Rugpjūčio 29

Rugpjūčio 29 yra 241-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 242-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 124 dienos.

• Stačiatikių bažnyčia – diena Jono Krikštytojo nukirsdinimui atminti.

Adolfas – Barvydas – Beatričė – Gaudvydė – Nirmeda – Sabina – Svaigaudas

• 1526 m. – Mochačo kautynėse tarp Vengrijos ir Turkijos pajėgų žuvo Žygimanto Senojo brolėnas Liudvikas, Jogailaičių dinastija prarado Čekijos ir Vengrijos sostus, sumažėjo jos įtaka Vidurio Europoje;
• 1774 m. – didelis gasras nusiaubė Kėdainius;^[1]
• 1930 m. – Klaipėdos krašto seimelio vokiečių frakcija įteikė skundą prieš Lietuvos vyriausybę Tautų Sąjungai, o Vokietija Tautų Sąjungoje Lietuvai iškėlė bylą.

• 1889 m. – Pranas Pesys, vargonininkas ir chorvedys (m. 1960 m.).
• 1899 m. – Tomas Stonis, pedagogas, lituanistas, vertėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (m. 1985 m.).
• 1904 m. – Antanas Grudzinskas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 1984 m.).
• 1914 m. – Elena Dirsienė-Mažrimaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė (m. 1993 m.).
• 1916 m. – Janina Misevičienė, 2007 m. birželio 6 d. Šiauliuose) – Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1924 m. – Petras Keidošius, Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas (m. 2006 m.).
• 1932 m.:
  • Algirdas Lukoševičius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2011 m.).
  • Jonas Gediminas Marčiukaitis, Lietuvos statybos inžinierius (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Vanda Aramavičiūtė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1937 m. – Eduardas Balčytis, valtornininkas, chorvedys, muzikologas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Valentina Paukštelytė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Leonas Mitkus, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Vladas Mažeika, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Remigijus Sabulis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 2019 m.).
• 1956 m. – Ramūnas Garbaravičius, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vytautas Stanišauskas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Algirdas Žičkus, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Sabina Martinaitytė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
  • Vladimiras Konstantinovas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
• 1959 m. – Jonas Vasiliauskas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Virgilijus Bernotas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Regina Kernagienė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Antanas Vingilys, Lietuvos futbolo treneris. 2007 metais FC Vilniaus vyriausiojo trenerio poste pakeitė Ivaną Švabovičių, kuris pradėjo treniruoti 2007 metais A Lygoje debiutavusį Visagino „Interą“.
• 1970 m. – Robertas Giedraitis, Lietuvos krepšininkas ir treneris. Utenos Juventus vyriausiasis treneris.

• 1729 m. – Mykolas Antanas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1681 m.).
• 1900 m. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (g. 1852 m.).
• 1970 m. – Juozas Dauparas, Lietuvos agronomas, žemės ūkio mokslų daktaras (1939 m.) (g. 1903 m.).
• 1977 m. – Antanas Giedraitis-Giedrius, Lietuvos pedagogas, rašytojas (g. 1892 m.).
• 1982 m. – Vytautas Kaikaris, Lietuvos fizikochemikas ir elektrochemikas (g. 1912 m.).
• 1996 m. – Vitalija Bartkuvienė, lietuvių dailininkė tekstilininkė (g. 1939 m.).
• 1998 m. – Daumantas Maciulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2002 m. – Steponas Jurgis Gailiušis, Lietuvos kunigas (g. 1912 m.).
• 2007 m.:
  • Eduardas Astramskas, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1918 m.).
  • Kleopas Jakaitis, Šiaulių vyskupijos generalinis vikaras, Šiaulių bažnytinio tribunolo santuokos ryšio gynėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. 1924 m.).
• 2008 m. – Vilius Užtupas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, knygų leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).

• 1526 – vyko Mohačo mūšis;
• 1698 – Rusijos caras Petras I uždraudė auginti barzdas ir įsakė vilkėti europietiškus drabužius;
• 1949 – Sovietų Sąjunga Semipalatinske išbandė pirmąją savo atominę bombą.

• 1632 m. – Džonas Lokas, anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas (m. 1704 m.).
• 1821 m. – Lui Loranas Gabrielis de Mortiljė, prancūzų archeologas ir antropologas, vienas šiuolaikinės mokslinės archeologijos ir prancūzų antropologijos pradininkų (m. 1898 m.).
• 1862 m. – Morisas Meterlinkas, belgų poetas. Už dramos kūrinius 1911 m. suteikta Nobelio premija. Žinomas bitininkas (m. 1949 m.).
• 1893 m. – Aliaksandras Liaudanskis, Baltarusijos archeologas, baltų materialiosios kultūros tyrėjas (m. 1937 m.).
• 1900 m. – Semionas Lavočkinas, TSRS aviacijos konstruktorius, TSRS Mokslų Akademijos narys korespondentas, inžinerinės aviacijos tarnybos generolas majoras, dukart Socialistinio Darbo didvyris (m. 1960 m.).
• 1904 m. – Werner Theodor Otto Forßmann, 1956 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1979 m.).
• 1915 m. – Ingrid Bergman, švedų aktorė, laimėjusi tris Oskarus, du Emmy apdovanojimus ir „Tony“ apdovanojimą kaip Geriausia Aktorė. Amerikos Filmų Instituto įvertinta kaip ketvirta visų laikų geriausia aktorė Amerikos kine. Geriausiai žinomas jos vaidmuo – Ilsa Lund, filme „Kasablanka“ („Casablanca“, 1942) – Antrojo Pasaulinio Karo laikų dramoje, kurioje vaidino su Humphrey Bogart.^[3] (m. 1982 m.).
• 1958 m. – Michael Joseph Jackson, amerikiečių dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris (m. 2009 m.).
• 1959 m. – Stefenas Volframas, anglų kilmės mokslininkas, dirbęs teorinės elementariųjų dalelių fizikos ir kompiuterinės algebros srityse. Jis yra kompiuterių programos „Mathematica“ sukūrėjas.
• 1974 m. – Denis Ramón Caniza, Paragvajaus futbolininkas, Meksikos Club León klubo gynėjas. Paragvajaus rinktinės narys.
• 1976 m.:
  • Jonas Dalis Tomasonas, Danijos futbolininkas, rungtyniaujantis antrojo puolėjo pozicijoje. Yra Nyderlandų klubo Feyenoord žaidėjas.
  • Pablo Mastroeni, futbolininkas, JAV rinktinės ir Colorado Rapids klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • David Desrosiers, Simple Plan bosistas^[4].
  • Nicholas Tse, Honkongo dainininkas.
• 1982 m.:
  • Carlos Francisco Delfino, Argentinos krepšininkas, Argentinos krepšinio rinktinės narys, turintis dvigubą Argentinos ir Italijos pilietybę.
  • Vincentas Enjeama, Nigerijos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje. Izraelio klubo Hapoel Tel Aviv žaidėjas.
• 1983 m. – Georgina Mollo, Argentinos aktorė. Mollo gerai žinoma iš Cris Morena'os kurtų serialų kaip „Chiquititas“ („Mažyliai“), „Rebelde Way“ (Maištingas amžius) ir Rincón de Luz (Šviesos kampelis).
• 1984 m. – Gilles Augustin Binya, futbolininkas, Kamerūno rinktinės saugas, Šveicarijos klubo Neuchâtel Xamax žaidėjas.

• 886 m. – Bazilijus I Makedonietis, 867–886 m. Bizantijos imperatorius (g. 812 m.).
• 1523 m. – Ulrichas fon Hutenas, vokiečių rašytojas humanistas, politinis veikėjas (g. 1488 m.).
• 1533 m. – Atahualpa, paskutinis iš tikro valdęs Inkų imperijos valdovas (Sapa Inka) (g. 1497 m.).
• 1799 m. – Pijus VI, popiežius 1775–1799 metais (g. 1717 m.).
• 1916 m. – Jonas Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos farmakologas (g. 1830 m.).
• 1938 m. – Joseph Bédier, prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (g. 1864 m.).
• 1982 m. – Ingrid Bergman, švedų aktorė, laimėjusi tris „Oskarus“, du „Emmy“ apdovanojimus ir „Tony“ apdovanojimą kaip Geriausia Aktorė. Amerikos Filmų Instituto įvertinta kaip ketvirta visų laikų geriausia aktorė Amerikos kine. Geriausiai žinomas jos vaidmuo – Ilsa Lund, filme „Kasablanka“ („Casablanca“, 1942) – Antrojo pasaulinio karo laikų dramoje, kurioje vaidino su Humphrey Bogart.^[5] (g. 1915 m.).
• 1983 m. – Artūras Lapinis, latvių scenografas, dailėtyrininkas (g. 1911 m.).
• 1987 m. – Lee Marvin, amerikiečių aktorius^[6] (g. 1924 m.).
• 1990 m. – Manly Palmer Hall, JAV rašytojas ir mistikas (g. 1901 m.).
• 2021 m. – Žakas Rogas, belgų gydytojas, sporto veikėjas, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas (2001–2013 m.) (g. 1942 m.).^[7]
• 2024 m. – Džonis Godro, amerikiečių ledo ritulininkas (g. 1993 m.).^[8]