Liepos 24

Liepos 24 yra 205-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 206-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 160 dienų.

• Ekvadoras, Venesuela – Simono Bolivaro diena.

Kristina – Živilė

• 1794 – caro armija įvykdė žydų pogromą Užupyje;
• 1926 – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data;
• 1930 – ekspremjeras Augustinas Voldemaras vieneriems metams ištremtas į Platelius, kaip visuomenės tvarkai pavojingas asmuo.

• 1677 m. – Vladislovas Daukša, mokyklinių dramų autorius, panegirikų eiliuotojas (m. 1747 m.).
• 1761 m. – Jokūbas Jasinskis, Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas, sukilėlių generolas leitenantas (m. 1794 m.).
• 1843 m. – Otas Tišleris, vokiečių archeologas.^[1] (m. 1891 m.).
• 1864 m. – Antanas Kriščiukaitis, rašytojas, teisėtyrininkas, profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (m. 1933 m.).
• 1903 m. – Jonas Bulavas, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1909 m. – Jeronimas Cicėnas, Lietuvos žurnalistas, Vilniaus krašto ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Kazys Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas rentgenologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1912 m. – Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos etnografas, muziejininkas, dailėtyrininkas, architektūros istorikas, pedagogas (m. 1986 m.).
• 1914 m. – Jonas Dovydaitis, Lietuvos lakūnas, sklandytojas, sovietinis rašytojas (m. 1983 m.).
• 1928 m. – Antanas Rekašius, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Leonardas Kulikauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, metalotyrininkas, technologijos mokslų daktaras (m. 2017 m.).
• 1931 m.:
  • Marijonas (Marius) Baranauskas, Lietuvos žurnalistas, fotografas (m. 1995 m.).
  • Mindaugas Stakvilevičius, pedagogas, fizikas, matematikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Albinas Jarusevičius, Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius (m. 2022 m.).
  • Vincentas Korkutis, Lietuvos geologas (m. 2023 m.).
• 1933 m.:
  • Rimtautas Kašponis, muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras (m. 2018 m.).
  • Vytautas Mažeika, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas.
• 1934 m. – Česlovas Kudaba, Lietuvos geografas, gamtininkas, profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras (m. 1993 m.).
• 1936 m. – Pranciškus Jakas, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1938 m. – Ramūnas Kamaitis, Lietuvos architektas.
• 1941 m. – Petras Baguška, politikas, Lietuvos teisingumo ministras, Kėdainių rajono savivaldos politikas, Kėdainių meras.
• 1945 m. – Feliksas Ivanauskas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Stasys Eidrigevičius, vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius.
• 1952 m. – Vytas Kašėta, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Hendryk Malevski, teisininkas, teisėtyrininkas kriminalistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Teisės fakulteto (TF) Kriminalistikos katedros vedėjas.
• 1955 m.:
  • Marija Ulbienė, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Tautvilis Indilas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Algirdas Kudzys, inžinierius – statybininkas, diplomatas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos ir Vilniaus politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Gintautas Dzemyda, Lietuvos informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Ramunė Marcinkevičiūtė, Lietuvos teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1958 m. – Rimas Valčiukas, Lietuvos politinis veikėjas, policijos komisaras, alpinistas, kalnų turizmo kelionių vadovas.
• 1959 m.:
  • Algimantas Jankauskas, Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras.
  • Viktoras Uspaskichas, verslininkas, politikas, Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento narys.
• 1961 m. – Ernestas Kutorga, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1962 m. – Oleg Gluchov, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Asta Kazakevičiūtė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Danielius Pivoriūnas, gamtos mokslų daktaras.
• 1972 m. – Kristina Poplavskaja, Lietuvos irkluotoja, dalyvavusi dvejose Olimpinėse žaidynėse (1992 ir 2000 m.).

• 1687 m. – Jonas Božimovskis, Biblijos vertėjas (g. 1645 m.).
• 1774 m. – Aleksandras Mikalojus Horainas, Žemaičių vyskupas sufraganas, teologijos daktaras (g. 1698 m.).
• 1884 m. – Kazimieras Aleksandravičius, kunigas, vertėjas, draudžiamosios lietuvių literatūros platintojas (g. 1823 m.).
• 1930 m. – Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, lietuvių rašytoja (g. 1877 m.).
• 1967 m. – Ernestas Galvanauskas, Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1882 m.).
• 1977 m. – Pranas Gailiūnas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1913 m.).
• 1982 m. – Rapolas Juška, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas) (g. 1905 m.).
• 1993 m. – Petronėlė Bernadišienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Povilas Dilys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendantas (g. 1905 m.).
• 2022 m. – Vytautas Tomkus, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1940 m.).^[2]

• 1701 – įkurtas Detroitas.
• 1847 – po 17 mėnesių kelionės Brigham Young su pirmaisiais 148 mormonais atvyko į Salt Lake slėnį ir įkūrė Salt Lake City.
• 1923 – Šveicarijoje pasirašyta Lozanos sutartis tarp Turkijos ir Graikijos, Bulgarijos bei kitų Pirmojo pasaulinio karo dalyvių, nustačiusi šiuolaikinės Turkijos sienas.
• 1929 – Įsigaliojo Kelogo-Briano paktas, pasmerkęs karą kaip užsienio politikos priemonę (jį 1928 m. rugpjūčio 27 d. Paryžiuje pasirašė didžiosios pasaulio valstybės).

• 1360 m. – Nuno Álvares Pereira, garsus Portugalijos generolas, sėkmingai kovojęs per 1383–1385 m. krizę, nulėmusią Portugalijos nepriklausomybę nuo Kastilijos karalystės. Vėliau jis tapo mistiku (m. 1431 m.).
• 1783 m. – Simonas Bolivaras, viena ryškiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių, žymus karvedys ir Politikas (m. 1830 m.).
• 1802 m. – Aleksandras Diuma, tėvas, prancūzų literatūros klasikas, vienas ir su bendraautoriais parašęs daugiau nei 600 knygų (m. 1870 m.).
• 1803 m. – Adolfas Šarlis Adamas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (m. 1856 m.).
• 1826 m. – Fransiskas Solanas Lopesas, autoritarinis Paragvajaus prezidentas, valdęs šalį 1862–1870 m.; (m. 1870 m.).
• 1857 m. – Henrik Pontoppidan, danų romanistas, novelistas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1943 m.).
• 1879 m. – Johannes Hoßfeld, vokiečių teisininkas, Mutinės ir Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos tarnautojas, viešųjų finansų veikėjas (m. 1948 m.).
• 1888 m. – Nilsas Obergas, Švedijos archeologas (m. 1957 m.).
• 1948 m. – Janis Dinevičius, inžinierius elektrikas, Latvijos valstybinis ir politinis veikėjas.
• 1963 m. – Karl Malone, NBA krepšininkas.
• 1964 m. – Banana Yoshimoto, šių laikų Japonijos rašytoja. Savo pseudonimą pasirašo hiragana raštu.^[3].
• 1966 m. – Ilarionas Alfejevas, rusų prelatas, teologas, Bažnyčios istorikas, kompozitorius, vyskupas, Maskvos patriarchato prie ES atstovas ir rusų Stačiatikių Bažnyčios vyskupas Vienai bei Austrijai.
• 1969 m. – Jennifer Lynn Lopez, JAV aktorė ir dainininkė.
• 1973 m. – Danny Silva, Portugalijos slidininkas. Turino ir Vankuverio olimpinių žaidynių dalyvis ir vienintelis šalies atstovas.
• 1974 m. – Mikael Jepson, švedų glamroko grupės The Ark gitaristas.
• 1980 m. – Gauge, amerikiečių aktorė.
• 1983 m. – Daniele De Rossi, futbolininkas, Italijos rinktinės ir A.S. Roma klubo saugas.
• 1987 m. – Mara Wilson, amerikiečių aktorė^[4].

• 1240 m. – Konradas Tiuringietis, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1206 m.).
• 1862 m. – Martinas Van Burenas, 8-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, valdęs šalį nuo 1837 iki 1841 metų, ir 10-asis JAV valstybės sekretorius (1829–1831). Jis buvo vienas pagrindinių demokratų partijos įkūrėjų (g. 1782 m.).
• 1980 m. – Peter Sellers, anglų aktorius (g. 1925 m.).
• 1986 m. – Fritz Albert Lipmann, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1899 m.).
• 1991 m. – Isakas Baševis Zingeris, JAV žydų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas^[6][7][8][9] (g. 1902 m.).
• 2005 m. – Ričardas Dolas, britų epidemiologas, fiziologas, pirmasis nustatęs rūkymo ir plaučių vėžio ryšį (g. 1912 m.).
• 2010 m. – Theodor Paul Albrecht, kaip ir jo vyresnis brolis Karl Albrecht buvo Aldi koncerno savininkas (g. 1922 m.).