Antanas Terleckas
Antanas Terleckas | |
---|---|
Gimė | 1928 m. vasario 9 d. Krivasalis, Saldutiškio valsčius |
Mirė | 2023 m. vasario 16 d. (95 metai) |
Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse[1] |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Keraitytė-Terleckienė |
Vaikai | Vilija Dailidienė, Gintautas Terleckas, Ramūnas Terleckas |
Veikla | ekonomistas, disidentas |
Partija | 1978 m. LLL, 2005 m. Tvarka ir teisingumas |
Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
1998 m. Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas | |
Vikiteka | Antanas Terleckas |
Antanas Terleckas (1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje, Saldutiškio valsčiuje – 2023 m. vasario 16 d.[2]) – Lietuvos ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė mažažemio valstiečio šeimoje. Mokėsi Linkmenų progimnazijoje. 1949 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą. Studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1951 m. susituokė su Elena Keraityte.[3]
1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju, lygiagrečiai mokėsi LSSR MA Ekonomikos instituto aspirantūroje.
1957 m. gruodžio 24 d. suimtas. 1958 m. birželio mėn. nuteistas kalėti ketverius metus, bausmę atliko Sibire, Taišeto konclageriuose. Sugrįžęs dirbo „Puntuko“ gamykloje dispečeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inžinieriumi. Nuo 1967 m. dirbo Vilniaus valgyklų treste. 1964–1969 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.
1973 m. gegužės 24 d. vėl suimtas. Metus kalėjo Lukiškių kalėjime. Sugrįžęs dirbo gaisrininku, durininku, darbininku. Vienas aktyviausių sovietmečio disidentų – jo pareiškimai, laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo skelbiami per „Laisvės“, „Amerikos balso“, „Vatikano“ ir kitas radijo stotis, leidžiamos brošiūros. 1976–1977 m. vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. 1979 m. vasarą kartu su Laisvės lygos nariais leido nelegalų leidinį „Vytis“. 1979 m. rugpjūčio 23 d. kartu su bendraminčiais parašė ir išplatino „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.
1979 m. spalio 30 d. suimtas ir nuteistas trejiems metams lagerio, penkeriems – tremties. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido tremtyje Magadano srityje. Į Lietuvą sugrįžo 1987 m. sausio 9 d., įsitraukė į Lietuvos politinę veiklą. 1987 m. rugpjūčio 23 d. A. Terlecko vadovaujama Laisvės lyga prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija) kartu su Sąjūdžio ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą.
2000–2003 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Nuo 2005 m. partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) narys. Reiškiasi kaip individualus publicistas. Išleido 10 studijų apie „dainuojančią revoliuciją“, iš kurių svarbiausia – „Didysis sąmokslas prieš Lietuvą“.
Brolis Vladas Terleckas (g. 1939 m.). Kartu su žmona Elena išaugino du sūnus ir dukrą.[4]
2012 m. apie A. Terlecką sukurtas dokumentinis filmas „Neokupuotas“ (autorės Ramunė Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė).[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antanas Terleckas prieš Algirdą Brazauską. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Lietuvos laisvės lyga, 1993. – 80 p.
- Didysis sąmokslas prieš Lietuvą. – Kaunas: Gabija, 1996. – 207 p. – ISBN 9986-517-46-X
- Jei esame čia: laiškai / Julius Sasnauskas, Antanas Terleckas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. – 474 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-150-4
- Laisvės šauklys: 1976–1977 m. pogrindžio spaudos rinkinys. – Vilnius: Kultūros, meno ir mokslo rūmai, 2002. – 180 p. – ISBN 9955-9559-0-2
- 25-ieji Lietuvos okupacijos metai: rezistento dienoraštis. – Kaunas: Judex, 2006. – 291 p. iliustr. – ISBN 9955-581-60-3
- Rezistento dienoraštis: 1966 metai. – Vilnius: Naujoji matrica, 2008. – 593 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-645-23-8
- Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai, 1970–1986. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. – 328 p. – ISBN 978-609-8037-15-9
- Ne pats pasirinkau savo dalią (serija „Neparklupdyta Lietuva“, 2-oji knyga), 2013. – Vilnius: „Versmės“ leidykla, 2013. – 343 p. – ISBN 978-9955-589-82-2
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1998 m. Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas[6]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis[7]
- 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius[8]
- 2012 m. Laisvės premija[9][10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Paskelbta, kur ir kada bus galima atsisveikinti su disidentu Antanu Terlecku. LRT. 2023-02-16. Nuoroda tikrinta 2023-02-16.
- ↑ Mirė disidentas Antanas Terleckas LRT. 2023-02-16. Nuoroda tikrinta 2023-02-16.
- ↑ Mirė pasipriešinimo okupacijai dalyvė Elena Keraitytė-Terleckienė
- ↑ http://www.vrk.lt/rinkimai/396/Kandidatai/Kandidatas19309/Kandidato19309Anketa.html Archyvuota kopija 2008-06-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.youtube.com/watch?v=UqTut9utz6M
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=61199
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=227198
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436898
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8607&p_d=130077
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Būdas Antano Terlecko ir jo kovos draugų: apybraiža / Kostas Kaukas. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. – 153 p. – ISBN 978-9955-18-703-5
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didysis sąmokslas prieš Lietuvą Archyvuota kopija 2012-12-08 iš Wayback Machine projekto.
- Bronislovas Genzelis. Išėjimas į viešumą // Lietuvos žinios, 2010-08-11 Archyvuota kopija 2015-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- Antanas Terleckas. Ko per tris minutes nespėjau pasakyti // Lietuvos aidas, 2006-07-17 Archyvuota kopija 2015-02-24 iš Wayback Machine projekto.