Kaunas

Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).

Kaunas
Kauno senamiestis
Kaunas 54°53′53″š. pl. 23°54′14″r. ilg. / 54.898°š. pl. 23.904°r. ilg. / 54.898; 23.904 (Kaunas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Įkūrimo data	1361 m. (pirmą kartą paminėtas)
Meras	Visvaldas Matijošaitis
Gyventojų (2023)	319 790
Plotas	157 km²
Tankumas (2023)	2 037 žm./km²
Pašto kodas	centrinis LT-44001
Tinklalapis	www.kaunas.lt
Vikiteka	Kaunas
Miesto globėjas (-ai)	šv. Mikalojus
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kaũnas Kilmininkas: Kaũno Naudininkas: Kaũnui Galininkas: Kaũną Įnagininkas: Kaunù Vietininkas: Kaunè
lenk. Kowno, rus. Ковно, vok. Kauen, Kowno
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1661

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės centras, katalikų arkivyskupijos centras. Gyventojų skaičius – 319,8 tūkst. (2023).^[2]

Kaunas buvo vienas dažniausiai minimų miestų vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas ir Rusijos kronikose.

Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad Kaunas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Kaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė šveicarų kalbininkas Alfredas Senas (1899–1978), jai pritarė Pranas Skardžius ir Petras Jonikas.^[3] Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina Kauno pilimi, o ne tiesiog pilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus – „kuris mėgsta muštis, kautis“. Jei taip, tai hipotetinis pilies valdovas Kaunas turėjęs būti arba „karštakošis“, arba „geras kovų meistras, gerai įvaldęs tuometinius ginklus“.

Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti „gilus, žemas, slėnyje esąs“. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu- „lenkti(s), linkti“; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė „žemas“ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų hauns „žemas“, vokiečių Hohn „pajuoka“, latvių kauns „gėda“. Vadinasi, šiuo atveju Kaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio kaunas ar kaunus „žemas“.^[4] Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio stabis „akmuo“), Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio kirsnan „juodas“), Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis -ang-, -ing-) ir kt.

Liaudies etimologija Kauno pavadinimą sieja su veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma „kaunas(i)“. Kad kautynės gali duoti vardą jų vietai, rodo Pabaisko (į pietus nuo Ukmergės) pavyzdys, kur 1435 m. vyko Švitrigailos ir jo sąjungininkų mūšis su jo priešininko Žygimanto pajėgomis. Bėda tik ta, jog intensyvūs mūšiai su kryžiuočiais ties Kaunu prasidėjo nuo XIV a. vidurio, o pats vardas yra senesnis.

Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kuno vardo: esą šis atsikėlęs prie Nevėžio žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu.^[5] Kita legenda pasakoja, kad Kaunu buvo pavadintas deivės Aleksotos ir medžioklio Dangeručio sūnus.^[6] Istorikas Teodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką – augalų ūglių, šaknų, porą avinų.

Pagrindinis straipsnis – Kauno geografija.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.

Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų. Miesto centrą supančiuose šlaituose pastatyta dešimtys laiptų, kurie būtini dėl vietos reljefo ypatybių.^[7] Vieni žinomiausių – Stasio Kudoko projektuoti Kauko laiptai.

Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai.

Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.

2008 m. rugsėjo 16 d. Marvelėje paleisti nauji biologinio nuotekų valymo įrenginiai.

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto dalys.

Seniausioji Kauno miesto dalis – Kauno senamiestis, kuriame susiformavo stačiakampis gatvių planas. Nuo 1847 m., suformavus naują carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingas Kauno naujamiesčio užstatymas. Palaipsniui prie senosios Kauno dalies imta prijungti gretimas tankiai apgyvendintas teritorijas. Naujamiestis su Laisvės alėja yra laikomas dabartiniu miesto centru.

1889 m. prie Kauno miesto prijungtas Žaliakalnis, išsiskiriantis privačiais namais, pagrindinė gatvė Vydūno alėja. Miestas dar labiau išsiplėtė 1919 m. prijungus Aleksotą ir Vilijampolę, o 1932 m. ir Šančius. Apie 1960 m. miestui taip pat priklausė ir Freda, Petrašiūnai, Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki 1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m. Šiuo metu yra 32 miesto dalys (gyvenamieji ir pramoniniai rajonai).

Pagrindinis straipsnis – Kauno istorija.

Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas 1030 m. arabų aprašymuose. 1140 m. arabų geografas al Idrisijus šiose vietose mini Qaynu arba Qanys gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip Kawen. 1362 m. Vokiečių ordinas Kauno pilį užėmė ir sugriovė. XV a. pradžioje pilis atstatyta.

1408 m. Vytautas Didysis miestui suteikė Magdeburgo teises. Miestas buvo prekybos kelių sankirtoje ir turėjo Kauno upių uostą, dėl to sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. 1413 m. Kaunas tapo Trakų vaivadijos Kauno pavieto centru. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, 1441 m. jame įkurta Hanzos kontora. 1539 m. jis pavaizduotas Olaus Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.

Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. 1665 m. miestą kelis kartus puolė Rusijos kariuomenė, 1701 m. užėmė švedai. 1657 ir 1708 m. mieste siautė maras, 1731 ir 1732 m. dalį miesto sunaikino gaisras.

1795 m. po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų miestas prijungtas prie Rusijos Vilniaus gubernijos. Napoleono karų metu 1812 m. Napoleono kariuomenė dukart praėjo pro miestą, abukart jį nusiaubdama. Miesto ekonomika atsigavo XIX a., 1843 m. tapus Kauno gubernijos centru, 1862 m. nutiesus geležinkelį ir 1898 m. pradėjus veikti pirmajai elektrinei. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo po 1863 m. sukilimo numalšinimo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, 1899 m. – elektra. 1892 m. įkurtas teatras, 1898 m. – Kauno miesto muziejus. XIX a. pabaigoje Kaunas – miestas, gubernijos ir apskrities centras.^[8]

1919 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje. Tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru, 1920–1939 m. buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Po to, kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą Kaune kūrėsi pogrindinės organizacijos. 1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš okupacinį režimą. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuri birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į Kauną įžengę vermachto daliniai rado jį išlaisvintą nuo okupantų, tačiau Laikinąją vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Po Antrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstas uždaru pramonės miestu. Tik prasidėjus Atgimimui mieste buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, pradėti atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų, gatvių pavadinimai.

1991 m. sausio įvykių metu sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, taip pat prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas. Miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika, transportas, turizmas, informacinių technologijų plėtra.

Pagrindinis straipsnis – Kauno ekonomika.

Kaunui tenka 14 proc. visos Lietuvos ekonominės veiklos, sukuriama 11 proc. BVP. Yra Kauno laisvoji ekonominė zona, mokslo technologijų parkas „Technopolis“, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, KTU regioninis mokslo parkas. Daugiau nei 1000 apdirbimo pramonės įmonių.

Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuo viduramžių – vandens transportas Nemunu.

Mieste veikia seniausia Lietuvoje keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai – abu paskelbti technikos paminklais. Vienas didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų autobusais – UAB Kautra veža keleivius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais.

XIX a. antroje pusėje pro Kauną nutiestas geležinkelis.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. 2008 m. Kauno Nemuno prieplauka buvo rekonstruota.^[9] Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis – apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 % kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 % – lengvaisiais automobiliais, 17 % – pėsčiomis arba biotransportu.^[10]

Kaune gerai išvystytas oro transportas. Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. 1988 m. Kauno oro uostas buvo perkeltas iš Aleksoto į Karmėlavą. Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse. 2010 m. gegužės mėn. Tarptautiniame Kauno oro uoste 40-ąją bazę ir pirmąją Centrinėje/Rytų Europoje atidarė didžiausia Europoje Airijos žemų kaštų aviakompanija „Ryanair“.

Nuo 1915 m. Kaune veikia ir seniausias Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, šiuo metu daugiausiai naudojamas sportinės ir turizmo aviacijos.

Ryanair Kaune turi didelę orlaivių priežiūros bazę.^[11] Apart Ryanair, dar penkios įmonės^[12] vykdo orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklą, viena įmonė užsiėma lėktuvų dažymu ir perdažymu.^[13][14]

Kaunas – stambus geležinkelio mazgas. 1861 m. įrengta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Karaliaučių su visa geležinkelio infrastruktūra. Geležinkelio tiesimo metu, Kaune pastatyta keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis. Šalia Kauno geležinkelio stoties 1862 m. paleistas eismas vieninteliu veikiančiu Baltijos valstybėse geležinkelio tuneliu ir geležinkelio tiltu per Nemuną.

Nuo 1975 m. geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas kursuoja elektriniai keleiviniai traukiniai. Pagrindinė Kauno geležinkelio krovinių rūšiavimo ir skirstymo stotis veikia Palemono geležinkelio stotyje.

Per Kauną eina svarbi Europos geležinkelio linija Rail Baltica, kuri sujungia Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.^[15][16]

Dėl patogios geografinės padėties, Kaunas yra sujungtas automobilių keliais su kitais svarbiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių centrais. Pirmieji keliai, jungiantys Kauną su Vilniumi, Ryga ir Varšuva atsirado viduramžiais. 1836 m. buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno ruožas, pirmasis Lietuvoje turintis grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą. 1939 m. baigtas pirmasis Lietuvoje asfaltuotas Žemaičių plentas, sujungęs Kauną su Klaipėda.^[17]

Šiuo metu per Kauną eina Europos greitkelis:

•  A5  Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 
• E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha 

Kauną su Vilniumi ir Klaipėda jungia:

•  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda 
•  E85  Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis 

Iš Kauno išeinantys kiti Lietuvos valstybinės reikšmės keliai:

•  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis  /  E262  Kaunas-Utena-Daugpilis-Rėzeknė-Ostravas 
•  130  Kaunas–Prienai–Alytus 
•  139  Kauno HE–Garliava 
•  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai 
•  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 
•  222  Kaunas–Vandžiogala 
•  232  Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 
•  1901  Vaišvydava–Piliuona–Pakuonis–Pabališkiai 
•  1902  Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai 
•  1903  Akademija–I Kauno fortas 

•  1906  Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 
•  1911  Rokai–Girininkai–Purvininkai 
•  1913  Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis 
•  1918  Palemonas–Neveronys–Ramučiai 
•  1919  Ramučiai–Martinava 

Pirmoji Kaune viešojo transporto priemonė – arklių tramvajus, vadintas konke, veikė nuo 1892 m. iki 1929 m., kai buvo pakeistas miesto autobusais. Laikotarpiu nuo 1915 m. iki 1935 m. viešojo transporto paslaugas teikė ir Kauno siaurukas – civilinės paskirties siaurasis geležinkelis.^[18] 1965 m. gruodžio 31 d. Kaune pradėjo kursuoti troleibusai.

Šiuo metu Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys: autobusai, troleibusai, priemiestiniai maršrutiniai taksi ir taksi. Kaune eksploatuojama 154 troleibusai ir 267 autobusai, yra 15 troleibusų ir 45 autobusų maršrutai, jungiančių įvairius miesto rajonus ir jo artimuosius priemiesčius. Bendras maršrutų ilgis – 1854 km. Per metus pervežama apie 80 mln. keleivių. Per metus autobusai ir troleibusai mieste nuvažiuoja 21 mln. km. Miesto maršrutinių taksi nebėra nuo 2019 m. liepos 1 d.

Kauno viešajame transporte nuo 2007 m. įdiegtas elektroninio bilieto projektas. Autobusuose ir troleibusuose buvo įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai.^[19] Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai aktyvuojamieji (3d., 7d,. 30d., 92d. ar 365d.) ir terminuotieji mėnesiniai (galioja nuo kalendorinio mėnesio pirmos iki paskutinės dienos).^[20]

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune 2007 m. pabaigoje buvo 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.^[21]

Pastaraisiais metais Kaune rekonstruoti keli tiltai, įrengti nauji transporto mazgai. 2008 m. birželio 3 d. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas sujungęs A. Mickevičiaus gatvę ir Nemuno salą. 2008 m. atidaryta estakada virš geležinkelio, sujungusi Čiurlionio tiltą su Europos prospektu, užbaigtas Marvelės transporto mazgas, sujungęs Lampėdžių tiltą su Marvelės gatve, įrengtas Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio mazgas.

• Per Nemuną (pasroviui):
  • Kauno vandens jėgainės tiltas
  • Trijų mergelių tiltas (pėsčiųjų)
  • Panemunės tiltas
  • Geležinkelio tiltas (Žaliasis tiltas)
  • Čiurlionio tiltas
  • Tiltai į Nemuno salą:
    • Karmelitų tiltas,
    • A. Mickevičiaus g. tiltas,
    • Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas,
    • Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (ties Maironio g.),
    • Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (ties gaisrine),
  • Vytauto Didžiojo tiltas
  • Kėdainių gatvės tiltas (statomas)
  • Lampėdžių tiltas
• Per Nerį (pasroviui):
  • Kleboniškio tiltas
  • Varnių tiltas
  • Petro Vileišio tiltas
• Per Jiesią (pasroviui):
  • Jiesios tiltas

Vytauto Didžiojo tiltas rekonstruotas 2005 m., Petro Vileišio tiltas 2008 m., Jiesios tiltas 2011 m., Panemunės tiltas 2015 m., Varnių tiltas 2018 m.

Miesto bendrajame plane ateityje numatyta pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., Kėdainių tiltą per Nemuną, jungiantį Kėdainių ir Brastos gatves Vilijampolėje su senąja Marvelės gatve Marvelėje. Šis tiltas sudarytų galimybę, aplenkiant miesto centrą, pasiekti Marvelės rajoną ir Via Baltica magistralę.^[22], taip pat pastatyti naują pėsčiųjų tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą.^[23]

Kauno mieste gyvena 10,6 % visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93 % miesto gyventojų yra lietuviai, 4 % – rusai, kitų tautybių – 3 %. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius): rusai (16 622), ukrainiečiai (1906), lenkai (1600), baltarusai (1142), žydai (427), vokiečiai (378), čigonai (364), latviai – (211), totoriai (200), armėnai (141), kitų tautybių (534).

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų. 1896 m. lietuviai Kaune sudarė tik 6 % gyventojų.^[24] 2001 m. 76,7 proc. gyventojų buvo katalikai, 2,5 proc. stačiatikiai, 0,7 proc. sentikiai, 0,3 proc. evangelikai liuteronai, 0,1 proc. evangelikai reformatai.

Demografinė raida tarp 1721 m. ir 2022 m.
1721 m.	1811 m.	1823 m.	1857 m.	1863 m.[25]	1893 m.[26]	1897 m.sur.	1914 m.	1922 m.
1 600	2 500	5 500	22 000	23 937	61 500	70 920	97 410	84 352
1923 m.sur.[27]	1931 m.	1939 m.	1945 m.	1959 m.sur.[28]	1966 m.[29]	1970 m.sur.[28]	1978 m.[30]	1979 m.sur.[31]
92 446	100 000	155 460	80 000	216 850	275 000	305 600	364 600	370 000
1985 m.[32]	1989 m.sur.[33]	1991 m.	1995 m.[34]	1996 m.	1997 m.	1998 m.	1999 m.	2000 m.
405 000	419 745	433 200	416 605	408 706	402 061	395 555	390 623	385 620
2001 m.sur.[35]	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.[36]	2012 m.	2013 m.
378 650	360 637	358 111	355 586	352 279	348 624	315 993	310 773	306 888
2014 m.	2015 m.	2016 m.[37]	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.sur.	2022 m.
304 012	301 357	297 846	292 691	288 466	286 754	289 364	298 753	297 906[38]
-	-	-	-	-	-	-	-	-
319 790	-	-	-	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

2011 m. gyveno 315 993 žmonės:[39] Lietuviai – 93,63 % (295 871); Rusai – 3,77 % (11 913); Ukrainiečiai – 0,39 % (1 231); Lenkai – 0,36 % (1 136); Baltarusiai – 0,12 % (831); Žydai – 0,09 % (299); Vokiečiai – 0,08 % (265); Čigonai – 0,07 % (230); Totoriai – 0,05 % (166); Latviai – 0,04 % (141); Kiti – 1,24 % (3 910).

2001 m. gyveno 378 943 žmonės:[40] Lietuviai – 92,90 % (352 051); Rusai – 4,39 % (16 622); Ukrainiečiai – 0,5 % (1 906); Lenkai – 0,42 % (1 600); Baltarusiai – 0,3 % (1 142); Žydai – 0,11 % (427); Vokiečiai – 0,1 % (378); Čigonai – 0,1 % (364); Latviai – 0,06 % (211); Totoriai – 0,05 % (200); Kiti – 1,06 % (4 042).

1923 m. gyveno 92 446 žmonės:[41] Lietuviai – 58,97 % (54 520); Žydai – 27,09 % (25 044); Lenkai – 4,54 % (4 193); Vokiečiai – 3,54 % (3 269); Rusai – 3,15 % (2 914); Baltarusiai – 0,18 % (171); Latviai – 0,13 % (123); Kiti – 2,39 % (2 212).

1897 m. gyveno 70 920 žmonės:[42] Žydai – 35,32 % (25 052); Rusai – 25,82 % (18 308); Lenkai – 22,72 % (16 112); Lietuviai-Žemaičiai – 6,62 % (4 698); Vokiečiai – 4,71 % (3 340); Totoriai – 1,53 % (1 084); Baltarusiai – 1,35 % (957); Čiuvašai – 0,43 % (302); Ukrainiečiai – 0,33 % (236); Karelai – 0,33 % (236); Kiti – 0,84 % (595).

Seniūnija	Gyventojai, 2011 m. sur.
Aleksoto seniūnija	21.178
Centro seniūnija	14.723
Dainavos seniūnija	58.818
Eigulių seniūnija	43.109
Gričiupio seniūnija	26.735
Panemunės seniūnija	14.941
Petrašiūnų seniūnija	14.382
Šančių seniūnija	21.097
Šilainių seniūnija	50.598
Vilijampolės seniūnija	26.411
Žaliakalnio seniūnija	24.001

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Kauno kilę žymūs žmonės.

Kaune įvairiu laikotarpiu gyveno daug žymių asmenybių: Lietuvos prezidentai – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, istorinės asmenybės – Steponas Darius – lakūnas, Atlanto nugalėtojas, sporto populiarintojas, Silvestras Žukauskas, generolas, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas, Maironis – kunigas ir rašytojas, poetai ir rašytojai – Vincas Mykolaitis Putinas, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Salomėja Nėris, Donatas Banionis – aktorius, Stanislovas Moravskis – memuaristas, gydytojas, keliautojas, etnografas ir teisininkas, Antanas Baranauskas – Žemaičių vyskupas, poetas, rašytojas, Vilhelmas Čepinskis – smuikininkas, Edvardas Gudavičius – istorikas, Jurgis Mačiūnas – menininkas, Abraomas Mapu – žydų kilmės rašytojas, Adomas Mickevičius – poetas, Ričardas Mikutavičius – kunigas, poetas, Hermanas Minkovskis – fizikas, Albertas Vijūkas-Kojelavičius – istorikas, Arvydas Sabonis – krepšininkas, Liudvikas Zamenhofas – oftalmologas, orientalistas, esperanto kalbos išradėjas, Vladislovas Starevičius – lėlinės animacijos pradininkas, Mariana Veriovkina – paskutiniojo Kauno gubernatoriaus sesuo ir dailininkė, ir kiti įžymūs žmonės.

1820 m. baigus tiesti Kauno – Suvalkų ir pradėjus Daugpilio – Kauno plentą, padidėjo miesto komunikacinė reikšmė, todėl čia dažnai apsilankydavo pro šalį vykstantys žymūs Vakarų Europos asmenys, pvz., Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck (jis kelias naktis nakvojo Kauno arklių keitimo stotyje), žymus prancūzų poetas Théophile Gautier, kuris apie miestą atsiliepė gana proziškai.^[43] Tarpukaryje Kaune taipogi nestigo pasaulinio garso įžymybių: grafas Aleksėjus Tolstojus – pramintas „raudonojuoju grafu“, rašytojas, Markas Šagalas – dailininkas, Vera Karali – dalyvavusi Grigorijaus Rasputino nužudyme, garsi rusų balerina, Sergėjaus Diagiliavo „Rusų sezono“ trupės narė, choreografė, nebylaus kino aktorė susijusi su imperatoriška Romanovų šeima. Kaune ji atliko savo pasirodymus bei mokė šokti vietinius. Andrejus Belas – (tik. var. Andrejus Bugajevas) – žymiausias rusų simbolizmo poetas, rašytojas, kritikas ir kiti.^[44] 1920 m. – 1927 m. Kaune gyveno ir dirbo žymus rusų satyrikas, žurnalistas, redaktorius Arkadijus Buchovas.^[45] Mieste jis įkūrė bei vadovavo laikraščio rusų kalba "Эxo" ("Echo") redakcijai, veikusioje dabartinėje Maironio g. 19 nr. (namas nugriautas apie 1993 m. - 1995 m.).

Pagrindinis straipsnis – Švietimas Kaune.

Kaunas – vienas svarbiausių mokslo ir švietimo centrų Lietuvoje. Pirmoji mokykla Kaune jau veikė 1473 m. prie tuo metu parapijinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.^[46] 1649 m. Kaune, šalia Rotušės keturklasę mokyklą įkūrė Jėzuitų ordinas. Ji 1702 m. tapo pirmąja kolegija Kaune. 1844 m. į Kauną buvo perkelta Kražių gimnazija ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.^[47] 1860 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji mergaičių gimnazija.^[48] 1864 m. atidaryta Kauno kunigų seminarija.

Kokybiškai naujas švietimo raidos Kaune etapas susidarė atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1920 m. sausio 27 d. Aukštųjų kursų draugija atidarė Aukštuosius kursus, parengusius dirvą universiteto sukūrimui. 1922 m. vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, iškilmingai atidaryta pirmoji Kaune aukštojo mokslo įstaiga – Lietuvos universitetas. Tarpukario metais Kaune buvo įkurta ir daugiau aukštųjų, taip pat vidurinių bei specializuotų mokyklų.

Šiuo metu septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos – akademinės korporacijos – Neo-Lithuania, KTU korporacija „Plienas“^[49], LSMU korporacijos „Fraternitas Lituanica“^[50] ir ateitininkų korporacija „Gaja“, skautai akademikai.^[51]

Kolegijose ir universitetuose veikia studentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.

Kaune veikia daug savarankiškų – Lietuvos energetikos institutas, Architektūros ir statybos institutas, Lietuvos tekstilės institutas, Transporto ir kelių tyrimo institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas ir į miesto universitetų struktūras integruotų (Maisto institutas) mokslinių tyrimų įstaigų.

Kauno mieste išplėtotas vidurinio ir pradinio išsilavinimo švietimo ir ugdymo įstaigų tinklas:

• Juozo Gruodžio konservatorija
• 19 gimnazijų
• 17 vidurinių mokyklų
• 2 jaunimo mokyklos
• 13 pagrindinių mokyklų
• 7 progimnazijos
• 9 pradinės mokyklos
• 4 mokyklos-darželiai

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių, tarp jų – seniausia veikianti Lietuvoje – Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, (bendras ligoninių lovų skaičius siekė 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – stambiausia universitetinė medicinos ir farmacijos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Nuo 1952 m. veikia Kauno respublikinė klinikinė ligoninė.

LSMU ligoninės Kauno klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Senieji Kauno kunigaikščių rūmai (XV a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (XIV-XVI), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kauno naujamiestyje ir Žaliakalnyje tarpukario metais buvo pastatyti Lietuvos banko rūmai, Karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno centrinis paštas, Vyriausiojo tribunolo rūmai, Kauno gaisrinė, Žemės ūkio rūmai, Kauno sporto halė, įstaigų, komercinių bankų, muziejų, aukštųjų mokyklų pastatai. Kauno modernizmo architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu.

XXI a. sporto kompleksas Kauno miesto Nemuno saloje iškilo Žalgirio Arena.

Miesto erdvėse įrengtos J. Mačiūno, Nepriklausomybės, Rotušės, Sąjungos, Vienybės aikštės, Tibeto skveras.

2023 m. rugsėjo 18 d. Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[52]

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia Kauno apskrities viešoji biblioteka, Vinco Kudirkos biblioteka su 23 skyriais visame mieste, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, vieninteliai Lietuvoje profesionalūs cirko – Baltijos cirkas ir džiazo – Kauno bigbendas kolektyvai. Svarbiausi valstybiniai teatrai Kaune – muzikinis teatras, dramos teatras ir lėlių teatras. Mieste taip pat kuria moderniojo šokio teatras „Aura“, Kauno pantomimos teatras, Mažasis teatras, Kamerinis teatras. Nuo 1969 m. koncertuoja Kauno valstybinis choras, nuo 1974 m. Lyros choras, nuo 1981 m. Kauno styginių kvartetas, nuo 2005 m. – Kauno simfoninis orkestras. Nuo 2004 m. veikia Kauno įvairių tautų kultūrų centras.

Vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje ^[53]. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti Kauno kariljono muzikos garsų.

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį AURA. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“^[54], netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, tarptautinis dramos teatrų festivalis^[55], šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“^[56], tarptautinis sakralinės muzikos festivalis, Kauno kino festivalis, vykstantis istoriniame kino teatre „Romuva“, nuo 1997 m. vyksta Kauno bienalė.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis Kauno miesto dienos (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

Kaunas paskelbtas 2022 metų Europos kultūros sostine.

Pirmasis Kauno miesto muziejus įkurtas 1897 m.^[57], vienas paskutinių – 2014 m.^[58] Šiuo metu Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių, tarp kurių:

• Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus
• Kauno paveikslų galerija^[59]
• Mykolo Žilinsko dailės muziejus
• Velnių muziejus (Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių)
• Maironio lietuvių literatūros muziejus
• Vytauto Didžiojo karo muziejus
• Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
• Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
• Lietuvos aviacijos muziejus
• Brangakmenių (gemologijos) muziejus
• Lietuvos sporto muziejus
• Kauno IX forto muziejus
• Kauno keramikos muziejus
• Kauno tremties ir rezistencijos muziejus
• Ryšių istorijos muziejus
• Lietuvos istorinė prezidentūra
• Sugiharos namai
• Pinigų muziejus
• Atominis bunkeris
• Kauno muziejus neregiams
• Kauno Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus
• Kauno policijos muziejus
• Kauno meno parko galerija

Taip pat veikia Lietuvos zoologijos ir Botanikos sodai. Iš buvusių muziejų tarpukaryje garsėjo Motinos ir vaiko muziejus.

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvai. Pasikėlus ant Aleksoto kalno, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puikios Kauno panoramos. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato, dar dveji – Kauno technologijos universiteto teritorijoje; vienas jų – didžiausias Lietuvoje, įrengtas ant Informacinių technologijų plėtros instituto sienos,^[60] antras, atidengtas 2009 m. birželio 25 d. Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje – žmogaus šešėlio Saulės laikrodis. Saulės laiką juo galima nustatyti atsistojus ant tam tikro mėnesio žymos nugara į Saulę ir tereikia stebėti kurioje akmeninės skalės vietoje krenta šešėlis.^[61]

Pagrindinis straipsnis – Kauno tvirtovė.

XIX a. antroje pusėje Rusijos caro valdžia dėl strateginės reikšmės Kauną pavertė pirmos klasės tvirtove. Nuo 1882 m. aplink miestą buvo įrengti 9 fortai, 12 baterijų, nutiesti keliai, karinė geležinkelio linija, pastatyti kareivinių miesteliai, dirbtuvės, laboratorijos, sandėliai, slėptuvės. 1912 m. patvirtintas naujas detalus Kauno tvirtovės išplėtimo planas, įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas, pradėtas statyti antrasis tvirtovės fortų žiedas.

Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai buvo nutraukti. 1915 m. rugpjūčio 18 d., po 11 dienų trukusių kautynių, Vokietijos kariuomenė užėmė Kauno tvirtovę. Po Pirmojo pasaulinio karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, kai kurie fortai buvo tušti, kituose buvo įrengti butai, dirbtuvės, karinis kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai buvo paversti koncentracijos stovyklomis.

Išlikę Kauno tvirtovės fortai: Pirmasis – Kazliškiuose (dab. Ringaudų seniūnija) Antrasis – Julijanavoje Trečiasis – Seniavoje (dab. Garliavos apylinkių seniūnija) Ketvirtasis – Rokuose Penktasis – Zuikinėje Šeštasis – Gričiupyje (nuo 2020 m. Karo technikos muziejus) Septintasis – Eiguliuose Aštuntasis – Milikonyse Devintasis – piečiau Giraitės (nuo 1958 m. muziejus)

nebaigti statyti fortai: Geležinkelio (Palemono) fortas – Palemone Romainių fortas – Romainiuose Marvos fortas – Akademijoje Domeikavos fortas – Domeikavoje

Mieste išlikę daug įvairių religijų maldos namų ir šventyklų. Daugiausia Kaune – katalikų bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

• Gerojo Ganytojo (Dainavos)
• Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (Eigulių)
• Kristaus Prisikėlimo bazilika
• Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
• Šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio)
• Šv. Antano Paduviečio (Rokų)
• Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
• Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Kauno soboras)
• Šv. Gertrūdos (Marijonų)
• Šv. Juozapo (Vilijampolės)
• Šv. Jurgio bažnyčia
• Šv. Kazimiero (Aleksoto)
• Šv. Kryžiaus (Karmelitų)
• Šv. Mikalojaus (Benediktinių)
• Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas
• Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) bažnyčia
• Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčia
• Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
• Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono)
• Švč. Mergelės Marijos Vardo (Panemunės)
• Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia
• Švč. Sakramento bažnyčia
• Švč. Trejybės bažnyčia (Seminarijos) bažnyčia
• Šventosios Dvasios (Šilainių)

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių :

• dvi stačiatikių – Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra ir Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė,
• sentikių Kauno šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (pastatyta 1906 m.),
• žydų Kauno choralinė sinagoga,
• totorių mečetė,
• Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia,
• Šančiuose – pirmoji Lietuvoje metodistų bažnyčia ir baptistų bažnyčia,
• Dainavoje – mormonų Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Kauno Naujoji apaštalų bažnyčia,
• Naujamiestyje – Kauno evangelikų reformatų bažnyčia.

Kaune iš viso yra 24 kapinės, aštuonios iš jų – neveikiančios. Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta – Karmėlavos kapinės, nuo 2014 m. – naujosios Vainatrakio kapinės. Miestui nusipelnę žmonės laidojami Petrašiūnų ir Panemunės kapinėse, valstybės saugomu objektu paskelbtos ir Aukštųjų Šančių karių kapinės. Kauno Eigulių kapinėse yra Lietuvos cirko artistų panteonas. Mieste yra 5 senosios žydų kapinės (Aleksoto, Panemunės, Vilijampolės, Žaliakalnio).^[62]

Kaune yra daug paminklų bei skulptūrų, jų kompozicijų. Svarbiausios valstybės šventės vyksta Karo muziejaus sodelyje, kuriame įrengtas memorialas su Amžinąja ugnimi, skirtas pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir ypač jai nusipelniusius asmenis. Dauguma tarpukario metais Kaune pastatytų paminklų, sovietinės okupacijos metais buvo nugriauti, atkūrus Lietuvos valstybingumą – atstatyti. Okupacijos metais Kaune pastatyti paminklai buvo demontuoti ir yra eksponuojami Grūto parke.

Nuo 2015 m. miesto savivaldybės leidimu organizuojamas idėjų konkursas "Kauno akcentas." Konkurso dalyviai, kurių pristatomi darbai laimi, gali papuošti įvairias Kauno vietas. Svarbiausias veiksnys – unikalumas, savitumas, originalumas, bendra dermė su aplinka. Tai analogijų Lietuvoje neturinti idėja. Skulptūros ar kitokie meno projektai puošia ne tik miesto centrą, bet ir miegamuosius rajonus, pvz., Žaliakalnį, Vilijampolę ir kt. Be to, meno kūriniai įprasmina miesto istoriją, kaip antai, litvakus, "Fluxus" meno srovę.^[63]

• Laisvės statula (skulptorius Juozas Zikaras), „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir Knygnešių sienelės paminklai, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai (visi – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje).
• Vytauto Didžiojo paminklas (prie savivaldybės pastato), atidengtas 1990 m. liepos 15 d. (skulptorius Vincas Grybas).
• Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Stasio Šimkaus paminklai (visi – miesto sode, šalia Muzikinio teatro).
• Maironio paminklas (prie Kauno rotušės), atidengtas 1977 m.
• Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti (atidengtas 1993 m. liepos 17 d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje, Kauno ąžuolyne).
• Paminklas „Žuvome už Tėvynę“ (Ramybės parke, dail. S. Stanišauskas), atstatytas 1995 m.
• Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus paminklai (istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje), atidengti 1996 m.
• Stasio Lozoraičio paminklas (prie VDU Rektorato rūmų, K. Donelaičio g.), atidengtas 1996 m.
• Stepono Kairio paminklas (Aukštaičių g.).
• Antano Kučingio paminklas (Aušros g.).
• Obeliskas „Perkūno žirgai” (Žemaičių plento statytojams atminti, ant Milikonių kalno).
• Švč. Mergelės Marijos paminklas (prie Kauno katedros).
• Romo Kalantos paminklas (Miesto sode, prie Kauno muzikinio teatro), atidengtas 2002 m.
• Danieliaus Dolskio paminklas (Laisvės alėjoje), atidengtas 2007 m.
• Motiejaus Valančiaus paminklas (prie Kauno kunigų seminarijos), atidengtas 2007 m.
• Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas Santakos parke, atidengtas 2011 m.
• Jono Vileišio paminklas (priešais Centrinį Paštą Laisvės al. skulp. Kęstutis Balčiūnas), atidengtas 2017 m.
• Nykštuko/Gnomo paminklas (ant Simono Daukanto tilto). Tai Vroclavo miesto dovana Kaunui, atidengtas 2018 m.
• Abraomo Mapu paminklas (A. Mapu gatvėje, galerijos „Ars et mundus“ kieme, senamiestyje, skulp. Martynas Gauba), atidengtas 2018 m.
• „Laisvės kario“ arba Vyčio skulptūra (prie Kauno pilies, skulpt. Arūnas Sakalauskas, Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas), atidengta 2018 m.^[64]
• Paminklas senbernarei Bitei Žaliakalnyje (šalia Zanavykų turgaus, skulpt. Lukas Šiupšinskas), 2019 m.^[65]
• Biustas Mahatma Gandžiui (2020 m.). Pastatytas po Indijos viceprezidento Venkaiah Naidu 2019 m. vizito ir jo siūlymo paminklu pagerbti indų nacionalinį didvyrį. Nesant Kaune tiesiogiai su Indija ar su M. Gandžiu susijusių vietų, pasirinktas Draugystės parkas, kurio pavadinimas asocijuojasi su draugyste ir bendradarbiavimu.^[66]
• Obeliskas, skirtas Lietuvos policijos šimtmečiui, 2023 m. gruodžio 17 d. atidengtas Laisvės alėjoje (skulp. Arūnas Sakalauskas).^[67]
• Paminklas Aleksandrui Jogailaičiui, atidengtas 2024 m. liepos 15 d. Ramybės parko prieigose šalia Vytauto pr. – 5 m aukščio, išlietas Kyjive, skulpt. Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas.^[68]

Kaune įvairios sporto šakos aktyviai kultivuoti pradėtos dar tarpukario metais. 1921 m. Kauno savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai. 1924–1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. 1934 m. šalia stadiono pastatyti Kūno kultūros rūmai – dabartinė Lietuvos kūno kultūros akademija, kurioje kultivuojamos beveik visos sporto šakos, įtrauktos į olimpiadų programą.^[69]

1927–1928 m. Aukštosios Panemunės kariniame miestelyje buvo įrengtas vienas geriausių kariuomenėje Lietuvos kariuomenės sporto stadionas. Jame vyko futbolo, kitų sporto šakų vietinės ir tarptautinės varžybos, kariuomenės ir civiliniai renginiai.^[70]

1939 m. mieste atidaryta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje – Kauno sporto halė. 1990 m. rekonstruota Ledo arena. 2011 m. rugpjūtį Nemuno saloje baigta statyti naujoji Žalgirio arena, kurioje įvyko 2011 m. Europos krepšinio čempionato finalinis etapas.

Populiariausia Kaune sporto šaka – krepšinis. Pirmosios krepšinio rungtyn��s Kaune įvyko 1922 m. Krepšinis ypač populiarus tapo Lietuvai laimėjus 1937 m. vykusį antrąjį Europos krepšinio čempionatą. Seniausias ir tituluočiausias Kauno vyrų krepšinio klubas – „Žalgiris“.

Kaunas užima septintąją vietą pasaulyje pagal mieste gimusius NBA krepšininkus per 100,000 gyventojų^[71][72]. Kaune yra gimę šie NBA žaidę krepšininkai – Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Žydrūnas Ilgauskas, Linas Kleiza, Donatas Motiejūnas, Šarūnas Jasikevičius, Ignas Brazdeikis ir Martynas Andriuškevičius.

Tarpukario metais Lietuvoje pradėtas žaisti ir futbolas. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pirmąsias tarptautines varžybas žaidė 1923 m. Kaune. Lietuvos futbolo čempionais daug kartų tapo Kauno klubai. Daugkartinis Lietuvos čempionas – FBK Kaunas. Siekiant parengti aukšto sportinio meistriškumo futbolininkus, kurie ateityje galėtų prisijungti prie Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės, Kaune 2006 m. įkurta Nacionalinė futbolo akademija.^[73] Jos auklėtiniai ir meistrai naudojasi moderniu futbolo maniežu. 2019 m. įrengtas pripučiamas Vilijampolės futbolo maniežas.

Kaune gilias tradicijas turi ir rankinio sporto šaka. Kauno „Žalgirio“ moterų komanda yra 4 kartus laimėjusi SSRS rankinio čempionatą (1957, 1960, 1966 ir 1967 m.), vieną kartą SSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir 1968 m.). 1963 m. SSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto“ komanda. Kauno „Granito“ vyrų rankinio komanda yra laimėjusi tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę 1987 m.

Kaune taip pat žaidžiamos komandinės sporto šakos: regbis (Regbio klubas Ąžuolas), beisbolas, ledo ritulys, tinklinis bei asmeninės sporto šakos: lengvoji atletika, badmintonas, boksas, tenisas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, automobilių sportas. Šalia Kauno, Kačerginėje 1964 m. įrengtas Nemuno žiedas – vienintelė Lietuvoje speciali automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasa. Kauno mariose vykdomos buriavimo varžybos. 2000 m. Lapėse atidarytas pirmasis Lietuvoje golfo aikštynas.^[74] Mieste veikia 5 plaukimo baseinai, daug įvairių sporto šakų klubų ir mokyklų:^[75]

• Futbolo klubai Kaune
• Krepšinio klubai Kaune

Mieste veikia kelios televizijos – „Cgates“ (anksčiau Mikrovisata), „Telia“(anksčiau Teo/Telekomas), „Pūkas“, „Init“ ir radijo stotys. Veikė kanalai Kaunas plius TV, AR televizija.

Veikia radijo stotys Gaudeamus, Kauno fonas, Tau, Radijas „Kelyje“, radijo stotis „Pūkas“.

Kaune leidžiami laikraščiai Kauno diena, Ūkininko patarėjas, XXI amžius, Laikinoji sostinė ir kt. Visą tarpukario laikotarpį buvo leidžiami Lietuvos žinios, Lietuvos aidas, Lietuvos ūkininkas, Diena. Taip pat buvo leidžiami žydų laikraščiai Arbeter Vort, Arbeter Lebn, Arbeter Zeitung, Apžvalga, Cu Hilf, Idiše štime, Folksblat, Di Cait, Der Funk, Der Emes, Jugnt Front, Das Vort, taipogi vienas žymiausių tarpukario laikraščių rusų kalba "Эxo" ("Echo"),^[76] vėliau pakeitęs pavadinimą į "Echo Litvy." Laikraščiai lenkų kalba Goniec Kowieński, Dzień Kowieński ir Litwa. Baltarusių kalba leistas laikraštis Sialianskaja Dolia.

Pagrindinis straipsnis – Kauno miesto savivaldybė.

Kauno miestas turi savivaldybės statusą Kauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai. Kauno savivaldybę sudaro 11 seniūnijų – smulkesnių savivaldos administracinių vienetų.

• Kauno pasakojimai: fotoalbumas (sud. Romas Juškelis). – Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2008. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-438-37-3
• Kauno atradimai. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-12-519-8

• Kaunas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 227 psl.
• Kaunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
• Kovno, Russia (Capital). (angl.) Classic Encyclopedia. Based on the 11th Edition of the Encyclopaedia Britannica (pub. 1911). Interaktyvi.

• Kauno turizmo tinklalapis
• Kas vyksta Kaune
• Kauno naujienos Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno miesto savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2012-12-18 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno regiono turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2010-02-03 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno autobusų tiklalapis

• Kauno muziejai
• Kauno bažnyčios Archyvuota kopija 2006-04-25 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno vienuolynai Archyvuota kopija 2007-01-12 iš Wayback Machine projekto.
• Kauno sentikiai Archyvuota kopija 2011-08-09 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Svarbiausios gyvenvietės Kauno miesto savivaldybėje Miestai · Kaunas Herbinės gyvenvietės · Kaunas (1993) Kitos gyvenvietės · Miesto dalys · Miesto teritorijos

Ž • A • R Lietuvos sostinės Voruta – Kernavė – Trakai – Kaunas – Vilnius

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai