Žalgirio arena

54°53′25″ š. pl. 23°54′52″ r. ilg. / 54.89028°š. pl. 23.91444°r. ilg. / 54.89028; 23.91444

Žalgirio arena
Vieta	Karaliaus Mindaugo pr. 50, 44334 Kaunas
Pradėtas statyti	2008 m. rugsėjo 26 d.
Atidarytas	2011 m. rugpjūčio 18 d.
Savininkas	Kauno miesto savivaldybė
Operatorius	UAB „Kauno arena“
Statybos kaina	50 mln. eurų[1]
Architektas	Eugenijus Miliūnas
Talpa	Sporto renginiai – nuo 12 300 iki 15 415[2] (krepšinis); Koncertai, kai scena gale – iki 17 000; Koncertai, kai scena centre – virš 20 000
Nuomininkai	Kauno Žalgiris

Žalgirio arena – tarptautinio lygio uždaras sporto kompleksas Kauno miesto Nemuno saloje.

Veikia restoranas, baras, yra sporto salė, šalimais – „Žalgirio“ arenos baseinas

1998 m. Kauno savivaldybe pradėjo bendradarbiauti su architektu Eugenijumi Miliūnu, pavesdama jam projektuoti naujus sporto rūmus Kalniečių parke, nes Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Tačiau vėliau nutrūkus projekto finansavimui, šios vietos atsisakyta, imta ieškoti kitų vietų arenai.^[3]

Po ilgų diskusijų 2004 m. areną nuspręsta statyti Nemuno saloje. 2005 m. miesto valdžia pradėjo derybas su Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“. Jos numatyti arenos projektavimo ir statybos kaštai – 486 mln. litų.^[4] Dėl šios kainos buvo išsakyta daug kritikos oficialioje ir viešojoje aplinkoje. Žinomas lietuvių krepšininkas Arvydas Sabonis rėmė prancūzų projektuotojus, nes šie garantavo Europos Sąjungos lėšas arenos valdymui pirmaisiais metais. Tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad siūlyta suma buvusi per didelė. Buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius pareiškė, kad atsisakymas derėtis su prancūzais buvo tik užmaskuotas noras arenos statybą patikėti verslininkui Augustinui Rakauskui, siūliusiam areną statyti prie prekybos centro „Mega“ miesto pakraštyje.^[5]

2007 m. liepą nutraukus derybas su prancūzais, miesto savivaldybės taryba įpareigojo administracijos direktorių Arūną Keserauską atnaujinti bendradarbiavimą su E. Miliūnu.^[6] Patvirtinta E. Miliūno arenos projekto suma – 150 mln. litų.^[7]

2008 m. rugpjūtį konkurso būdu buvo išrinktas projekto rangovas. Tačiau antrąją vietą rangos konkurse užėmusi bendrovė „Mitnija“ parengė skundą teismui, dėl nesąžiningo pirmosios vietos, kurią laimėjo bendrovė „Vėtrūna“ paskelbimo. Prie statybvietės pastatytas pirmasis Nemuno salos tiltas (A. Mickevičiaus g.), kuriuo intensyviai naudojosi arenos statytojai.

2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje iškilmingai įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią. Įkasus kapsulę su pergamentu, kitas jo egzempliorius atiduotas saugoti Kauno miesto muziejui.

Arenos koncesijos sutartį su Kauno m. savivaldybe 25-iems metams yra pasirašiusi VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“, o ši arenos valdytojo funkcijas yra patikėjusi UAB „Kauno arena“.^[8] Sutartyje numatyta, kad kasmet Kauno miesto savivaldybė arenos operatoriui UAB „Kauno arena“ perveda 725 tūkst. eurų (sutartis – 2,5 mln. Lt) (be PVM) koncesijos mokestį. Koncesininkas į šį objektą per 25-erius koncesijos metus įsipareigojo investuoti virš 9 mln. eurų (sutartyje – 32 mln. Lt) ir kasmet čia surengti iki 70 renginių.^[9]

2010 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams suteikti Žalgirio vardą.^[10]

2010 m. pabaigoje pastatytas antrasis tiltas į areną – Karmelitų tiltas. 2011 m. rugpjūčio 18 d. arena buvo oficialiai atidaryta.

• 
  Kauno arenos statyba, 2009 m.
• 
  Kauno arenos statyba, 2010 m.
• 
  Kauno arenos statyba, 2011 m.
• 
  Įgyvendintas projektas

Arenos techninė įranga – labai sudėtinga. Arenos grindys sudarytos iš dviejų dalių. Jose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia apsaugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų. Аrenos grindų storis siekia 30 cm.^[11] Žalgirio arenoje sumontuota 12 tūkstančių aukštos kokybės (VIP) kėdžių.^[12] Arenoje diegiama langų valdymo sistema, leidžianti juos automatizuotai varstyti profiliuose integruotais elektros varikliais. Vakarinės ir pietinės Žalgirio arenos fasado stiklo plokštumos įrengtos su saulės spindulius kontroliuojančia funkcija, skirta apsaugoti vidaus patalpas nuo perkaitimo.^[13] 2011 m. birželio 9 d. Žalgirio arenoje pakabintas vienas didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis vaizdo kubas.^[14] Arenos pastatą ir gretimą teritoriją lauke apšviesti įrengti du iki 38 m aukščio galintys iškilti šviestuvai. Esant dideliam vėjui, numatyta, kad šviestuvų stovai automatiškai susitrauks.^[15]

Arenos plotai:

• Bendras pastato plotas – 39 684,2 m²
• Arena – 2 841,72 m²
• Šildomos erdvės – 28 297,75 m²
• Nešildomos erdvės – 6 978,59 m²

Aukštų plotai (35 276,34 m²):

• I aukštas – 13 149,86 m²
• II aukštas – 6 402,46 m²
• III aukštas – 5 795,04 m²
• IV aukštas – 4 436,90 m²
• V aukštas – 2 710,79 m²
• VI aukštas – 2 781,29 m²

2011 m. surengtas Europos krepšinio čempionato finalas.

„Žalgirio“ arenos lankomumo rekordas pasiektas 2015 m. gruodžio 5 d. ir priklauso grupei SEL, kurios „360 laipsnių“ koncertą stebėjo 20517 žiūrovų.^[16]

2023 m. vyko Eurolygos finalinio ketverto varžybos.

2024 m. surengtas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas.

• 
  Draugiškos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių vyrų rinktinių (2011-08-18)
• 
  Draugiškos rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių vyrų rinktinių (2011-08-18)
• 
  2023 m. (Lietuvos balsas)

Vikiteka: Žalgirio arena – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė