Lietuvos ūkininkas

„Lietuvos ūkininkas“ – pirmasis po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo 1905 m. gruodžio 14 d. iki 1915 m. birželio mėn. ir 1918 m. pabaigoje leistas Vilniuje, nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. – Kaune.

Jonas Vileišis, 1904 m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. Mažojoje Lietuvoje ėję „Varpas“ ir jo priedas valstiečiams “Ūkininkas“ dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarąs. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.

1904 m. rugpjūčio mėn. J. Vileišis gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję revoliuciniai įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis Petras Vileišis, išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus Didžiajam Vilniaus Seimui.

Jonas Vileišis 1905–1906 m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907–1909 m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė Felicijai Bortkevičienei, kuri netruko jį paversti Lietuvos valstiečių sąjungos organu.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus bolševikų ir lenkų kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.

Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Nuo 1923 m. buvo oficialus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos organas. Po 1926 m. valstybės perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, autoritarinė valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų. Tiražas 1933 m. – 15 000 egz.

1940 m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „Valstiečių laikraštis“.

„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:

• 1907–1928 m. – „Žemė“,
• 1909–1912 m. – „Mokykla“,
• 1909–1928 m. – „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
• 1911–1913 m. – „Žibutė“,
• 1921–1922 m. – „Literatūros priedas“,
• 1921–1924 m. – „Savivaldybė ir kooperacija“,
• 1930–1932 m. – „Apžvalga“, „Iliustruota Lietuvos ūkininko apžvalga“,
• „Sveikata“,
• „Telegramos“.

• Povilas Višinskis – 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius)
• Antanas Smetona – 1905–1906 m.
• Juozas Bagdonas – 1906–1907 m.
• Mykolas Sleževičius – 1907–1912 m.
• Pranas Ruseckas, Kazys Grinius, Albinas Rimka (1908–1911 m.), Jonas Abraitis, Mečys Markauskas, Matas Untulis, Jonas Kriščiūnas – 1913–1915 m.
• Albinas Rimka, Adolfas Klimas – 1918–1921 m.
• Jonas Strimaitis – 1922–1923 m.
• Vincas Oškinis – 1923–1940 m.^[1]