą.^[6] (g. 1703 m.).
• 1835 m. – Pranciškus II, paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius, valęs nuo 1792 m. iki 1806 m. ir nuo 1804 m. iki 1835 m. kaip Pranciškus I buvo pirmasis Austrijos imperijos imperatorius. Nuo 1792 m. iki 1835 m. taip pat buvo Bohemijos, Kroatijos ir Vengrijos karalius (g. 1768 m.).
• 1855 m. – Nikolajus I, nuo 1825 iki 1855 metų buvo Rusijos imperatorius. Jis žinomas kaip vienas iš reakciangiausių Rusijos monarchų. Nikolajus I taip pat buvo ir Lenkijos karaliumi iki pašalinimo iš sosto 1831 m (g. 1796 m.).
• 1889 m. – Liudvikas Varynskis, Lenkijos socialdemokratų judėjimo ideologas ir vadovas (g. 1856 m.).
• 1926 m. – Nilsas Karlebiu, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas (g. 1892 m.).
• 1930 m. – Deividas Herbertas Lorensas, anglų rašytojas (g. 1885 m.).
• 1939 m. – Hovardas Karteris, anglų archeologas, egiptologas, antikvaras, kolekcininkas (g. 1873 m.).
• 1987 m. – Randolph Scott, amerikiečių rašytojas^[7] (g. 1898 m.).