Kazys Bradūnas
| Kazys Bradūnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1917 m. vasario 11 d. Kiršai, Vilkaviškio raj. |
| Mirė | 2009 m. vasario 9 d. (91 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazimiera Bradūnienė |
| Vaikai | Elena Bradūnaitė-Aglinskienė Jurgis Bradūnas Lionė Kazlauskienė |
| Veikla | poetas, publicistas |
| Žinomas (-a) už | „Devynios baladės“ „Įaugom Nemuno upyne“ „Sutelktinė“ |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Kazys Bradūnas (1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis – 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių poetas, publicistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius. 1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt.
1937–1938 m. redagavo žurnalą „Ateitis“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: 1951 m. suredagavo poezijos antologiją „Žemė“, nuo 1952 m. dirbo žurnalo „Literatūros lankai“ redakcijoje, nuo 1961 m. redagavo dienraščio „Draugas“ savaitinį kultūrinį priedą. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą išleido 1943 m. JAV su kitais redagavo veikalus „Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967 m.“ (1968 m.), „Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 m.“ (1992 m.), parašė libretą D. Lapinsko operai „Magnus Dux“ (1984 m.).[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Vilniaus varpai“ (1943 m.)
- „Pėdos arimuos“ (1944 m.)
- „Svetimoji duona“ (1945 m.)
- „Maras“ (1947 m.)
- „Apeigos“ (1948 m.)
- „Devynios baladės“ (1955 m.)
- „Morenų ugnys“ (1958 m.)
- „Sidabrinės kamanos“ (1964 m.)
- „Sonatos ir fugos: Susitikimas su Čiurlioniu“ (1967 m.)
- „Donelaičio kapas“ (1970 m.)
- „Pokalbiai su karalium: anno domini 1323–1973“ (1973 m.)
- „Alkana kelionė“ (1976 m.)
- „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981 m.)
- „Prierašai“ (1983 m.)
- „Dux Magnus“ (1984 m.)
- „Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987 m.)
- „Įaugom Nemuno upyne“ (1990 m.)
- „Prie vieno stalo“ (1990 m.)
- „Duona ir druska“ (1992 m.)
- „Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.)
- „Iš grumsto ir iš dvasios“ (1994 m.)
- „Apie žemę ir dangų“ (1997 m.)
- „Sutelktinė“ (2001 m.)
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1992 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas.
- 2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 71 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Aidų“ redaktoriai: Kazimieras Bradūnas
- Marija Macijauskienė. Ištroškę „atsigeriam taves“. „XII amžius“, 2007, nr. 18
- Janina Macukonienė. Kazys Bradūnas. „Aušra“, nr. 2009/04 Archyvuota kopija 2009-10-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=38&sritis=ra%C5%A1ytojai Archyvuota kopija 2012-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,434
