Kovo 21

Kovo 21 yra 80-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 81-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 285 dienos.

• Pavasario lygiadienis (kovo 20-21 d.);
• Tarptautinė miškų diena;
• Tarptautinė miego diena;
• Tarptautinė Dauno sindromo diena;
• Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena;
• Pasaulinė poezijos diena;
• Namibija – Nepriklausomybės diena;

Benedikta – Benediktas – Lingailė – Mikalojus – Nortautas – Reda – Redas

• 1507 – pirmąkart paminėta Tauragė (Vatikano dokumentuose, dėl statomos bažnyčios);
• 1883 – pradėtas leisti lietuvių visuomeninis literatūrinis laikraštis Aušra;
• 1939 – Vokietija aneksavo Klaipėdą;
• 1989 – Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas;
• 2000 – Pekine pasirašyta Kinijos ir Lietuvos sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

• 1849 m. – Benediktas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1939 m.).
• 1869 m. – Juozapas Žiogas, kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje (m. 1935 m.).
• 1882 m. – Juozas Babravičius, Lietuvos dainininkas (tenoras), pedagogas (m. 1957 m.).
• 1914 m. – Stasys Jameikis, Lietuvos žurnalistas, skautų vadovas (m. 1990 m.).
• 1917 m. – Igaelis Jadinas, Izraelio karinis veikėjas, archeologas, filosofijos daktaras (m. 1984 m.).
• 1920 m.:
  • Bronius Jauniškis, rašytojas, pedagogas.
  • Bronius Saveikis-Klajūnas, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis, Lenkijos valstybės saugumo ir MGB agentas.
  • Ipolitas Dailidėnas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2008 m.).
• 1925 m. – Henrikas Kunavičius, Lietuvos baleto artistas.
• 1927 m.:
  • Elena Gaputytė, Lietuvos skulptorė, tapytoja (m. 1991 m.).
  • Ona Kublickienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, parazitologė ir histologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2005 m.).
• 1929 m. – Vytautas Skuodis, geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas, žymus disidentinio sąjūdžio dalyvis.
• 1933 m. – Valdas Mykolas Jatautis, Lietuvos aktorius, teatro režisierius, Panevėžio miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1934 m. – Albinas Bernotas, lietuvių poetas, vertėjas.
• 1944 m. – Kęstutis Kardelis, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Svetlana Masaniova, Lietuvos ir Rusijos baleto artistė, pedagogė.
• 1949 m. – Romualdas Gižinskas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas.
• 1953 m.:
  • Irena Burneckienė, Lietuvos dailininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė.
  • Romas Kalinauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1954 m. – Juozas Žibūda, Lietuvos teatro aktorius, pedagogas, režisierius.
• 1957 m. – Rimutė Prievelienė, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m.:
  • Pranas Sasnauskas, gydytojas, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Audinys, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Renatas Juška, lietuvių diplomatas, LR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras (2009).
• 1985 m. – Julija Jačėnaitė, TV laidų vedėja, džiazo dainininkė, muzikos pedagogė.
• 1986 m. – Vidas Bareikis, Lietuvos režisierius, aktorius, muzikantas, kompozitorius.

• 1907 – Jonas Kasperavičius, literatas (m. 1977);
• 1920 – Bronius Jauniškis, rašytojas, pedagogas.

• 1945 m. – Mamertas Indriliūnas, Lietuvos rašytojas, partizanas (g. 1920 m.).
• 1973 m. – Albinas Jasenauskas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1886 m.).
• 1975 m. – Leonas Barauskas, JAV lietuvių mėgėjų teatro aktorius (g. 1926 m.).
• 1976 m. – Mikas Rėklaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, generolas pulkininkas (g. 1896 m.).

• 1804 – priimtas Prancūzijos civilinis kodeksas, žinomas kaip Napoleono kodeksas;
• 1871 – Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck) Berlyne atidarė pirmąjį Vokietijos reicho istorijoje parlamentą – Reichstagą;
• 1925 – JAV, Tenesis valstijoje buvo priimtas įstatymas draudžiantis mokslo įstaigose dėstyti Čarlzo Darvino evoliucijos teoriją;
• 1960 – įvyko Šarpevilio (Pietų Afrika) skerdynės: policijai apšaudžius taikius demonstrantus, protestuojančius prieš baltųjų mažumos vyriausybę, žuvo 69 ir sužeista 200 žmonių;
• 1977 – atsistatydino Indijos premjerė Indira Gandi (Indira Gandhi);
• 1980 – Protestuodamas prieš sovietų invaziją į Afganistaną JAV prezidentas Džimis Karteris paskelbė 1980 m. Olimpinių žaidynių Maskvoje boikotą.
• 1990 – Namibija (anksčiau – Pietvakarių Afrika) tapo nepriklausoma valstybe;
• 2006 – oficialiai išleidžiamas pirmasis grupės My Chemical Romance DVD albumas „Life On the Murder Scene“.

• 1665 m. – Chosė Benitas de Čurigera, žymiausias ispanų baroko architektas, skulptorius (m. 1725 m.).
• 1685 m. – Johann Sebastian Bach, vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas. (m. 1750 m.).
• 1768 m. – Jean Baptiste Joseph Fourier, prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos (m. 1830 m.).
• 1806 m. – Benito Juárez, Meksikos prezidentas^[1] (m. 1872 m.).
• 1839 m. – Modestas Musorgskis, rusų kompozitorius, romantikas, „Galingojo sambūrio“ narys (m. 1881 m.).
• 1854 m. – Leo Taksilis, prancūzų žurnalistas ir rašytojas (m. 1907 m.).
• 1895 m. – Leonidas Utiosovas, rusų ir tarybinis estrados artistas, dainininkas ir kino aktorius, orkestro vadovas. TSRS liaudies artistas (1965 m., pirmasis iš TSRS estrados artistų, gavęs šį vardą). L. Utiosovas buvo įvairių žanrų dainų atlikėjas, nuo džiazo iki miesto romanso (m. 1982 m.).
• 1923 m.:
  • Philip Abbott, amerikiečių aktorius (m. 1998 m.).
  • Šri Matadži Nirmala Devi, Sachadža Jogos, populiarios visame pasaulyje meditacijos formos, įkūrėja, visuomenės veikėja.
• 1932 m. – Walter Gilbert, 1980 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2].
• 1936 m. – Edas Brodbentas, politologas, Kanados politinis veikėjas (m. 2024 m.).
• 1942 m. – Ali Abdullah Saleh, dabartinis Jemeno prezidentas. Nuo 1978 iki 1990 m. jis buvo Jemeno Arabų Respublikos prezidentas, o Jemenui susijungus tapo pirmuoju šalies prezidentu.
• 1960 m. – Airtonas Sena, vienas žymiausių Brazilijos ir planetos autolenktynininkų, triskart Formulės 1 pasaulio čempionas (1988, 1990 ir 1991). Tragiškai žuvo Imola trasoje San Marino Grand Prix lenktynių metu. Tą patį savaitgalį toje pačioje Imola trasoje, tik per kvalifikaciją žuvo austrų pilotas R. Ratzenbergeris (m. 1994 m.).
• 1969 m. – Ali Dėjus, Irano futbolininkas, žaidęs puolėjo pozicijoje, buvęs Irano rinktinės kapitonas, rezultatyviausias pasaulio tarptautinių rungtynių žaidėjas.
• 1970 m. – Moacir Rodrigues Santos, buvęs Brazilijos futbolininkas (m. 2024 m.).
• 1975 m.:
  • Fabricio Raúl Jesús Oberto, Argentinos krepšininkas. Ūgis 2,07 m, svoris 110 kg. Žaidžia NBA Washington „Wizards“ klube, centro arba sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Agrentinos nacionalinės rinktinės narys. Turi dvigubą Argentinos ir Italijos pilietybę.
  • Vitaly Mykolayovych Potapenko, buvęs Ukrainos krepšininkas, treneris.
• 1978 m.:
  • Kevin Earl Federline, Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjas, aktorius, reperis, mados modelis,^[3].
  • Ousmane N'Doye, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Académica de Coimbra klubo saugas.
• 1980 m.:
  • Marit Bjørgen, norvegų slidininkė^[4].
  • Ronaldas de Asisas Moreira, brazilų futbolininkas, vienas geriausių XXI a. pradžios pasaulio futbolininkų, dvejus metus iš eilės išrinktas FIFA metų futbolininku (2004, 2005), taip pat išrinktas 2005 m. Europos futbolininku.
  • Sergej Koziuberda, Ukrainos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.
• 1985 m. – Rosa Isabel Mutya Buena, geriau žinoma kaip Mutya Buena, yra BRIT Award nominuota Filipinų kilmės dainininkė ir dainų autorė, kuri savo karjerą pradėjo pop muzikos grupėje Sugababes.
• 1987 m. – Margrethe Renstrøm, Norvegijos lengvaatletė. Rungtys: šuolis į tolį, trišuolis.
• 1989 m. – Marselas Nikolasas Lodeiro Benitesas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio arba krašto saugo pozicijoje. Yra olandų klubo Ajax žaidėjas.

• 1816 – Šarlotė Bront (Charlotte Bronte), rašytoja.

• 1162 m. – Geza II, 1141–1162 m. Vengrijos karalius (g. 1130 m.).
• 1890 m. – George Crook, amerikiečių generolas, JAV pilietinio karo metu kovojęs su indėnais (g. 1828 m.).
• 1908 m. – Volodimiras Antonovičius, Ukrainos istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1834 m.).
• 1910 m. – Nadaras, prancūzų fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis. Modernaus portreto žanro fotografijoje vienas pradininkų (g. 1820 m.).
• 1936 m. – Aleksandras Glazunovas, rusų kompozitorius, dirigentas, vienas žymiausių rusų simfonistų (g. 1865 m.).
• 1939 m. – Evaldas Avas, Estijos kompozitorius, choro dirigentas (g. 1900 m.).
• 1970 m. – Marlen Haushofer, austrų rašytoja, feministė. Nors buvo gavusi keletą prestižinių literatūros premijų, didžiausias tarptautinis pripažinimas atėjo XX a. devintajame dešimtmetyje (g. 1920 m.).
• 1980 m. – Andželas „Švelnusis Donas“ Bruno, italų kilmės JAV gangsteris, Filadelfijos mafijos šeimos bosas. Jo valdymo laikotarpiu šeima buvo viena iš taikiausių visose valstijose (g. 1910 m.).
• 1987 m.:
  • Dean Paul Martin, amerikiečių aktorius^[5] (g. 1951 m.).
  • Robert Preston, amerikiečių aktorius^[6] (g. 1918 m.).
• 2021 m. – Adamas Zagajevskis, lenkų poetas, rašytojas (g. 1945 m.).^[7]

• 1998 – Galina Ulanova, rusų baleto žvaigždė.