Gruodžio 21

Gruodžio 21 yra 355-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 356-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 10 dienų.

Elnio devyniaragio šventė – žiemos saulėgrįža.

Abraomas – Daugardas – Girenė – Gražvilė – Narnvaldas – Norgaudė – Pastoras – Teofilė – Tomas – Topilius

• 1942 – Ostlando komisaro potvarkiu Lietuvos generalinėje srityje nustatyta 54 val. darbo savaitė;
• 2007 – Lietuva oficialiai priimta į Europos Sąjungos Šengeno erdvę;
• 2009 – sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia.

• 1796 m. – Tomas Zanas, rašytojas (m. 1855 m.).
• 1805 m. – Fridrichas Bekeris, tautosakos rinkėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą (m. 1890 m.).
• 1844 m. – Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1929 m.).
• 1888 m. – Jonas Janulis, Lietuvos tapytojas, pedagogas (m. 1973 m.).
• 1891 m. – Kostas Ostrauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1939 m.).
• 1910 m. – Balys Dundulis, žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1994 m.).
• 1923 m. – Genovaitė Kvedaraitė – Randienė, mokytoja, poetė, prozininkė (m. 2005 m.).
• 1927 m. – Jonas Kriukelis, Lietuvos architektas (m. 1985 m.).
• 1932 m. – Algimantas Vincas Kajackas, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras nuo 1994 m. (m. 2015 m.).
• 1935 m. – Juozas Nekrošius, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Romas Zenkevičius, inžinierius ir chorvedys.
• 1952 m. – Laima Ivanovienė, Lietuvos farmacininkė, biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1957 m. – Algis Vyšniūnas, Lietuvos architektas.
• 1961 m.:
  • Gintautas Gegužinskas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Mindaugas Valius, Lietuvos biochemikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1963 m. – Lina Smelstorienė, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m. – Audronis Liuga, Lietuvos teatrologas, prodiuseris, kino kritikas.
• 1967 m. – Egidijus Puodžiukas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Audrius Janušonis, Lietuvos keramikas.
• 1971 m. – Margarita Drobiazko, šokėja ant ledo, 2000 m. pasaulio čempionato bronzos medalio, 2000 ir 2006 m. Europos čempionatų bronzos medalių laimėtoja. Pirmoji Lietuvai atstovavusi sportininkė, laimėjusi medalius Europos ir pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatuose. 2002 m. Solt Leik Sičio olimpiadoje užėmė penktąją vietą. Tai aukščiausia Nepriklausomos Lietuvos sportininkų iškovota vieta žiemos olimpiadose.

• 1798 m. – Laurynas Gucevičius, architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje (g. 1753 m.).
• 1932 m. – Adomas Grinevičius, kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Panemunės kapinėse (g. 1845 m.).
• 1957 m. – Pranas Bieliauskas, Lietuvos kunigas, tautosakos rinkėjas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1883 m.).
• 1960 m. – Antanas Kasakaitis, Lietuvos pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1870 m.).
• 1964 m. – Adolfas Mondeika, vargonininkas ir chorvedys (g. 1887 m.).
• 1978 m. – Antanas Gedminas, Lietuvos grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas (g. 1927 m.).
• 1979 m. – Bernardas Bučas, Lietuvos skulptorius (g. 1903 m.).
• 1997 m. – Jonas Gaučys, vargonininkas ir chorvedys (g. 1919 m.).
• 2003 m. – Leonardas Juozapas Šimutis, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius, filosofijos mokslų daktaras (g. 1920 m.).
• 2016 m. – Remigijus Morkevičius, Lietuvos Muay Thai kovotojas, daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas (g. 1982 m).
• 2020 m. – Irena Viliūtė, lietuvių tautodailininkė, savamokslė tapytoja (g. 1944 m.).

• 1471 – portugalų jūreiviai João de Santarém ir Pêro Escobar atrado Sao Tomės ir Principės salas.
• 2006 – Rumunijoje surengta ceremonija 1989 m. revoliucijos prieš komunistų valdžią aukoms atminti;
• 2006 – JAV Bostono mieste surengtas protestas prieš Irane surengtą konferenciją, kurios metu buvo diskutuojama apie holokaustą;
• 2006 – Bangladešo sostinėje Dakoje kilo riaušės tarp policijos ir protestuotojų, reikalavusių rinkimų sistemos pakeitimų;
• 2006 – Pietų Malaizijoje dėl smarkiausių per pastarąjį dešimtmetį liūčių savo namus buvo priversti palikti apie 50 tūkst. žmonių;
• 2012 – Kalendoriaus, sudaryto Majų civilizacijos, pabaiga.

• 1401 m. – Tomasas Kase, Italijos menininkas, greta Giotto vienas iškiliausių Ankstyvojo Renesanso tapytojų (m. 1428 m.).
• 1773 m. – Robertas Braunas, vėliau Aberdeeno koledžą, bet 1790 metais, šeimai išsikėlus į Edinburgą, turėjo jį palikti. Kitais metais mirė jo tėvas.
• 1795 m. – Franz Leopold von Ranke, Prūsijos istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos pradininkų (m. 1886 m.).
• 1804 m. – Grafas Bykonsfildas Bendžaminas Dizraelis, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, rašytojas, nuo 1867 m. erlas (m. 1881 m.).
• 1879 m. – Josifas Stalinas, Tarybų Sąjungos politinis veikėjas. Nuo 1922 m. balandžio 3 d. buvo komunistų partijos lyderis, nuo 1927 m. iki mirties faktiškai buvo vienvaldis diktatorius. Jo valdymo metu tikri ir tariami politiniai priešininkai buvo masiškai žudomi, o milijonai Tarybų Sąjungos piliečių ištremti į GULAG'o koncentracijos stovyklas. Per Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją milijonai žmonių mirė badu (ypatingai daug Ukrainoje ir Pavolgyje, Tambovo srityje) (m. 1953 m.).
• 1890 m. – Hermann Joseph Muller, 1946 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1967 m.).
• 1896 m. – Konstantinas Konstantinovičius Rokosovskis, lenkas, TSRS bei Lenkijos karininkas, karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos maršalas, TSRS gynybos ministro pavaduotojas (1956–1957, 1958–1962 m.), Lenkijos gynybos ministras, Lenkijos maršalas (m. 1968 m.).
• 1917 m. – Heinrichas Bėlis, vienas įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1985 m.).
• 1930 m. – Kalevis Sorsa, žymus politinis veikėjas, keturis kartus Suomijos ministras pirmininkas (m. 2004 m.).
• 1931 m. – Redha Malek, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1993 m. rugpjūčio 21 d. iki 1994 m. balandžio mėn..
• 1940 m. – Frenkas Zapa, muzikantas, kompozitorius^[2] (m. 1993 m.).
• 1942 m. – Hu Dzintao, dabartinis Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas ir Kinijos komunistų partijos generalinis sekretorius. Šalies vadovu tapo 2003 m. kovo 15 d. pakeitęs Dziang Zeminį.
• 1946 m. – Carl Wilson, amerikiečių dainininkas ir gitaristas (The Beach Boys)^[3] (m. 1998 m.).
• 1947 m. – Paco de Lucía, ispanų gitaristas^[4].
• 1948 m. – Samuel Leroy Jackson, JAV aktorius, 1994 metais nominuotas Oskarui už filmą Bulvarinis skaitalas.
• 1950 m. – Maksas Mavenas, JAV iliuzionistas, dažnai pasirodydavęs JAV TV programose, bei „mėgęs skaityti“ žmonių mintis (m. 2022 m.).
• 1963 m. – Andreas Voßkuhle, vokiečių teisininkas, teisėjas, Vokietijos Konstitucinio Teismo (VFR KT) pirmininkas (jauniausias visų laikų VFR KT vadovas), konstitucionalistas ir administratyvistas, Freiburgo universiteto (FU) profesorius, buvęs FU rektorius, Berlyno-Brandenburgo mokslų akademijų narys.
• 1967 m. – Micheilas Saakašvilis, gruzinų teisininkas, politikas, Gruzijos prezidentas.
• 1981 m. – Cristian Zaccardo, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Palermo klubo gynėjas.

• 1741 m. – Bernaras de Monfokonas, prancūzų filologas, archeologas, istorikas. Vienas archeologijos ir paleografijos pradininkų (g. 1655 m.).
• 1937 m. – Frankas Bilingsas Kelogas, JAV valstybės veikėjas, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1856 m.).
• 1940 m. – Francis Scott Key Fitzgerald, JAV rašytojas (g. 1896 m.).
• 1942 m. – Franz Boas, antropologas, lingvistas, amerikiečių antropologinės mokyklos pradininkas („amerikietiškosios antropologijos tėvas“) (g. 1858 m.).
• 1970 m. – Michailas Gerasimovas, rusų antropologas, archeologas, daktaras (g. 1907 m.).
• 1988 m.:
  • Berntas Karlsonas, politologas, Švedijos diplomatas ir politinis veikėjas (g. 1938 m.).
  • Nikolaas Tinbergen, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (g. 1907 m.).
• 1989 m. – Ilona Leimanė, latvių rašytoja (g. 1905 m.).
• 1992 m. – Albertas Kingas, JAV bliuzo gitaristas ir dainininkas (g. 1923 m.).
• 2006 m. – Saparmuradas Nijazovas, Turkmėnijos prezidentas, vadovavęs šaliai 15 metų, iki pat savo mirties (g. 1940 m.).
• 2009 m. – Edwin Gerhard Krebs, 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (g. 1918 m.).
• 2021 m. – Carlyle Glean, Grenados politikas, 2008–2013 m. ėjęs šalies generalgubernatoriaus pareigas (g. 1932 m.).^[5]