Rugpjūčio 1

Rugpjūčio 1 yra 213-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 214-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 152 dienos.

Klaipėdos diena (Klaipėdos gimtadienis)

Alfonsas – Bartautas – Bartautė – Almeda

• 1252 – Kuršo vyskupas pasirašė Klaipėdos pilies steigimo aktą;
• 1625 – švedai užėmė sustiprintą Ukmergės maršalkos G. Rajeckio Čedasų dvarą;
• 1922 – Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nepriklausomos Lietuvos valstybės Konstituciją;
• 1925 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Ketvirtoji eskadrilė;
• 2007 – Lietuviškoje Vikipedijoje sukurta 50 000 straipsnių.

• 1520 m. – Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką (m. 1572 m.).
• 1861 m. – Vincas Basanavičius, lietuvių tautosakos rinkėjas (m. 1910 m.).
• 1868 m. – Mikelis Klosis, Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, vertėjas, spaudos darbuotojas (m. 1927 m.).
• 1895 m. – Kazys Karpius, Karpavičius, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1971 m.).
• 1901 m. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (m. 1991 m.).
• 1920 m. – Karolis Lederis, Lietuvos farmakologas ir endokrinologas, filosofijos (1961 m.) ir medicinos (1968 m.) daktaras (m. 2007 m.).
• 1926 m. – Juozas Meškauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius (m. 2019 m.).
• 1930 m.:
  • Jonas Kazlauskas, Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1970 m.).
  • Juozas Kuolelis, Lietuvos sovietinis veikėjas (m. 2017 m.).
• 1932 m. – Alfonsas Algimantas Mitrikas, Lietuvos sociologas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Jonas Čeponis, Lietuvos gydytojas, vertėjas (m. 2020 m.).
• 1938 m. – Romas Kašinskas, Lietuvos gydytojas otorinolaringologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos įkūrėjas.
• 1940 m. – Stanislovas Jakas, darbininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1998 m.).
• 1942 m.:
  • Aldona Daugilytė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Mindaugas Černiauskas, Lietuvos fotografas.
• 1945 m. – Ona Valiukevičiūtė, estrados dainininkė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Janina Senkienė, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m.:
  • Kęstutis Kilkus, Lietuvos geografas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vladas Letukas, pedagogas, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1948 m. – Regina Mauragienė-Bertulytė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Stasė Maigienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Petras Vežbavičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Vytautas Bagdonas, žurnalistas, kraštotyrininkas, visuomenininkas.
• 1952 m. – Ignas Zavadskas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Algirdas Šidlauskas, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Šidlauskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Nijolė Makštutienė, pedagogė, mokytoja metodininkė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m.:
  • Laimutis Pinkevičius, Lietuvos vadybininkas, verslininkas.
  • Rasutė Andriušytė-Žukienė, Lietuvos dailės istorikė, kritikė, humanitarinių mokslų daktarė. 2000 m.
• 1961 m.:
  • Algimantas Žiukas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gediminas Akstinas, Lietuvos dailininkas.
• 1962 m.:
  • Eglė Bogdanienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
  • Rimantas Remeika, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Ričardas Vilhelmas Gabrilavičius, teisininkas, politinis veikėjas.
• 1965 m. – Antanas Levickas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m.:
  • Arūnas Poniškaitis, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir titulinis Sinos vyskupas.
  • Tadeuš Andžejevski, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Egidijus Grigaitis, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Martynas Budraitis, Lietuvos teatro ir kino aktorius.
• 1971 m.:
  • Milda Žemaitienė, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Raimondas Kuodis, Lietuvos ekonomistas, bankininkystės ir finansų specialistas, socialinių mokslų daktaras, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas.
• 1978 m. – Aleksandras Okunevičius, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m.:
  • Nina Kudrešova, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Viktoras Dagilis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1847 m. – Jonas Čečiotas, Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, tautosakos rinkėjas (g. 1796 m.).
• 1861 m. – Ignacas Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (g. 1794 m.).
• 1906 m. – Jonas Jašmantas, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1849 m.).
• 1913 m. – Lukas Staugaitis, Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (g. 1838 m.).
• 1925 m. – Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas (g. 1850 m.).
• 1943 m. – Eduardas Balbachas, Lietuvos aukšto rango karininkas (pulkininkas), teisėjas (g. 1889 m.).
• 1944 m. – Blažiejus Česnys, Lietuvos kunigas, teologas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (g. 1884 m.).
• 1953 m. – Afanasijus Kazanas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1898 m.).
• 1961 m. – Unė Babickaitė-Graičiūnienė, lietuvių aktorė, režisierė (g. 1897 m.).
• 1969 m. – Benediktas Gauronskas, kunigas (g. 1890 m.).
• 1973 m.:
  • Antanas Zabielskas, prozininkas (g. 1936 m.).
  • Gytis Trinkūnas, pianistas, akompaniatorius, pedagogas (g. 1936 m.).
• 1990 m. – Vladas Trinka, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas (g. 1906 m.).
• 1994 m.:
  • Albertas Paulikaitis, smuikininkas ir chorvedys (g. 1920 m.).
  • Jonas Graičiūnas, lietuvių poetas ir vertėjas (g. 1903 m.).
• 2007 m. – Janina Drazdauskaitė-Čunovienė, Lietuvos baleto artistė, pasaulinio garso baleto pedagogė (g. 1914 m.).
• 2008 m. – Juozas Gudavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1926 m.).
• 2020 m. – Algirdas Gluodas, Lietuvos, Jurbarko rajono ir Šiaulių ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1940 m.).
• 2022 m. – Liudvikas Jakimavičius, Lietuvos rašytojas (g. 1959 m.).^[1]

• 1774 – anglų mokslininkas Džozefas Pristlis pirmą kartą išgavo grynąjį deguonį.
• 1778 – Hamburge (Vokietija) pradėjo veikti pirmieji taupomieji bankai.
• 1793 – Prancūzijoje įvesta metrinė matų sistema. Vėliau ji tapo pasaulinės matų sistemos pagrindu.
• 1914 – Vokietija paskelbė karą Rusijai.
• 1944 – Antrojo pasaulinio karo metu Armija krajova pradėjo Varšuvos sukilimą.
• 1981 – debiutavo muzikinis kanalas MTV.
• 2008 – Įvyko pilnas saulės užtemimas.

• 10 m. pr. m. e. – Klaudijus, Romos imperatorius (nuo 41 m.), iš Julijų Klaudijų dinastijos (m. 54 m.).
• 126 m. – Publijus Helvijus Pertinakas, Romos imperatorius trumpą laiką-86 dienos (m. 193 m.).
• 1744 m. – Žanas Batistas de Lamarkas, XIX a. prancūzų gamtininkas, vienas iš pirmųjų pradėjęs šiuolaikine prasme vartoti sąvoką „biologija“.
• 1779 m. – Francis Scott Key, JAV advokatas ir poetas, parašęs nacionalinio himno žodžius^[2] (m. 1843 m.).
• 1819 m. – Hermanas Melvilis, amerikiečių romanų ir apsakymų rašytojas, eseistas ir poetas, dažnai priskiriamas tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas kaip romano „Mobis Dikas” ir apysakos „Bilis Badas”, išleistos po rašytojo mirties, autorius (m. 1891 m.).
• 1861 m. – Ivar Otto Bendixson, švedų matematikas. Pradžioje nagrinėjo matematikos teoriją, o vėliau ėmė dirbti taikomosios matematikos srityje (m. 1935 m.).
• 1867 m. – Viljamas Speirsas Briusas, škotų poliarinis keliautojas. Jis organizavo ekspediciją „Scotia“ (1902–1904 m.) į Antarktidą ir vėliau keliavo į Svalbardą. Briusas buvo pakviestas dalyvauti Roberto Skoto ekspedicijoje į Pietų ašigalį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad ekspedicijos tikslas buvo paviršutiniškas (m. 1921 m.).
• 1885 m. – George Charles de Hevesy, 1943 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1966 m.).
• 1914 m. – Grigolas Abašidzė, gruzinų poetas, rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1994 m.).
• 1924 m. – Žoržas Šarpakas, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
• 1930 m. – Pierre Bourdieu, prancūzų sociologas ir filosofas, poststruktūralizmo krypties atstovas (m. 2002 m.).
• 1934 m. – Janas Peteris Locheris, Šveicarijos kalbininkas, baltistas, literatūrologas, daktaras (1970 m.).
• 1936 m. – Yves Henri Donat Mathieu-Saint-Laurent, prancūzų mados kūrėjas, dizaineris, iki 2002 m. kūręs Paryžiuje (m. 2008 m.).
• 1941 m. – Natali Delon, buvęs prancūzų modelis, kino aktorė ir režisierė (m. 2021 m.).
• 1948 m. – Ivaras Kalninis, latvių teatro ir kino aktorius.
• 1952 m. – Zoranas Džindžičius, Serbijos filosofas, politikas, disidentas (m. 2003 m.).
• 1959 m. – Joe Elliott, anglų muzikantas (Def Leppard)^[4]
• 1963 m. – Coolio, amerikiečių reperis, įrašų prodiuseris ir aktorius (m. 2022 m.).
• 1970 m. – Deividas Džeimsas, Anglijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Bristol City klube ir Anglijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2004-ųjų Europos futbolo čempionate, kur buvo pagrindinis vartininkas, taip pat 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur buvo pakviestas kaip atsarginis vartininkas, tačiau po grubios Robert Green klaidos mače su JAV rinktine, Džeimsas tapo pagrindiniu vartininku.
• 1976 m. – Nwankwo Christian Kanu, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Portsmouth klubo puolėjas.
• 1979 m. – Manuel „Junior“ Agogo, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Kipro klubo Apollon Limassol klubo puolėjas.
• 1980 m. – Alessandro Faiolhe Amantino, profesionalus futbolo žaidėjas, Brazilijos rinktinės ir italų futbolo AC Milan klubo saugas.
• 1984 m. – Bastianas Švanštaigeris, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo saugas.

• 30 m. pr. m. e. – Markas Antonijus, Romos respublikos politikas ir karvedys. Jis buvo svarbus Julijaus Cezario rėmėjas kaip karo vadas ir administratorius. Po Cezario mirties su Oktavianu ir Lepidu suformavo politinę sąjungą šiandien vadinama Antruoju triumviratu (g. 83 m. pr. m. e.).
• 1146 m. – Vsevolodas II Olegaitis, Černigovo kunigaikštis (1127–1139 m.) ir Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1139 m.) (g. 1094 m.).
• 1457 m. – Lorencas Vala, italų humanistas, istorikas, filosofas ir retorikas (g. 1406 m.).
• 1967 m. – Richard Kuhn, 1938 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1900 m.).
• 1970 m. – Otto Heinrich Warburg, 1931 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1883 m.).
• 1972 m. – Nikolajus Breikšas, latvių tapytojas (g. 1911 m.).
• 1996 m. – Tadeus Reichstein, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1897 m.).
• 2009 m. – María Corazón Sumulong Cojuangco-Aquino, Filipinų valstybės veikėja. Prezidento Benigno Aquino žmona. Po vyro nužudymo tapo šalies 1986–1992 m. prezidente. Ji yra pirmoji moteris, tapusi Azijos valstybės prezidente (g. 1933 m.).
• 2022 m. – Michailas Golovatovas, atsargos pulkininkas, verslininkas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas. Sausio 13 d. dalyvavo Sausio įvykiuose Vilniuje (g. 1949 m.).^[6]