Eliziejus Draugelis

Eliziejus Draugelis
Gimė	1888 m. balandžio 11 d. Bardauskai, Gižų valsčius
Mirė	1981 m. spalio 8 d. (93 metai) San Paulas, Brazilija
Veikla	gydytojas, valstybės ir visuomenės veikėjas
Partija	Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater	1914 m. Maskvos universitetas
Vikiteka	Eliziejus Draugelis

Eliziejus Draugelis (1888 m. balandžio 11 d. Bardauskuose, Gižų valsčius – 1981 m. spalio 8 d. San Paule, Brazilija) – gydytojas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Steigiamojo Seimo atstovas.

Baigė Bardauskų pradinę mokyklą, kurioje mokytojavo jo tėvas. Sesuo Magdalena Draugelytė-Galdikienė, taip pat Steigiamojo Seimo narė. 1909 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1914 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą.^[1]

Studijuodamas su kitais 1910 m. įkūrė lietuvių katalikų studentų draugiją „Rūta“, jos pirmasis pirmininkas. 1911 m. ateitininkų organizacijos steigėjas. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytojas. 1917 m. Voroneže išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, bolševikų suimtas mėnesį kalėjo.

1918 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvą, nuo 1918 m. lapkričio 18 d. Marijampolės miesto tarybos narys. 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. pirmasis Marijampolės burmistras. 1918 m. liepos 23 d. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d. Ernesto Galvanausko V Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 1919 m. vienas Lietuvos ūkininkų sąjungos kūrėjų, ilgametis pirmininkas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. Antrojo Seimo sekretorius.^[2]

1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigtos draudimo akcinės bendrovės „Lietuva“ valdybos narys. 1926–1927 m. Sveikatos departamento direktorius ^[3], Kauno ligoninės vyriausiasis ordinatorius. 1927–1944 m. dirbo gydytoju. 1932–1940 m. Suvalkų Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktorius, 1941–1944 m. Gižų bei Keturvalakių sveikatos punktų vedėjas.^[4]

1929 m. teistas vadinamojoje Lašinių skutimo byloje, 1929 m. spalio mėn. – 1930 m. kovo mėn. kalintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo keliolikos karo pabėgėlių stovyklų vyr. gydytojas. 1947 m. išvyko į Braziliją, dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete, privačiose laboratorijose ir ligoninėse. 1958 m. vienas Brazilijos lietuvių bendruomenės steigėjų, iki 1960 m. pirmasis tarybos pirmininkas.

1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais: M. Draugelyte-Galdikiene, Mykolu Krupavičiumi, Antanu Milčiumi, Jonu Pakalka, Juozu Pronckumi, Kaziu Škirpa pasirašė kreipimąsi pasaulio Parlamentų, Senatų nariams ir kitoms demokratinėms šalių institucijoms dėl Lietuvos okupacijos.

Žinomas feljetonistas ir publicistas. Spaudoje dirbo nuo 1908 m. 1920–1921 m. redagavo laikraštį „Laisvė“, bendradarbiavo Brazilijos ir Argentinos lietuvių laikraščiuose. Parašė medicinos populiarinimo knygelių, scenos kūrinių.^[5]

• Dr. Draugelis Eliziejus, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 18.
• Draugelis Eliziejus, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1955, t. 5, p. 172–173.
• Abromaitis A., Draugelis Eliziejus, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, 2004, p. 129.
• Veilentienė A., Draugelis Eliziejus, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 137–139.
• Veilentienė A., Draugelis Eliziejus, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius, 2007. – p. 242–245.