Liepos 8

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 190-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

(kol kas neįvestos)

Vaitautas – Valmantė – Arnoldas – Elžbieta – Elzė – Virginija – Virga

• 1948 – LSSR MT nutarimu nacionalizuoti visų tikybų maldos namai, kiti bažnyčių pastatai bei kulto objektai. Pradėtas ideologinis Lietuvos Katalikų Bažnyčios puolimas.

• 1882 m. – Petras Kraujalis, kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1933 m.).
• 1898 m. – Jonas Buračas, Lietuvos tapytojas (m. 1977 m.).
• 1917 m. – Jurgis Blekaitis, aktorius, poetas, teatrologas (m. 2007 m.).
• 1927 m. – Antanas Gedminas, Lietuvos grafikas, tapytojas, dailėtyrininkas (m. 1978 m.).
• 1931 m.:
  • Jonas Gediminas Jocius, žemės ūkio teoretikas, profesorius, Lietuvos ir Kauno raj. politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Česlovas Dirkė, politinis tremtinys, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1932 m. – Algirdas Antanas Avižienis, informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.
• 1933 m.:
  • Jurgis Algirdas Bielinis Bieliakas, inžinierius, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas. Jurgio Bielinio vaikaitis.
  • Rimgaudas Antanas Karvelis, Lietuvos aktorius.
• 1934 m. – Albertas Griganavičius, gydytojas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1936 m. – Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Romualdas Vasiliauskas, Lietuvos, Tauragės rajono, Šilalės rajono ir Telšių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Andrius Šmitas, lietuvių pedagogas, ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje vadovas, visuomenininkas, lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas (m. 2008 m.).
• 1951 m.:
  • Alvidas Remesa, Lietuvos kompozitorius, pedagogas, muzikos terapeutas, humanitarinių mokslų docentas.
  • Vanda Kanapeckienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m. – Eugenija Kučinskienė-Baškytė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1958 m.:
  • Lina Petronienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rimantas Jurevičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romas Atkočaitis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Vytautas Bulka, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Valdas Pileckas, pedagogas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Vigantas Danilavičius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Tomas Bakučionis, lietuvių muzikas, vargonininkas, pedagogas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos kandidatas į seimo narius ^[1], muzikos kritikas ir kultūros apžvalgininkas, rašantis žurnaluose ir dienraščiuose – „Muzikos barai“, „Lietuvos rytas“, „Meno dienos“, „Veidas“. T. Bakučionis yra visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ narys ir kino teatro „Lietuva“ išsaugojimo akcijų dalyvis.^[2].
• 1966 m. – Ingrida Valinskienė, Inga Valinskienė, Lietuvos dainininkė, filmų įgarsintoja, politikė.
• 1972 m. – Rimantas Urniežis, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Vaida Saugūnienė, pedagogė, Lietuvos ir Molėtų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m. – Žydrūnas Grudzinskas, buvęs Lietuvos futbolininkas, rungtyniavęs gynėjo pozicijoje. 1998–1999 m. buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę, už ją sužaidė 8 varžybas.

• 1686 m. – Jonas Petras Bylinskas, XVII a. antrosios pusės Vilniaus pirklys, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas.
• 1796 m. – Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius, Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas (g. 1733 m.).
• 1943 m. – Justinas Staugaitis, vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. 1866 m.).
• 1974 m. – Julius Jurša, Lietuvos gydytojas fiziologas (g. 1916 m.).
• 1982 m. – Jonas Kuprionis, Lietuvos miškininkas, pedagogas, žurnalistas (g. 1901 m.).
• 1991 m. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (g. 1901 m.).
• 1998 m. – Julius Kazėnas, dainininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1913 m.).
• 1999 m. – Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas, kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu (g. 1910 m.).
• 2000 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (g. 1921 m.).
• 2006 m. – Ambraziejus Jonynas, Lietuvos tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1919 m.).
• 2008 m. – Marija Juozaitytė – Rudienė, Amerikos lietuvių visuomenės veikėja ir filantropė (g. 1914 m.).
• 2010 m. – Alvydas Mažeikis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1969 m.).

• 1497 – Vasko da Gama išplaukė į kelionę aplink Afriką į Indiją;
• 1709 – Poltavos mūšyje Rusijos caras Petras I sumušė Švedijos karalių Karolį XII. Lemiamas persilaužimas Šiaurės kare;
• 1997 – NATO pakvietė Čekiją, Vengriją ir Lenkiją 1999 m. prisijungti prie aljanso.

• 1836 m. – Džozefas Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas. Nuo 1876 metų Bendruomenių rūmų narys. Iš pradžių liberalas, nuo 1886 m. vadovavo junionistams, pasisakiusiems prieš savivaldos Airijai suteikimą. 1880–1885 m. prekybos ministras, 1886–1903 m. kolonijų ministras (m. 1914 m.).
• 1838 m. – Ferdinandas fon Cepelinas, vokiečių generolas, standžiojo Cepelino išradėjas (m. 1917 m.).
• 1839 m. – John Davison Rockefeller, JAV verslininkas, pramonininkas, filantropas, mecenatas (m. 1937 m.).
• 1840 m. – Augustas Leskynas, vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras (m. 1916 m.).
• 1851 m. – Arturas Džonas Evansas, anglų archeologas (m. 1941 m.).
• 1906 m. – Filipas Džonsonas, JAV architektas. Ludwig Mies van der Rohe mokinys ir bendradarbis. Sekė funkcionalizmu. Pagal Džonsono projektus pastatyta: Niujorke – Seagram Building (kartu su Ludwig Mies) (1958), dramos teatras (1964), Modernistinės dailės muziejus (1965) (m. 2005 m.).
• 1919 m. – Walter Scheel, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1974–1979), užsienio reikalų ministras, FDP veikėjas.
• 1931 m. – Torvaldas Stoltenbergas, Norvegijos ir tarptautinis politinis veikėjas.
• 1958 m. – Kevin Bacon, amerikiečių aktorius^[3].
• 1961 m.:
  • Endriu Džonas Flečeris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Depeche Mode narys, joje grojęs nuo pat grupės įsikūrimo 1980 m. (m. 2022 m.).
  • Toby Keith, amerikiečių kantri atlikėjas, dainų autorius, įrašų prodiuseris, verslininkas ir aktorius (m. 2024 m.).
• 1974 m. – Dragoslav Jevrić, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Maccabi Tel Aviv klubo vartininkas.
• 1976 m. – Talal El Karkouri, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Qatar SC klubo gynėjas.
• 1977 m. – Milo Ventimiglia, amerikiečių aktorius.
• 1980 m.:
  • Robertas Deividas „Robis“ Kynas, airių futbolininkas žaidžiantis Tottenham „Hotspur“ komandoje. Jis taip pat yra Airijos rinktinės kapitonas ir daugiausiai ivarčių pelnęs žaidėjas.
  • Saud Al Kariri, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Ittihad klubo saugas.
• 1987 m. – Dow Travers, Kaimanų salų kalnų slidininkas ir regbio sportininkas. Šalies olimpietis ir vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse. Augo Grand Kaimano saloje. Šiuo metu studijuoja Brauno universitete.
• 1989 m. – Stevanas Jelovacas, Serbijos krepšininkas, puolėjas (m. 2021 m.).

• 1153 m. – Eugenijus III, popiežius nuo 1145 m. vasario 15 d. iki mirties. Pirmasis cistersų ordino narys tapęs popiežiumi.
• 1273 m. – Anas fon Zangershauzenas, Livonijos ordino krašto magistras, Vokiečių ordino magistras, numalšinęs Didįjį prūsų sukilimą.
• 1623 m. – Popiežius Grigalius XV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1621 m. vasario 9 d. iki mirties (g. 1554 m.).
• 1695 m. – Christiaan Huygens, Nyderlandų matematikas, astronomas, fizikas. Jo vardu pavadinta fizikinė teorema, svarbi (per)skaičiuojant inercijos momentą, – vad. Huigenso-Šteinerio teorema. Bangų fizikoje jo vardas susijęs su Hiugenso ir Frenelio principu (g. 1629 m.).
• 1932 m. – Aleksandras Grynas, rusų rašytojas (g. 1880 m.).
• 1972 m. – Antoni Kępiński, lenkų psichiatras (g. 1918 m.).
• 1979 m. – Robert Burns Woodward, 1965 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1917 m.).
• 1985 m. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5] (g. 1901 m.).
• 1994 m. – Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas (g. 1912 m.).
• 2020 m. – Naya Rivera, puertorikiečių kilmės JAV aktorė, kuri labiausiai išgarsėjo atlikus vaidmenį televizijos seriale Glee (g. 1987 m.).
• 2022 m.:
  • Šindzo Abė, Japonijos politikas, buvęs šalies ministras pirmininkas, Liberalų demokratų partijos prezidentas, Atstovų rūmų narys (g. 1954 m.).^[6]
  • Žozė Eduardas duš Santušas, Angolos prezidentas, šias pareigas ėjęs 1979–2017 m. Jis taip pat buvo Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) prezidentas (g. 1942 m.).^[7]