Kovo 1

Kovo 1 yra 60-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 61-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 305 dienos.

• Romos Imperija – Naujieji Metai;
• Korėja – Nepriklausomybės judėjimo diena (Samiljeol; 삼일절).
• Nacionalinė varškėčių diena

Alba – Albas – Albina – Albinas – Antanina – Antanė – Deividas – Eudora – Lieda – Rusnė – Tulgaudas

• 1226 – Usviatų mūšis
• 1581 – įsteigtas Lietuvos vyriausiasis tribunolas;
• 1938 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Septintoji eskadrilė;
• 1958 – įsteigta Lietuvos TSR kinematografininkų sąjunga;
• 1990 – įsteigtas Lietuvos bankas;^[1]
• 1995 – įsteigtas TV kanalas LNK TV;
• 1996 – atidaryti Atviros Lietuvos fondo namai Vilniuje;
• 2005 – KGB rezervo veiklą tyrusi LR Seimo sudaryta laikinoji komisija patvirtino, kad KGB rezervas buvo sovietų saugumo mobilizacinė dalis, o tai, kad jai priklausė aukšti šalies pareigūnai, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

• 1869 m. – Juozas Vilkutaitis – Keturakis, teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
• 1893 m. – Juozas Žiugžda, kalbininkas, istorikas, akademikas (m. 1979 m.).
• 1902 m. – Pranas Genys, Lietuvos muziejininkas, poetas (m. 1952 m.).
• 1906 m. – Kazimieras Lukša, Lietuvos ekonomistas (m. 1983 m.).
• 1908 m. – Juozas Banaitis, Lietuvos muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. 1967 m.).
• 1909 m. – Eugenijus Meškauskas, sovietinių laikų lietuvių filosofas, profesorius. Daugiausia nagrinėjo marksistinės metodologijos, pažinimo, ideologijos klausimus (m. 1997 m.).
• 1915 m. – Albinas Griška, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (m. 1996 m.).
• 1919 m. – Algirdas Jurėnas, teologas, filosofas, profesorius, Biblijos vertėjas.
• 1922 m. – Pranė Jokimaitienė-Aukštikalnytė, Lietuvos tautosakininke, poetė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1989 m.).
• 1923 m. – Vladas Jankauskas, Lietuvos dailininkas (m. 1983 m.).
• 1924 m. – Kazys Grigas, Lietuvos tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2002 m.).
• 1931 m. – Juozas Burneikis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1932 m. – Albinas Petras Purys, architektas – dailininkas, dirba architektūros parodų ir grafinio dizaino srityse, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentas.
• 1934 m. – Vincas Kisarauskas, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo iniciatorių (m. 1988 m.).
• 1935 m. – Dalia Juknevičiūtė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dailininkė (m. 1975 m.).
• 1936 m. – Algimantas Dačiulis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Rimantas Dichavičius, lietuvių fotomenininkas.
• 1938 m. – Albinas Batavičius, muzikantas (bandonininkas), kraštotyrininkas, kelių knygų apie Žemaitiją, Tauragės kraštą autorius, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narys.
• 1943 m. – Stasys Čirba, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1945 m. – Kęstutis Albinas Petkūnas, Trakų rajono literatas.
• 1946 m. – Juozas Lasickas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Almis Grybauskas, Lietuvos poetas, vertėjas.
• 1950 m. – Juozas Šikšnelis, prozininkas, dramaturgas, skulptorius.
• 1954 m. – Algimantas Žemaitis, ūkininkas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Arvydas Masiulis, Lietuvos mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
  • Dalia Grybauskaitė, Lietuvos politikė, diplomatė, buvusi LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė, 2009 m. gegužės 17 d. išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.
  • Rimgaudas Geleževičius, Lietuvos politologas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Ričardas Kubilius, Lietuvos chirurgas odontologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Stasys Skalauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Albinas Zaleckas, Lietuvos ir Trakų rajono ūkio bei politinis veikėjas.
  • Genovaitė Sinskienė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Laimutė Janulytė-Zimkienė, Lietuvos žurnalistė, redaktorė, poetė.
• 1960 m. – Gintaras Kručkauskas, nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. treniruoja Utenos Juventus ekipą.
• 1961 m. – Virginijus Veilentas, kunigas, pedagogas, žurnalistas, lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas.
• 1967 m. – Valdemaras Jacikas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m.:
  • Egidijus Šatavičius, Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Giedrius Ribokas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m: Jurgita Šiugždinienė, politikė, Seimo narė, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė
• 1984 m. – Linas Juknevičius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Minsko Vitalyur komandoje.

• 1916 – Kazys Umbrasas, literatūrologas (m. 1970).

• 1768 m. – Teodoras Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas.^[2] (g. 1704 m.).
• 1900 m. – Henrikas Bukauskis, antikvaras, bibliofilas, mecenatas (g. 1836 m.).
• 1958 m. – Vincas Steponavičius, aktorius (g. 1898 m.).
• 1964 m. – Julius Viktoras Kaupas, Lietuvos rašytojas, urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūroje, eseistas, literatūros kritikas (g. 1920 m.).
• 1982 m. – Vladas Jurkūnas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1911 m.).
• 1995 m. – Viktoras Jurgutis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1942 m.).
• 2010 m. – Audronė Bagatyrytė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė, aktorė.^[3] (g. 1956 m.).

• 2004 – Danutė Paulauskaitė, poetė (g. 1945).

• 1498 – Vasko de Gama (Vasco da Gama) keliaudamas į Indiją išsilaipino dabartiniame Mozambike;
• 1555 – Nostradamas paskelbė pranašysčių knygą;
• 1565 – įkurtas Rio de Janeiro (Rio de Žaneiro) miestas (Brazilija);
• 1815 – Napoleonas išsilaipino Prancūzijoje po metus trukusios tremties Elbės saloje;
• 1873 – E. Remingtonas ir jo sūnūs Niujorke pagamino pirmąją rašomąją mašinėlę;
• 1945 – pirmą ir paskutinį kartą pakyla ir sudūžta vokiečių Bachem Ba 349;
• 1947 – savo veiklą pradėjo Tarptautinis valiutos fondas;
• 1954 – JAV pasiskelbė Bikini atole Ramiajame vandenyne susprogdinus vandenilinę bombą;
• 1963 – JAV atlikta pirmoji pasaulyje kepenų persodinimo operacija;
• 1992 – Bosnijos musulmonai ir kroatai balsavo už atsiskyrimą nuo Jugoslavijos.

• 1105 m. – Alfonsas VII, Galisijos, Kastilijos ir Leono karalius, visos Ispanijos imperatorius, valdė nuo 1126 m. kovo 10 d. iki mirties (m. 1157 m.).
• 1447 m. – Sandras Botičelis, ankstyvojo Renesanso Toskanos mokyklos italų tapytojas (m. 1510 m.).
• 1810 m. – Frederikas Šopenas, lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų (m. 1849 m.).
• 1898 m. – Konstantinas Daikoviciu, rumunų archeologas, istorikas (m. 1973 m.).
• 1904 m. – Glenn Miller, žinomas JAV džiazo muzikantas ir orkestro vadovas svingo eros metu.
• 1910 m. – Archer John Porter Martin, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 2002 m.).
• 1922 m. – Ichakas Rabinas, Izraelio politinis ir karinis veikėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas (m. 1995 m.).
• 1929 m. – Georgis Markovas, bulgarų rašytojas, žurnalistas, disidentas (m. 1978 m.).
• 1931 m. – Lamberto Dini, Italijos politikas ir ekonomistas, buvęs šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
• 1935 m. – Robertas Konradas, amerikiečių aktorius.
• 1938 m. – Tupua Tamasese Tupuola Tufuga Efi, Samoa politikas, nuo 2007 m. birželio 16 d. penkeriems metams išrinktas šalies vadovu. Jis du kartus buvo Samoa ministras pirmininkas.
• 1943 m. – Witold Rybczynski, lenkų kilmės kanadiečių architektas, profesorius ir rašytojas.
• 1973 m. – Chris Webber, buvęs NBA krepšininkas.
• 1980 m. – Diego Antonio Gavilán Zarate, Paragvajaus futbolininkas, rugtyniaujantis saugo pozicijoje. Atstovauja Paragvajaus klubą Olimpia Asunción. Buvęs Paragvajaus vyrų futbolo rinktinės narys.
• 1987 m. – Kesha Rose Sebert, JAV dainininkė ir dainų autorė. Didžiausios sėkmės sulaukė 2009 m. išleidusi singlą „TiK ToK��. 2010 m. išleido debiutinį albumą „Animal“.
• 1990 m. – Matthew Parr, Jungtinės Karalystės dailiojo čiuožimo sportininkas. Dviejų nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. sportininkas turėjo kelialapį į pasaulio čempionatą, bet vietoj jo šaliai atstovavo Elliot Hilton.

• 1792 m. – Leopoldas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m (g. 1747 m.).
• 1817 m. – Giacomo Quarenghi, italų tautybės Rusijos architektas (g. 1744 m.).
• 1870 m. – Fransiskas Solanas Lopesas, autoritarinis Paragvajaus prezidentas, valdęs šalį 1862–1870 m.; (g. 1826 m.).
• 1980 m.:
  • Aleksandras Birzeniekas, latvių architektas, grafikas (g. 1893 m.).
  • Wilhelmina Cooper, aukštosios mados modelis ir modelių agentūros savininkė (g. 1940 m.).
  • William Ralph Dean, anglų futbolininkas (g. 1907 m.).
• 1991 m. – Edvinas Herbertas Landas, JAV mokslininkas ir išradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų – 1947 m. vasario 21 d. pristatytas momentinis fotoaparatas „Polaroid“ (g. 1909 m.).
• 1995 m. – Georges Jean Franz Köhler, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1946 m.).
• 2024 m. – Akira Torijama, japonų manga komiksų rašytojas ir iliustruotojas, labiausiai žinomas už kūrinius „Dr. Slump“ (1980 m.) ir „Dragon Ball“ (1984 m.). (g. 1955 m.).^[6]

• 2003 m. – Fidelis Sančesas (Fidel Sanchez), Salvadoro prezidentas.