1926 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1926)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 2 d. – pasirodė pirmasis Lietuvoje orų prognozės biuletenis;
- Sausio 26 d. – Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu;
- Balandžio 4 d. – Vatikanas įsteigė Lietuvos katalikišką provinciją į kurią neįėjo Vilnius[1], kuris pagal Lenkijos ir popiežiaus susitarimą buvo priskirtas Lenkijos bažnyčiai[2][3][4];
- Birželio 7 d. – Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Kazimieras Grinius;
- Birželio 8 d.
- Kaune, bandydamas lėktuvą „Dobi III“, žuvo 26 metų lakūnas Jurgis Dobkevičius;
- Beveik visą Salantų miestelį sunaikino naktį kilęs gaisras.
- Birželio 12 d. – Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos;
- Liepos 24 d. – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data;
- Rugsėjo 28 d. – Pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS;
- Gruodžio 17 d. – Lietuvoje įvykdytas perversmas;
- Gruodžio 19 d. – vienas perversmo vadovų Antanas Smetona išrinktas prezidentu;
- Gruodžio 27 d. – bandant pateisinti perversmo būtinybę už antivalstybinę veiklą buvo sušaudyti 4 Lietuvos Komunistų partijos veikėjai (vadinamieji „keturi komunarai“).
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 1 d.:
- Kazys Petkevičius, Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris (m. 2008 m.).
- Viktorija Lipnickaitė-Baulienė, Lietuvos baleto artistė.
- Sausio 6 d. – Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė, dailininkė grafikė, tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, meno veikėja.
- Sausio 10 d. – Antanas Laukaitis, Australijos lietuvių žurnalistas, sporto veikėjas.
- Sausio 18 d. – Ona Navickaitė-Kuncienė, Lietuvos archeologė, istorijos mokslų daktarė (m. 1999 m.).
- Sausio 25 d. – Bronius Kukšas, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
- Sausio 27 d. – Mykolas Abarius, lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (m. 2022 m.).
- Sausio 31 d. – Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas (m. 2009 m.).
- Vasario 2 d. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (m. 2001 m.).
- Vasario 4 d. – Konstantinas Bogdanas, Lietuvos skulptorius, vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, Jonavos rajono garbės pilietis.
- Vasario 9 d. – Antanina Mackevičiūtė, Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, skaitovė.
- Vasario 10 d. – Donius Remys, žemaičių poetas, vertėjas.
- Vasario 14 d. – Bronislovas Balčytis, Lietuvos matematikas, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2018 m.).
- Vasario 24 d.:
- Balys Gajauskas, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.
- Bronius Gadeikis, gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (m. 2005 m.).
- Vasario 25 d. – Jurgis Strazdas, choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras).
- Kovo 3 d. – Sofija Kanopkaitė, Lietuvos biochemik�� (m. 2024 m.).
- Kovo 4 d. – Kazys Blaževičius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- Kovo 13 d. – Undinė Nasvytytė, Lietuvos aktorė, Lietuvos radijo diktorė.
- Kovo 15 d. – Alfredas Kligys, pedagogas.
- Kovo 22 d. – Antanas Gaidys, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- Kovo 24 d. – Vincas Joneliūnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- Kovo 26 d. – Kazimieras Kisielis, Lietuvos skulptorius.
- Kovo 27 d. – Julija Daniliauskienė, Lietuvos tautodailininkė (m. 2009 m.).
- Kovo 28 d. – Kazimieras Pūras, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas (m. 2023 m.).
- Balandžio 1 d.:
- Albina Makūnaitė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (m. 2001 m.).
- Pranas Kedanis, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- Balandžio 2 d. – Jonas Čeponis, Lietuvos tapytojas (m. 2003 m.).
- Balandžio 4 d. – Bronė Tautavičienė-Burokaitė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (m. 2002 m.).
- Balandžio 5 d. – Antanas Vaičius, Lietuvos dvasinininkas, Telšių vyskupas (m. 2008 m.).
- Balandžio 9 d. – Domas Butėnas, Lietuvos istorikas archyvistas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Balandžio 13 d. – Sofija Veiverytė, Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (m. 2009 m.).
- Balandžio 15 d.:
- Bronislovas Brazdžius, pedagogas, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
- Liudvika Laima Griciūtė, Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Balandžio 22 d. – Albertas Jonas Kerelis, architektas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2003 m.).
- Balandžio 26 d.:
- Mečislovas Jučas, istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
- Vytautas Černius, Lietuvos edukologas, psichologas, filosofijos daktaras. Amerikos psichologų asociacijos narys.
- Gegužės 1 d. – Romualdas Baltrušis, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Gegužės 2 d. – Algirdas Ločeris, Lietuvos akordeonininkas (m. 2007 m.).
- Gegužės 13 d. – Valerija Rudžinskienė-Zaleskytė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
- Gegužės 14 d. – Antanas Juozas Gendrolis, Lietuvos farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Gegužės 16 d. – Birutė Kasperavičienė, Lietuvos urbanistė (m. 1976 m.).
- Gegužės 25 d. – Leonas Barauskas, JAV lietuvių mėgėjų teatro aktorius (m. 1975 m.).
- Gegužės 26 d. – Kęstutis Ilgūnas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- Gegužės 27 d. – Aldona Stempužienė, JAV lietuvių dainininkė, operos solistė (m. 2023 m.).[6]
- Birželio 3 d. – Gediminas Pranciškus Akstinas, Lietuvos pedagogas, alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų (m. 1959 m.).
- Birželio 10 d. – Marija Mondeikaitė-Kutz, vargonininkė ir chemikė, žinomo vargonininko Adolfo Mondeikos duktė.
- Birželio 18 d. – Alla Baubinienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, šeimos medicinos pradininkė Lietuvoje.
- Birželio 27 d. – Leonas Kadžiulis, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas iš žolininkystės mokslo Lietuvoje kūrėjų.
- Liepos 12 d. – Romualdas Makoveckas, Lietuvos agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1985 m.).
- Liepos 14 d.:
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, Lietuvos televizijos režisierė, aktorė (m. 2012 m.).
- Stasia Baltus-Daminaitytė, Belgijos lietuvių veikėja (m. 2015 m.).
- Stasė Bernotienė-Stulgytė, Lietuvos etnologė, muziejininkė (m. 2001 m.).
- Liepos 26 d. – Jonas Baltušis, lietuvių bibliotekininkas (m. 2004 m.).
- Rugpjūčio 1 d. – Juozas Meškauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius (m. 2019 m.).
- Rugpjūčio 2 d.:
- Albinas Elskus, lietuvių tapytojas, dailininkas vitražistas (m. 2007 m.).
- Vladas Dargis, lietuvių spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 3 d.:
- Aldona Misevičiūtė, Lietuvos agronomė selekcininkė, biomedicinos mokslų daktarė.
- Algirdas Kazimieras Jackevičius, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Rugpjūčio 4 d. – Tatjana Rostovaitė, Lietuvos poetė, kritikė, vertėja (m. 1993 m.).
- Rugpjūčio 11 d. – Aronas Kliugas, mokslininkas, Nobelio premijos laureatas.
- Rugpjūčio 14 d. – Regina Grigorovaitė-Jurkūnienė, Lietuvos baleto artistė (m. 2004 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Vytautas Juozapas Mažiulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
- Rugpjūčio 21 d. – Liuda Mažeikienė, Lietuvos architektė.
- Rugpjūčio 28 d. – Stefanija Čepulienė, Lietuvos istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
- Rugpjūčio 30 d. – Juozas Žemaitis, Lietuvos katalikų vyskupas (m. 2021 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Jonina Lipskienė, Lietuvos kalbininkė.
- Rugsėjo 6 d. – Petras Algimantas Lazauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Rugsėjo 9 d. – Lionginas Ragaišis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Juozas Raulynaitis, poetas.[7]
- Spalio 1 d. – Antanas Daniliauskas, Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1983 m.).
- Spalio 2 d. – Eduardas Kunavičius, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2006 m.).
- Spalio 13 d. – Danutė Einikienė-Dovydėnaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- Spalio 15 d. – Kazimieras Ragulskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, akademikas (m. 2023 m.).
- Spalio 17 d. – Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė, Lietuvos televizijos filmų režisierė, scenaristė.
- Lapkričio 3 d. – Valdas Adamkus, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (iki 2009 m.), aplinkosaugininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 4 d. – Daina Avuotinia, latvių rašytoja, lietuvių literatūros vertėja į latvių kalbą.
- Lapkričio 5 d. – Ipolitas Užkurnys, Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (m. 2004 m.).
- Lapkričio 7 d. – Vytautas Mikutis, Lietuvos ekonomistas (m. 2021 m.).
- Lapkričio 8 d. – Nadežda Kazakauskienė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2009 m.).
- Lapkričio 13 d. – Irena Vaišytė, lietuvių teatro pedagogė (m. 1994 m.).
- Lapkričio 15 d. – Adelė Laigonaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2005 m.).
- Lapkričio 16 d. – Romualdas Sikorskis, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
- Lapkričio 18 d.:
- Romanas Krasninkevičius, Lietuvos tautodailininkas grafikas (m. 1996 m.).
- Tamara Kalibataitė, Lietuvos šokėja, choreografė.
- Lapkričio 22 d. – Albinas Gulbinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1994 m.).
- Lapkričio 23 d. – Vytautas Kubilius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (m. 2004 m.).
- Lapkričio 26 d.:
- Birutė Raubaitė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
- Galina Dauguvietytė, Lietuvos televizijos režisierė, scenariste, aktorė.
- Lapkričio 27 d.:
- Laimonas Noreika, aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- Pranciškus Stanislavas Vitkevičius, teisininkas, profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 28 d. – Bronislovas Bitinas, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- Gruodžio 7 d. – Laima Skerstonaitė, Lietuvos dailininkė grafikė (m. 2004 m.).
- Gruodžio 8 d.:
- Jurgis Petkaitis, vargonininkas ir chorvedys.
- Vacys Milius, Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
- Gruodžio 15 d. – Juozas Gudavičius, Lietuvos šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. 2008 m.).
- Gruodžio 30 d. – Lidija Meškaitytė, liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (m. 1993 m.).
- Algirdas Griškonis, sporto veikėjas, Lietuvos futbolo čempionas (m. 2006 m.).
- Juozas Pikčilingis, žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius (m. 1991 m.).
- Stasys Jonauskas, Lietuvos partizanas, pedagogas (m. 1953 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 11 d. – Marijonas Tamošauskas, Lietuvos mokslininkas geologas, akmens anglių telkinių paieškos specialistas (g. 1868 m.).
- Vasario 28 d. – Ferdinandas Frydrichas Radvila, Lenkijos didikas, Vokietijos bei Lenkijos valstybės ir politinis veikėjas (g. 1834 m.).
- Kovo 7 d. – Pranas Eidukevičius, Lenkijos socialistų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas (g. 1869 m.).
- Kovo 14 d. – Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu[8] (g. 1867 m.).
- Balandžio 5 d. – Marcijonas Povilas Jurgaitis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas (g. 1855 m.).
- Balandžio 17 d. – Gabrielius Liutkevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1880 m.).
- Birželio 8 d. – Jurgis Dobkevičius, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius, lėktuvų konstruktorius (g. 1900 m.).
- Liepos 22 d. – Ignas Čižiauskas, knygnešys, Romos katalikų kunigas, publicistas (g. 1873 m.).
- Liepos 31 d. – Jokūbas Šernas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (g. 1888 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Petras Vileišis, inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1851 m.).
- Gruodžio 16 d. – Juozas Damijonaitis, Lietuvos pedagogas, vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (g. 1871 m.).
- Gruodžio 27 d. – keturi komunarai:
- Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (g. 1898 m.).
- Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų (g. 1896 m.).
- Kazys Giedrys, revoliucionierius (g. 1890 m.).
- Rapolas Čarnas, LKP veikėjas (g. 1900 m.).
Nedatuota
- Benediktas Jokūbas Ignacijus Povilas Chrizostomas Petras Karpis, dvarininkas, paskutinis Karpių giminės atstovas.[9] (g. 1857 m.).
- Teresė Kubilinskaitė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1879 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 12 d. – maršalas Juzefas Pilsudskis (Józef Klemens Piłsudski) surengė sėkmingą karinį maištą prieš Lenkijos Vyriausybę.
- Gruodžio 25 d. – Japoniją pradėjo valdyti imperatorius Šiova ir valdė iki 1989 m.[10]
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 14 d. – Andžejus Abramovičius, Lenkijos archeologas ir istorikas, daktaras.
- Sausio 17 d. – Hercas Frankas, latvių kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų.
- Sausio 20 d. – Vitalijus Vorotnikovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys.
- Sausio 21 d. – Franco Evangelisti, italų kompozitorius (m. 1980 m.).
- Vasario 2 d. – Valeri Žiskar Destenas, Prancūzijos politinis veikėjas, ministras, 1974–1981 m. Prancūzijos prezidentas (m. 2020 m.).
- Vasario 3 d. – Hansas Jochenas Fogelis, teisininkas, vokiečių politinis veikėjas, buvęs federalinis ministras (m. 2020 m.).
- Vasario 7 d. – Markas Jevgenijevičius Taimanovas, Rusijos šachmatininkas ir pianistas.
- Vasario 11 d. – Leslie William Nielsen, Kanados aktorius ir komikas. Holivudo ir Kanados šlovės žvaigždžių savininkas. 1993 m. išleido fiktyvios autobiografijos pagal filmą Naked Gun knygą „The Naked Truth“.
- Vasario 27 d. – David Hunter Hubel, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[11].
- Kovo 11 d. – Ralfas Deividas Albernatis, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo lyderis, pastorius, artimas Martino Liuterio Kingo sąjungininkas Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į Vašingtoną, kurį buvo suplanuota įvykdyti 1968 metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (m. 1990 m.).
- Kovo 16 d. – Charles Ellsworth Goodell, JAV politikas[12] (m. 1987 m.).
- Kovo 17 d. – María Argentina Minerva Mirabal, politinė aktyvistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal[13] (m. 1960 m.).
- Kovo 18 d. – Tiboras Mezofis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto "Mávag SE" klube ir Vengrijos rinktinėje (m. 2000 m.).
- Kovo 30 d. – Ingvaras Kampradas, švedų verslininkas, koncerno Ikea steigėjas.
- Kovo 31 d. – Džonas Foulsas, anglų rašytojas ir eseistas (m. 2005 m.).
- Balandžio 9 d. – Hugh Hefneris, erotinio žurnalo "Playboy" vyriausiasis redaktorius.
- Balandžio 18 d. – Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (m. 2005 m.).
- Balandžio 19 d. – Benjamin „Kairiarankis“ Ruggiero, Niujorko mafijos Bonanno šeimos narys (m. 1995 m.).
- Balandžio 21 d. – Elžbieta II, Jungtinės Karalystės valdovė, valdančioji karalienė (m. 2022 m.).
- Gegužės 23 d. – Džo Slovo, lietuvių kilmės kovotojas prieš apartheidą, pirmoje Pietų Afrikos Respublikos demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas[14] (m. 1995 m.).
- Gegužės 29 d. – Abdoulaye Wade, trečiasis Senegalo prezidentas, einantis pareigas nuo 2000 m. A. Wade taip pat yra dominuojančios Senegalo Demokratų partijos sekretorius nuo pat partijos įsikūrimo 1974 m. prezidento rinkimuose jis dalyvavo 4 kartus nuo 1978 m.
- Birželio 1 d. – Merlin Monro, viena iš įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona (m. 1962 m.).
- Birželio 3 d. – Irwin Allen Ginsberg, amerikiečių beat generation poetas, geriausiai žinomas savo 1956 m. poema Howl apie tuometinės JAV materializmo ir konformizmo jėgas, vedančias jo draugus į depresiją ir savęs žlugdymą (m. 1997 m.).
- Birželio 30 d. – Paul Naim Berg, 1980 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[15].
- Liepos 1 d. – Robert William Fogel, 1993 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[16].
- Liepos 4 d. – Alfredo di Stéfano Laulhé, Argentinos futbolininkas ir treneris, vienas žymiausių Madrido Real klubo žaidėjų.
- Liepos 15 d. – Leopoldas Galtjeris, buvęs Argentinos generolas ir de facto šalies prezidentas (1981 m. gruodžio 22 d. – 1982 m. birželio 18 d.) (m. 2003 m.).
- Liepos 16 d. – Irwin Rose, 2004 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[15].
- Liepos 20 d. – Rudolfas Helmratas, latvių dailininkas tekstilininkas, keramikas (m. 1992 m.).
- Liepos 22 d. – Georgis Lozanovas, bulgarų edukologas, psichologas, sugestologas, sugestopedijos metodo pagrindėjas.
- Rugpjūčio 3 d. – Tony Bennett, JAV dainininkas (m. 2023 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Clifford Straughn Husbands, seras, Barbadoso generalgubernatorius, einantis pareigas nuo 1996 m. kai mirė buvusi generalgubernatorė Nita Barrow.
- Rugpjūčio 13 d. – Fidel Alejandro Castro Ruz, Kubos politikas. Šalies vadovas, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą (Fulgencio Batista) ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo 1965 m. yra Kubos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo 1976 m. iki 2008 m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas.
- Rugpjūčio 17 d. – Dziang Dzeminas, buvęs Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas (1993–2003 m.) ir Kinijos Komunistų partijos generalinis sekretorius (1989–2002 m.) (m. 2022 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Jevgenijus Leonovas, rusų kino ir tatro aktorius (m. 1994 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Džonas Koltreinas, amerikiečių džiazo saksofonininkas ir kompozitorius (m. 1967 m.).
- Rugsėjo 30 d. – Heino Kruusas, Estijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Talino "Kalev" klube ir TSRS rinktinėje.
- Spalio 15 d.:
- Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (m. 1998 m.).
- Michel Foucault, prancūzų istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post - struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik filosofijos, bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse (m. 1984 m.).
- Spalio 18 d.:
- Chuck Berry, amerikietis, vienas iš rokenrolo pradininkų.[17]
- Klaus Kinski, vokiečių aktorius[18] (m. 1991 m.).
- Spalio 25 d. – Haris Gulbis, latvių rašytojas, dramaturgas, pedagogas.
- Lapkričio 8 d. – Alfredas Oskaras Sent Džinas, buvęs Argentinos generolas ir laikinasis de facto prezidentas (1982 m. birželio 18 d. – liepos 1 d.) (m. 1987 m.).
- Lapkričio 11 d.:
- Maria Teresa de Filippis, pirmoji moteris Formulės 1 lenktynininkė. Ji debiutavo 1958 m. sezone gegužės 18 d. Per penkis dalyvautus GP ji nesurinko nei vieno taško, o geriausiu rezultatu laikoma 10 vieta. Taip pat ji dalyvavo keliose neoficialiose Formulės 1 lenktynėse.
- Ichakas Aradas, žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (m. 2021 m.).
- Lapkričio 23 d. – Sai Baba, populiarus Indijos dvasinis mokytojas, dvasinis lyderis, oratorius ir dažnai apibūdinamas (kontroversiškai) kaip įsikūnijęs Dievas ir stebukladaris.
- Lapkričio 30 d. – Andzejus Viktoras Šally, endokrinologas, 1977 metų Nobelio premijos laureatas medicinos srityje (m. 2024 m.).
- Gruodžio 1 d. – Mečislavas Rakovskis, žurnalistas, politikas, paskutinis komunistinės Lenkijos ministras pirmininkas (m. 2008 m.).
- Gruodžio 9 d. – Henris Kendalis, JAV fizikas, visuomenės veikėjas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1999 m.).
- Gruodžio 17 d. – Allan Verne Cox, amerikiečių chemikas ir geologas[19] (m. 1987 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 21 d. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[11] (g. 1843 m.).
- Vasario 21 d. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1853 m.).
- Kovo 2 d. – Nilsas Karlebiu, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas, Švedijos socialdemokratų ideologas (g. 1892 m.).
- Kovo 15 d. – Dmitrijus Furmanovas, rusų rašytojas (g. 1891 m.).
- Balandžio 4 d. – Adolfas Vachas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. 1843 m.).
- Gegužės 27 d. – Srečko Kosovelis, slovėnų poetas, kritikas ir publicistas (g. 1904 m.).
- Birželio 12 d. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló (g. 1852 m.).
- Birželio 13 d. – Nikolajus Čcheidzė, darbininkas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (g. 1864 m.).
- Liepos 20 d. – Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, revoliucionierius, ТSRS valstybės ir komunistų partijos veikėjas (g. 1877 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Bix Beiderbecke, džiazo muzikantas ir kompozitorius[20] (g. 1903 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Rudolf Christoph Eucken, vokiečių filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1846 m.).
- Spalio 31 d. – Harry Houdini, vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas (g. 1874 m.).
- Lapkričio 8 d. – Matysas Kaudzytė, latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Reinio Kaudzytės brolis (g. 1848 m.).
- Lapkričio 26 d. – Džonas Brauningas, amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius[21] (g. 1855 m.).
- Gruodžio 5 d. – Oscar-Claude Monet, prancūzų tapytojas, peizažistas, impresionizmo atstovas (g. 1840 m.).
- Gruodžio 25 d. – Imperatorius Taišio, 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926 (g. 1879 m.).
- Gruodžio 29 d. – Raineris Marija Rilkė, vienas iškiliausių XX a. vokiečių kalba kūrusių poetų, modernizmo atstovas (g. 1875 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – The (Theodor) Svedberg (1884–1971);
- Fizikos – Jean Baptiste Perrin;
- Literatūros – Gracija Deleda;
- Medicinos – Johannes Andreas Grib Fibiger (1867–1928);
- Taikos – Aristide Briand, Gustav Stresemann.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 84.
- ↑ Konkordat pomiędzy Stolicą Apostolską a Rzecząpospolitą Polską, podpisany w Rzymie dnia 10 lutego 1925 r. (ratyfikowany zgodnie z ustawą z dnia 23 kwietnia 1925 r.), Dz. U. Nr 72, poz. 501 Archyvuota kopija 2011-08-12 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ wikisource
- ↑ Taip pat skaitykite: Vilniaus arkivyskupija
- ↑ Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 44
- ↑ Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.
- ↑ Juozas Raulynaitis Archyvuota kopija 2007-12-31 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė.
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ 11,0 11,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Charles Ellsworth Goodell. Biografija.
- ↑ María Argentina Minerva Mirabal.
- ↑ Džo Slovo Archyvuota kopija 2006-12-09 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ 15,0 15,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Chuck Berry.
- ↑ Klaus Kinski.
- ↑ Allan Verne Cox. Biografija.
- ↑ Bix Beiderbecke.
- ↑ Džonas Brauningas Archyvuota kopija 2007-02-05 iš Wayback Machine projekto..