Agnija Sarulienė

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Agnija Sarulienė (mergautinė pavardė Šeiko; g. 1977 m. gruodžio 20 d. Klaipėdoje) – Lietuvos šokėja, šokio pedagogė, edukatorė ir choreografė, šiuolaikinio šokio kūrėja, festivalių rengėja, kūrybinių seminarų koordinatorė, scenos ir vizualiųjų menų grupės Klaipėdoje „Žuvies akis“ pirmininkė,^[1] VšĮ Šokio teatro „PADI DAPI Fish" direktorė, Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Choreografijos katedros lektorė, Suomijos Turku meno akademijos dėstytoja, šokio kompozicijos ir choreografijos specialistė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė.

Močiutė Veronika buvo dainininkė, skaitovė, aktorė, vaidinusi pas rež. Juozą Miltinį. Mama – muzikantė.^[2]

Ištekėjusi (1997 m.). Vyras Arūnas Sarulis, statybos ir nekilnojamojo turto įmonės UAB „Evalsta“ vadovas (susipažino paauglystėje per savanoriškas krikščioniškas veiklas).^[3] Sūnus Jokūbas. Dukra Unė.

Penkerių sulaukusią Agniją mama nusivežė į garsiausio XX a. antrosios pusės Europos choreografo Maurice Béjart (1927–2007) spektaklį Vilniuje. Penkiametei mama siūlė lankyti sportinius šokius, tačiau dukra atsisakė.^[4] Agnija svajojo tapti balerina, kadangi labiausiai patiko baletas, žavėjęs savo estetika (gražiomis suknelėmis, grakščiomis balerinų kūno linijomis). Vaikystėje Agnija daug metų lankė Klaipėdos jaunimo centro Vaikų šokių kolektyvą „Junga“ (Mokytoja ekspertė Ilona Stankevičienė).^[5] Paauglystėje save išmėgino ir kitose šokių studijose. Bandė stoti į baleto mokyklą, bet neįstojo. Ateities svajonės pasikeitė paauglystėje. 12–14 metų Agniją mama nusivežė į baletmeisterio Moriso Bežaro (Šveicarija) baleto gastroles Lietuvoje (Bežaro klasikinis baletas buvo praturtintas [[modernaus šokio elementais). Pamačiusi modernaus šokio teatro „Aura“ pasirodymus, suprato, jog tai yra kryptis, kuria ji norėtų toliau eiti; viskas, ką darė anksčiau, jos jau nebetenkino. Be to, kūno konstitucija padiktavo rinktis ne baletą, o kitokią šokio kryptį.^[6] Mokykloje mokytojai Agniją matė ateityje studijuosiančią matematiką ar mediciną. Agnija galvojo Vilniaus universitete studijuoti lietuvių filologiją, o šokį pasilikti kaip pomėgį. Klaipėdose universitete pradėjusi mokytis choreografijos, nuo pat pirmo kurso save siejo su šiuolaikiniu šokiu. 2001 m. KU MF Choreografijos katedroje Agnija Šeiko baigė choreografijos bakalauro studijas, 2003 m. įgijo teatrologijos magistro laipsnį.

Reikšmingiausios patirties įgijo mokydamasi Nyderlanduose. 2005 m. baigė Roterdamo šokio akademiją „Codarts“.^[7] Pirmieji profesionalūs pasirodymai – Nyderlanduose sukurti šokiai. Jie – kaip ir visi Roterdamo šokio akademijos studentų darbai – buvo pristatomi profesionaliose scenose. Su jais buvo aplankyti įvairūs festivaliai, dalyvauta keliuose konkursuose. 2005 m. įgyvendino projektą „Tu esi čia“, kuriame taiči, tango, jogos atstovai savo raiškos priemonėmis iš asmeninės patirties kūrė solo didžiausiame Utrechto dramos teatre (Nyderlandai); kitus projektus pristatė įvairiose šalies teatrų scenose. Nyderlanduose dėstė baleto mokykloje, dalyvavo daugelyje projektų ir festivalių.^[8] 2010 m. išklausė Šiuolaikinio šokio technikos ir kompozicijos paskaitas Turku universiteto Menų akademijoje (Suomija). 2011 m. tarptautinio tinklo „Band expand“ rėmuose stažavosi Talino „Von Krahl“ teatre (Estija).

Nuo 2002 m. KU MF Choreografijos katedros asistentė. Dėstomi dalykai KU MF bakalauro studijose: Šiuolaikinis šokis, Šokio kompozicija, Kursinis darbas, Baigiamasis projektas. Nuo 2005 m. KU MF studentų šiuolaikinio šokio grupės „In Signum“ vadovė. Skatina studentų įvairiapusį domėjimąsi, laisvą mąstymą, drąsą eksperimentuoti.

Šiuolaikinio šokio projektų kūrėja, užsiimanti jų sklaida. Sukūrė daugiau kaip 20 įvairių šokio spektaklių, kompozicijų, šokio operų, šokio projektų vaikams Lietuvoje bei užsienyje. Kuria choreografiją operoms, dramos spektakliams, miuziklams. 2007 metais sukurtas šokio spektaklis „La marie“ (šokėjai Dovilė Binkauskaitė ir Petras Lisauskas) 2008 metų gegužės 22 d. atstovavo Lietuvai Europos jaunųjų choreografų platformoje Frankfurte ir sulaukė kvietimo į festivalį Prancūzijoje, gastroliavo Milane (Italija).

2009 metų LTV televizijos sezoną dirbo su uostamiesčio choru „Cantare“, tapusiu LTV projekto „Lietuvos balsai“ antrosios vietos laimėtoju. 2009 metų vasarą rūpinosi Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventės kulminacinio renginio „Dainų diena: tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai“ choreografija, suvienijusia 11 000 dainininkų, ir pristatė miuziklą „Veronika“ (Antano Vienuolio apsakymo „Paskenduolė“ motyvais). Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ vadovė, projektų kūrėja ir dalyvė. Domisi belgų choreografo Sidi Larbi Cherkaoui kūryba (choreografija filmui „Anna Karenina“ su Keira Knightley), imponuoja vokietės Pinos Bausch, taip pat norvego Jo Stromgren ir kino Shen Wei darbai; iš Lietuvos choreografų – Airos Naginevičiūtės pastatymai (spektakliai „Nėščia tyla“ ir „Mėnulis nepaiso lojančių šunų“). Pasak teatro kritikės Vitos Mozūraitės, kartu su Loreta Juodkaite yra judesio teatro atstovė.^[9]

Kaip šokėja šoko Šiuolaikinio šokio projekte pagal lietuvių liaudies papročius ir Donato Bielkausko muziką „Bitė lingo“ (choreografė Dovilė Binkauskaitė) per Klaipėdos universiteto MF Choreografijos katedros jubiliejų.^[10] 2005 m. vasarą drauge su vyru filmavosi Vokietijos filme „Štiortenbekeris“ (ARD TV).

Atlieka meninę ekspertizę, dalyvauja meninių renginių vertinimo komisijose. 2011–2013 m. Klaipėdos miesto Kultūros ir Meno tarybos narė, 2008–2010 m. LR kultūros ministerijos šokio ekspertų komisijos narė.

Šiuolaikinio šokio asociacijos narė-steigėja.

Agnė Sarulienė neapsiriboja šokiu ir jo raiška, ieško tarpdisciplininių jungčių, kadangi jai įdomus ne tik grynasis žanras, bet ir jų sintezė. Bendradarbiauja su kitomis disciplinomis, kuria tarpdisciplininius menų sintezės spektaklius, atverdama šokiui daugiau galimybių. Bendradarbiaudama su kitų meno sričių atstovais, savo šokio kompozicijas papildo originalia muzika, skulptūrinėmis instaliacijomis bei vaizdo projekcijomis.^[11] Domisi šiuolaikine daile, performanso žanru, šiuolaikine muzika, šokio filmais. Sukūrė šokio filmą, inspiruotą belgų dailininko Rene Magritte, kurio kurtus įvaizdžius naudojo skirtingoms scenoms. Filmuoja kartu su videomenininkais. Siekdama atspindėti Klaipėdos miesto daugiatautiškumo dvasią, tai, kas yra už jo fasado, ant įvairių uostamiesčio objektų pristatė instaliacijas apie išnaikintas Klaipėdos vietas, namus-vaiduoklius, neatstatytą Šv. Jono bažnyčią. 2012 metų vasarą surengė ekskursiją miesto svečiams. Jos metu šokiu buvo pasakojama Klaipėdos istorija.^[12]

2009 metais Vilniaus dailės akademijoje vykusioje menų sintezėje „maProject“ dirbo su 7 skirtingų tautybių beveik 40 menininkų (choreografų, vaizdo menininkų, šokėjų, dainininkų, muzikantų).^[13] iš 4 valstybių (Nyderlandų, Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos)^[14] Architektų padarytoje didžiulėje instaliacijoje VDA Naujųjų rūmų fojė buvo sukurtas šokantis, dainuojantis, grojantis, eksperimentinio vaizdo meno kadrais ir architektūrinėmis formomis atgijęs Vilniaus, Roterdamo, Sofijos ir Lodzės miestų žemėlapis.^[15]

Nemažai projektų Agnija Šeiko kūrė su įvairiais užsienio menininkais. Lietuvoje dirbo kartu su režisieriais Gyčiu Padegimu, Jonu Vaitkumi, Agniumi Jankevičiumi ir kitais. 2008 metais su Padegimu drauge dirbo kurdami Klaipėdos dramos teatro spektaklį „Mėja“, pavasarį Vilniuje su choru „Jauna muzika“ sukūrė operą „DaliGala“,^[16] išleido spektaklio vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ premjerą, rugpjūčio mėnesį sostinės „Domino“ teatre – naują G. Kuprevičiaus operos „Medžioklė su varovais“ versiją, o rudenį pastatė operą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Kiti menininkai bendradarbiai – kompozitorius Jonas Sakalauskas (šokio opera „Dykra“; projektą inspiravo prancūzų filosofo Jean Baudrillard knyga „Simuliakrai ir simuliacija“ ir Rodrigo Pla 2008 m. filmas „Vidinė dykuma“, Meksika), dailinininkas Artūras Šimonis, videomenininkas Simonas Glinskis, šokėjas Petras Lisauskas, kompozitoriai Petaras Dundakovas, Danielis Hamburgeris, Beata Molytė-Kulikauskienė (scenos eksperimentas-koncertas „Artisto gyvenimas“, 2014 m.).^[17]

Siekdama įtraukti muziką, šokį ir vaizdo meną, Agnija Sarulienė sukūrė šokio operą „Dykra“, kurioje dainininkai gavo galimybę judėti scenoje, o šokėjai – naudoti balsus. Operoje žaidžiama stereotipiškai neatitinkančių vyriškumo sampratos, praradusių lytiškumą vyrų santykiais, ironiškai žiūrima į norą atrodyti labai protingiems.^[18]

Šokio opera „Džiuljetos“ parodyta 2012 metais. Kūrybinė grupė: muzika – Jonas Sakalauskas, vaizdo projekcijos – Rimas Sakalauskas, scenografija – Sigita Šimkūnaitė, kostiumai – Rasa Taujanskienė. Nuolat kintantį Džuljetos įvaizdį formuoja trys itin skirtingos plastikos ir išraiškos atlikėjos – šokėjos Aušra Krasauskaitė ir Simona Paciukonytė bei vokalistė Agnė Sabulytė. Spektaklio idėjos autorė – Agnė Sabulytė. Spektaklį įkvėpė William Shakespeare’o Džiuljeta. Šokio operoje svarstoma, kas nutiko šuolaikinėms džiuljetoms: jos išnyko, ar jas išnaikino? O gal jos tiesiog suaugo, prisitaikė prie kasdienybės, numaldė maksimalizmą ir praradusios romeo, ištekėjo už parių ar net benvolijų. Keliamas ir pasiaukojimo bei jo būtinumo klausimas.^[19]

Įvairiose užsienio šalyse Agnija Sarulienė dirba kaip choreografė ir pedagogė. 2010 metų balandžio-gegužės mėnesiais, gavusi Cultural City Network Graz (CCN) stipendiją, vadovavo šokio užsiėmimams bei rengė šokio performansus Graze (Austrija).^[20] 2009–2011 metais Diuseldorfo šokio mugėje (Vokietija) Lietuvos stende pristatė šalies šokio kultūrą. Dalyvavo kartu su Kauno „Auros“, Gyčio Ivanausko šokio teatro, Šokio informacijos centro atstovais ir choreografe Birute Banevičiūte iš „db projektų“. Tikslas – prisistatyti ir ieškoti partnerių.^[21] 2011 m. viešėjo Šiaurės ir Baltijos šalių šokio profesionalų tinklo „Kedja“ susitikime (Islandijoje). 2013 metais Berlyno Meno centre (Vokietija) Lietuvos šokių pristatyme parodė spektaklį „Laisvų vietų aikštelėje nėra“.^[22] 2013–2015 metų Varšuvos Gėtės instituto koordinuojamo tarptautinio ES rytų šalių projekto „IDENTITY.MOVE!“ dalyvė-artistė.^[23]

2009 m. Charakterinio šokio seminaro Skandinavijos ir Pabaltijo aukštųjų meno akademijų šokio ir muzikos studentams Teatro akademijoje Taline (Estija) organizatorė.

2010, 2011, 2012 metų tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Plartforma“ (Klaipėdos „Švyturio menų dokas“) rengėja, koordinatorė.

2011 metų KU MF Choreografijos katedros tarptautinio seminaro „Folk/Traditional Dance and Music: innovative approaches“ rengėja, koordinatorė.

2011–2013 m. tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių šokio tinklo „Kedja“ partnerė ir koordinatorė, 2013 m. susitikimo Klaipėdoje organizatorė.

2010–2013 m. tarptautinio scenos menų tinklo „DNA“ (Lietuva-Čekija) partnerė ir koordinatorė.

2011 m. projekto „Šokio vitrina“ Klaipėdoje organizatorė.

2011 m. tarptautinio aukštųjų mokyklų tinklo „EMD network“ seminaro Klaipėdoje organizatorė.

Po studijų Roterdame Agnija Šeiko svarstė, ar tęsti mokslus, ar imtis kokios nors veiklos.^[24] Iš Nyderlandų grįžusi į Lietuvą, Agnija įsitraukė į Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ veiklą, tuo metu apėmusią įvairius meno projektus, pradedant nuo ledo skulptūrų iki įvairių akcijų. Prisijungusi Agnija parengė savo pirmąjį šokio projektą „Insignum“, kuriame svarbią vietą užėmė ir vizualika. Agnija tapo menininkų grupės „Žuvies akis“ vadove.

Grupė „Žuvies akis“ susikūrė 2002 metais, savo veiklą pradėjusi nuo vizualinių projektų. Grupė buria jaunuosius menininkus, padeda jiems integruotis į kultūrinį miesto ir šalies gyvenimą, inicijuoja ir įgyvendina įvairius kultūrinius ir meno bei tarptautinio bendradarbiavimo projektus, aktyvina Uostamiesčio meninį gyvenimą. Kiekvienais metais organizuoja tarptautinį šiuolaikinių menų festivalį „Plartforma“, kurio misija – suvienyti skirtingų meno žanrų kūrėjus bei skirtingų regionų ir valstybių meninę patirtį bei saviraišką. „Plartforma“ Klaipėdos miesto savivaldybės buvo pripažintas reprezentaciniu miesto festivaliu.^[25]

2009 m. „Memelio mieste“ pradėjo veikti „Žuvies akies“ šokio studija.^[26] Siekdama populiarinti šiuolaikinio šokio žanrą, kartu su kitais menininkų grupės „Žuvies akis“ nariais 2013 metais Agnija Sarulienė įsteigė šokio teatrą „PADI DAPI Fish“. Teatrui 2013 metų vasario mėnesį Kultūros ministro įsakymu oficialiai suteiktas teatro statusas. Lietuvos publikai naujas šokio teatro pristatymas surengtas „Menų spaustuvės“ (Vilniuje) kiemelyje per tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programą, „Žuvies akiai” minint 10 metų veiklos sukaktį.^[27] Teatro kūrėjų branduolį sudaro choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė, šokėjai ir choreografai Petras Lisauskas, Darius Berulis, Aušra Krasaukaitė, Inga Kuznezova ir Dovilė Binkauskaitė. Šokio teatro repertuaras formuojamas asociacijos „Žuvies akis“ kūrybinės veiklos pagrindu. Tikslai – profesionaliai dirbti, įtvirtinti šiuolaikinį šokį Klaipėdoje.

Teatras gastroliavo užsienyje. Pastatytas Aušros Krasauskaitės šokio spektaklis „Akvariumai“; sukurtas alegoriškas spektaklis vaikams „Baltoji lopšinė“ apie tai, kad emigrantų vaikai lieka augti su seneliais, šeimos praranda ryšį ir nusistovėjusią tvarką. Spektaklyje kalbama jautria tema, kai vaiko brangiausias žmogus – mama – išvyksta, o pats jis lieka gyventi su močiute. Remiamasi terapinėmis pasakomis, svarbias vidines vaiko problemas parodant per žaislus.

Dalyvauta

• Tarptautinis teatrų festivalis „Šermukšnis“. Klaipėda, 2009 m.
• Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Dance in the city“. Eupen (Belgija), 2009 m.
• Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Purosangue“. Milanas (Italija), 2009 m.
• Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Vilnius, 2007–2013 m.
• Tarptautinis modernaus šokio festivalis „Naujasis Arabeskas“. Klaipėda, 2010–2011 m.
• Nacionalinis modernaus šokio festivalis „Bičių sąskrydis“. Vilnius, 2009–2011 m.
• Tarptautinis šokio festivalis „Aura ’21“. Kaunas, 2011 m.
• Baltijos šalių studentų dainų šventė „Gaudeamus“. Vilnius, 201 m1.
• Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „PLArTFORMA“. Klaipėda, 2007–2013 m.
• Tarptautinis scenos menų festivalis „Small inventory“. Praha, Čekija, 2012 m.
• Tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių šokio festivalis „Kedja“. Oslas (Norvegija), Reikjavikas (Islandija), Orhusas (Danija), 2008–2011 m.
• Tarptautinė šokio mugė. Diuseldorfas, Vokietija, 2009–2011 m.
• Tarptautinis šokio ir scenos menų festivalis „Junge Hunde“. Orhusas (Danija), 2013 m.

• Choreografinės–režisūrinės kompozicijos Lietuvos televizijos projekto „Lietuvos balsai“ chorui „Cantare“. 2009 m.
• Choreografija Pasaulio lietuvių dainų šventės Dainų dienai. Vingio parkas, Vilnius, 2009 m.
• Šiuolaikinio šokio kompozicija „Smėlis“ (muz. K. Lučinsko). Jurbarko kultūros centras, 2009 m.
• Šokio spektaklis „Paralelinė fantazija”. Menų spaustuvė, Vilnius, 2009 m.
• Choreografija miuzikle „Veronika“ (rež. J. Vaitkus). Kauno valstybinis muzikinis teatras, 2009 m.
• Šokio spektaklis – tarpdisciplininė instaliacija „maProject“. Vilniaus dailės akademija, 2009 m.
• Šokio spektaklis „Paikos mergaitės maldos“. Klaipėdos Parodų rūmai, 2009 m; Šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Arabeskas“, Klaipėdos KC Žvejų rūmai, 2010, Menų spaustuvė (Vilnius), 2010, 2011 m.
• Choreografija operoje „Bruknelė“ (rež. Gytis Padegimas). Nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius, 2010 m.
• Šokio spektaklis „Freiraum“, Minnoriten kultūros centro šokio rezidentūra, Gracas, (Austrija), 2010 m.
• Šokio spektaklis netradicinėje erdvėje „Dogs are happy“ kūrybinis procesas ir pristatymas Turku meno akademijoje. Suomija, 2011 m.
• Choreografija spektakliui „Katės namai“ (rež. D. Rabašauskas). Klaipėdos dramos teatras, 2011 m.
• Choreografija Baltijos šalių studentų dainų šventės „Gaudeamus“ prologui ir finalui. Vilnius, 2011 m.
• Choreografija operai „Didonė ir Enėjas“ (rež. K. Novikova). Kauno valstybinis muzikinis teatras, 2011 m.
• Šokio spektaklis „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ (Menininkų grupėje „Žuvies akis“), 2012 m.^[28]
• Šokio opera „Dykra“. Menininkų grupė „Žuvies akis“ (Kompozitorius, libreto autorius ir solistas: Jonas Sakalauskas. Choreografija: Agnija Šeiko. Šokis: Petras Lisauskas, Darius Berulis, Mantas Černeckas. Scenografija: Sigita Šimkūnaitė ir Arūnas Paslaitis. Kostiumai: Sandra Straukaitė. Video projekcijos: Simonas Glinskis. Prodiuserė: Radvilė Nakaitė):
  • Tarptautiniame scenos menų festivalyje „Small inventory“. Praha (Čekija), 2012 m.;
  • Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Menų spaustuvė (Vilnius), 2012 m.
• Choreografija, scenarijus ir režisūra „Archeologinio istorinio ir tautinio kostiumo kolekcijų pristatyme“. Pasaulinė paroda „EXPO 2012“. Yeosu (Pietų Korėja), 2012 m.
• Šokio opera „Džuljetos“. Menų spaustuvė (Vilnius), 2012 m.
• Choreografija spektakliui „Nuošaly“ (rež. G. Padegimas). Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2013 m.
• Choreografija spektakliui „Top girls“ (rež. G. Padegimas). Klaipėdos dramos teatras, 2013 m.

• Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuzikle „Veronika“ (režisierius J. Vaitkus)
• Menininkų grupės „Žuvies akis“ šokio spektaklyje vaikams „Apkabinsiu tave“ (choreografė D. Binkauskaitė)
• Menininkų grupės „Žuvies akis“ šokio spektaklyje „Dievų namai“ (choreografė D. Binkauskaitė)
• Šokio spektaklyje „Extracto del blog“ (choreografė B. Molytė)
• Šokio spektaklyje „Paikos mergaitės maldos“ (choreografė A. Šeiko-Sarulienė)

• Šokio filmas „Pasaka“ (20 min.). Menininkų grupė „Žuvies akis“, 2010 m.
• „Störtebeker“, ARD-Zweiteiler. Ken Duken, Gottfried John, Stephan Luca, Frank Giering, Jochen Nickel, Claire Keim, Gudrun Landgrebe. „Bavaria Film“ produkcija (kartu su Degeto, NDR, MDR, WDR, SWR, BR, ORF, TV Markiza, RTL Klub (Vengrija), Nova TV (Bulgarija), Baltijos TV, TF1, parama iš „FilmFernsehFonds Bayern“, Bavarija), 2005 m.^{[29] [30]}

• Archeologinio istorinio ir tautinio kostiumo kolekcijų pristatymas pasaulinėje „Expo 2012“ parodoje Nacionalinėje dienoje. Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilnius, 2012 m.
• Kostiumų dizainerės Aistės Anaitės kolekcijos pristatymas. Klaipėda, Vilnius ir Los Andželas (JAV), 2011 m.

• Auksinis scenos kryžius (už debiutą operos „Izadora“ kūrėjų grupei), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2009 m.
• Jaunojo kūrėjo premija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2009 m.
• „Padėkos kaukė“ (Klaipėdoje kuriančių teatralų apdovanojimas už geriausius metų kūrybinius darbus bei nuopelnus teatro menui, teikiamas Teatro dienos proga) kaip geriausiai 2012 m. Klaipėdos miesto choreografei (už choreografiją šokio operoje „Dykra“), 2012 m.
• Geriausia 2012 metų Klaipėdos kūrėja (Tarptautinės kultūros dienos proga, kuomet Klaipėdoje tradiciškai pagerbiami labiausiai nusipelnę kultūros srities darbuotojai)^[31]
• Auksinis scenos kryžius ( už spektaklio „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ choreografiją) Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2012 m.
• Boriso Dauguviečio auskaras – už šiuolaikinio šokio ir garso spektaklio-ekskursijos "Keliaujančios bažnyčios. Klaipėda / Mėmelis" (Šokio teatras PADI DAPI Fish) režisūrą bei choreografiją, 2015 m.^[32]
• 2020 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija

• „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija „Geriausia metų choreografija“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2011 m.
• „Metų klaipėdietis“, „Meniškos sielos“ nominacija (už šokio meno propagavimą), 2013 m.^[33]
• „Metų klaipėdietė“, 2014 m.^[34]

• Agnija Sarulienė Archyvuota kopija 2014-04-28 iš Wayback Machine projekto. (Biografija, veikla, darbai; Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedra)
• Interviu (Youtube)

Ž • A • R Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai (-ės) 1989–1993 J. Juškaitis (1989) · A. Martinaitis (1989) · Š. Sauka (1989) · K. Matuzevičius (1989) · H. Šablevičius (1989) · Čiurlionio kvartetas (1989, R. Šiugždinis · S. Kiškis · A. Grižas · S. Lipčius) · J. Juzeliūnas (1990) · K. N. Kitkauskas (1990) · A. Steponavičius (1990) · Z. Žemaitytė (1990) · R. Požerskis (1990) · V. Bložė (1991) · J. Kačinskas (1991) · G. Karalius (1991) · B. Radzevičius (1991) · P.R. Vaitekūnas (1991) · V. Antanavičius (1992) · K. Bradūnas (1992) · V. Drėma (1992) · P. Geniušas (1992) · A. Šliogeris (1992) · P. Bingelis (1993) · V. Daujotytė (1993) · V. Kavolis (1993) · V. Kašuba (1993) · L. Noreika (1993) 1994–1998 S. Geda (1994) · G. Rinkevičius (1994) · A. Dovydėnas (1994) · R. Midvikis (1994) · A. Žebrauskas (1994) · R. Krištapavičius (1994) · A. Sakalauskas (1994) · R. Tuminas (1994) · A. Macijauskas (1995) · R. Katilius (1995) · B. Kutavičius (1995) · A. Petrulis (1995) · V. Šerys (1995) · J. Mekas (1995) · A. Rubšys (1995) · O. Balakauskas (1996) · S. Kuzma (1996) · V. Masalskis (1996) · V. Prudnikovas (1996) · J. Strielkūnas (1996) · E. Špokaitė (1996) · V. Valius (1996) · A. Nyka-Niliūnas (1997) · O. Narbutaitė (1997) · P. Repšys (1997) · J. Erlickas (1997) · A. Šenderovas (1997) · R. Ibelhauptienė (1997) · Zb. Ibelhauptas (1997) · E. Nekrošius (1997) · V. Bartulis (1998) · F. Jakubauskas (1998) · A. Kunčius (1998) · M. Martinaitis (1998) · D. Sauka (1998) · A. Šaltenienė (1998) · A. Bumblauskas (1998) · A. Galinis (1998) · E. Gudavičius (1998) · A. Žostautas (1998) 1999–2003 J. Onaitytė (1999) · D. Kajokas (1999) · K. Pempė (1999) · G. Ramunis (1999) · A. Savickas (1999) · L. L. Katinas (1999) · M. Navakas (1999) · A. Zalatorius (1999) · S. Sondeckis (1999) · O. Narbutienė (1999) · E. Cukermanas (2000) · D. Kasčiūnaitė (2000) · R. Granauskas (2000) · T. Venclova (2000) · N. Miliauskaitė (2000) · I. Milkevičiūtė (2000) · J. Domarkas (2000) · V. Bagdonas (2000) · A. Jacovskis (2000) · L. Gutauskas (2001) · Š. Bartas (2001) · Just. Marcinkevičius (2001) · F. Bajoras (2001) · V. Urmanavičiūtė (2001) · L. V. Strioga (2001) · S. Eidrigevičius (2001) · D. Katkus (2001) · K. Smoriginas (2001) · R. Antinis (2002) · P. Vyšniauskas (2002) · O. Koršunovas (2002) · J. Juozapaitis (2002) · A. Každailis (2002) · A. Stonys (2002) · J. Mikelinskas (2002) · K. Platelis (2002) · D. Geringas (2002) · A. J. Kuras (2003) · J. Aleksa (2003) · V. Juozapaitis (2003) · V. Barkauskas (2003) · A.A. Jonynas (2003) · P. Dirgėla (2003) · B. Vilimaitė (2003) · A. Sutkus (2003) · J. Vaitkus (2003) 2004–2008 O. Baliukonytė (2004) · S. Parulskis (2004) · J. Paulėkaitė (2004) · R. Mažulis (2004) · P. Mazūras (2004) · S. Stonytė (2004) · R. Šervenikas (2004) · Vilniaus kvartetas (2004, A. Vainiūnaitė · A. Šilalė · G. Jakaitis · A. Vasiliauskas) · L. Oržekauskienė (2005) · G. Varnas (2005) · J. Aputis (2005) · J. Ivanauskaitė (2005) · K. Jaroševaitė (2005) · V. Laurušas (2005) · A. Marčėnas (2005) · A. Matelis (2005) · S. Juškys (2006) · K. Navakas (2006) · N. Lukšionytė-Tolvaišienė (2006) · V. Balčytis (2006) · J. V. Bruveris (2006) · R. Kepežinskas (2006) · M. Rubackytė (2006) · R. Sakalauskas (2006) · A. Vizgirda (2006) · V. Kernagis (2007) · A. Andriuškevičius (2007) · Š. Nakas (2007) · V. Paukštė (2007) · N. Urbonienė (2007) · G. Urbonas (2007) · Z. Nagytė-Katiliškienė (2007) · R. Staliliūnaitė-Matulionienė (2008) · V. Povilionienė (2008) · A. Gailius (2008) · R. Šerkšnytė (2008) · D. Narkevičius (2008) · V. Juknaitė (2008) 2009–2013 A. Grikevičius (2009) · J.R. Jurašas (2009) · R. Kazlas (2009) · M. Matušakaitė (2009) · R. Rakauskas (2009) · R. Skučaitė (2009) · V. Augustinas (2010) · J. Gasiūnas (2010) · P. Mataitis (2010) · D. Mataitienė (2010) · I. Meras (2010) · V. Noreika (2010) · R. Rastauskas (2010) · V. A. Žebriūnas (2011) · A. Aleksandravičius (2011) · V. Landsbergis (2011) · K. Grigaliūnas (2011) · H. A. Čigriejus (2011) · A. Krikščiūnaitė (2011) · V. Vildžiūnas (2012) · K. Nastopka (2012) · V. Mazūras (2012) · E. V. Miliūnas (2012) · Ž. Kempinas (2012) · M. Pitrėnas (2012) · V. Braziūnas (2013) · D. Banionis (2013) · J. Budraitis (2013) · J. Gricius (2013) · G. A. Kuprevičius (2013) · F. Latėnas (2013) 2014–2018 R. Adomaitis (2014) · J. G. Kanovičius (2014) · R. Palekas (2014) · N. Savičenko (2014) · E. V. Sventickas (2014) · A. Šeškus (2014) · A.J. Ambrazas (2015) · L. Digrys (2015) · D. Gavenonis (2015) · G. Radvilavičiūtė (2015) · V. Urbanavičius (2015) · B. Žilytė (2015) · A. Ambrasas (2016) · V. Anužis (2016) · V. Čekasinas (2016) · V. Ganelinas (2016) · R. Katiliūtė (2016) · G. Lukšas (2016) · V. Papievis (2016) · V. Tarasovas (2016) E. Gabrėnaitė (2017) · J. Janulytė (2017) · D. Kalinauskaitė (2017) · G. Makarevičius (2017) · S. Stanikienė ir P. Stanikas (2017) · G. Trimakas (2017) M. Gražinytė (2018) · M. Ivaškevičius (2018) · A. Kemežys (2018) · V. Martinkus (2018) · D. Meškauskas (2018) · A. Raila (2018)    Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus). 2019–2023 R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė (2019) · Z. Bružaitė (2019) · A. Grigorian (2019) · V. Kuodytė (2019) · A. Puipa (2019) · S. Šaltenis (2019) · J. V. Tomaševičius (2020) · S. T. Kondrotas (2020) · R. Šaltenytė (2020) · E. Ridikaitė (2020) · R. Stanevičiūtė (2020) · G. Balčytis (2020) · R. Adomaitis (2021) · G. Beinoriūtė (2021) · P. Bieliauskas (2021) · G. Česonis (2021) · D. Ibelhauptaitė (2021) · J. Katinaitė (2021) · E. Lobytė (2021) · R. Noreikaitė (2021) · D. Pulauskas (2021) · V. Rumšas (2021) · A. Šeiko (2021) · G. Vieversys (2021) · M. Kvedaravičius (2022) · Ž. Martinaitytė (2022) · E. Montvidas (2022) · K. Saja (2022) · R. Stankevičius (2022) · G. Žickytė (2022) · V. Palčinskaitė (2023) · E. Rakauskaitė (2023) · V. Bubelytė (2023) · G. Jankevičiūtė (2023) · M. Urbaitis (2023) · R. Samuolytė (2023) Visų laureatų sąrašas