Juozas Miltinis
| Juozas Miltinis | |
|---|---|
| |
| Juozas Miltinis 1972 m. Kazimiero Vitkaus nuotrauka | |
| Gimė | 1907 m. rugsėjo 3 d. Dabikinė, Mažeikių apskritis |
| Mirė | 1994 m. liepos 13 d. (86 metai) Panevėžys |
| Palaidotas (-a) | Ramygalos gatvės kapinėse |
| Tėvas | Jonas Miltinis |
| Motina | Uršulė Vaikasaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liūnė Janušytė[1][2][3][4] |
| Veikla | teatro aktorius, režisierius |
 Vikiteka |
Juozas Miltinis |
Juozas Miltinis (1907 m. rugsėjo 3 d. Dabikinėje, Mažeikių apskritis – 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro aktorius, režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė netoli Akmenės – Dabikinėje. 1913 m. šeima persikėlė gyventi į motinos gimtinę Ramoniškėje. Vaikystės vasaros prabėgo piemenaujant. 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių. 1922–1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1926–1927 m. Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1927 m. grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji aktoriaus bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. pirmą kartą išėjo į sceną: statistas Džiuzepės Verdžio operoje „Aida“. 1931–1932 m. Šiaulių dramos teatro aktorius.
1932 m. birželio mėn. išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 1933–1936 m. mokėsi Šarlio Diuleno (Charles Dullin) vaidybos studijoje, vaidino Pathé Nathan kino studijos sukurtuose filmuose, taip pat Kapucinų bulvaro teatre. 1937 m. trumpam sugrįžo į Kauną. 1938 m., remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos. 1938–1939 m. kaip teatro kritikas bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, dirbo mėgėjiškų teatrų konsultantu. 1938 pradėjo dirbti su Kauno Darbo rūmų teatro studiją lankiusiais jaunuoliais: Bronium Babkausku, Vaclovu Blėdžiu, Jonu Alekna, Kaziu Vitkum, Jadvyga Matulyte, Zigmu Lapinsku ir kt.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, gruodžio mėn. paskirtas naujai įsteigto Panevėžio dramos teatro „aktoriumi, su teise režisuoti“. Panevėžio dramos teatras buvo pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio teatras-studija Lietuvoje. 1940–1954 m. Panevėžio dramos teatro režisierius. 1953–1968 m. nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose. 1954 m. vasario mėn. pašalinus iš teatro, iki 1959 m. dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. 1959–1980 m. Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius. Jo mokiniai: Jonas Alekna, Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, Gediminas Karka, Algimantas Masiulis, Stasys Petronaitis, Eugenija Šulgaitė, Kazys Vitkus, Regina Zdanavičiūtė ir kt. Buvo vienintelis Lietuvos režisierius, mokęsis Vakarų teatro mokykloje, tad sovietų valdžia ir partinė kritika jį stebėjo itin atidžiai. 1980 m. pastatęs A. de Musse „Žibintą“, Juozas Miltinis atsisveikino su teatru. Palaidotas Panevėžio Ramygalos g. kapinėse. Antkapinis paminklas sukurtas Juozo Šlivinsko ir Algimanto Mikėno.[5]
Žymesni spektakliai iš 1940–1980 m. repertuaro
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“
- B. Johnsono „Sukčiaus testamentas“
- H. Ibseno „Heda Gabler“ (1957, 1972)
- P.A. Beaumarchais „Sevilijos kirpėjas“ (1957, 1971)
- A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“ (1958)
- A. Čechovo „Ivanovas“
- Šekspyro „Makbetas“ (1961)
- „Frankas V“ (1969, 1978)
- M. Šolochovo „Pakelta velėna“
- W. Borcherto „Lauke už durų“ (1966)
- J. Grušo „Adomo Brundzos paslaptis“ (1966)
- J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ pjesė, pervadinta „Pražūtingu apsvaigimu“ (1967)
- B. Jonsono „Volponė“ (1971)
- A. Strindbergo „Mirties šokis“ (1973)
- J. Grušo „Pijus nebuvo protingas“ (1974)
- V. Petkevičiaus "Penktas vežimo ratas" (1976)
- V. Petkevičiaus "Dainuojantis milžinkapis" (1977)
- Sofoklio „Edipas karalius“ (1977)
- L. Pirandello „Henrikas IV“
- W. Faulknerio ir A. Camus „Requiem vienuolei“ (1979)
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1953 m. Valstietis Prankus – Aušra prie Nemuno, rež. Aleksandras Faincimeras, Andrejus Apsolonas, Adolfas Bergunkeris
- 1959 m. Kapitonas – Adomas nori būti žmogumi, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1962 m. Inžinierius Virkutis – Žingsniai naktį, rež. Raimondas Vabalas
- 1966 m. Yla – Naktys be nakvynės, rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka
- 1968 m. Žirgyno sargas – Kai aš mažas buvau, rež. Algirdas Araminas
- 1968 m. Beprotybė, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1948 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 1965 m. LSSR liaudies artistas
- 1965 m. LSSR valstybinė premija
- 1973 m. SSRS liaudies artistas [6]
- 1977 m. Tautų draugystės ordinas
- 1980 m. Panevėžio miesto garbės pilietis [7]
- 1994 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [8]
- 1995 m. Meno ir literatūros ordino riteris (Prancūzija)
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1995 m. Panevėžio dramos teatrui suteiktas Juozo Miltinio vardas
- 1995 m. kovo 27 d. Panevėžio 7-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Miltinio vardas
- 1996 m. rugsėjo 3 d. Panevėžyje įkurtas Juozo Miltinio palikimo studijų centras [10]
- 2007 m. spalio 9 d. Panevėžyje atidengtas paminklas (skulpt. Regimantas Midvikis)
- 2007 m. išleistas J. Miltiniui skirtas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) [11]
- 2007 m. sukurtas dokumentinis filmas „Labas vakaras, monsieur Miltini“ (rež. Antanas Maciulevičius) [12]
Juozo Miltinio memorialinis butas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1996 m. rugsėjo 3 d. plačiajai visuomenei duris atvėrė Juozo Miltinio memorialinis butas. 2006 m. J. Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.[13]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2015/03/12/news/kodel-teatralo-j-miltinio-vedybos-truko-tik-viena-diena--4185065
- ↑ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/miltinio-paveikslas-tai-buvo-zveris-ir-dievas-be-laso-gailestingumo.d?id=77446411
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/premjera-pristatantis-aleksandras-spilevojus-kurdamas-savo-sala-miltinis-sugebejo-neuzdusti-283-1971526
- ↑ https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibit/liune-janusyte-paryziuje/
- ↑ http://www.miltinis.lt/index.php?3586553965 Archyvuota kopija 2016-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vitalijus Zabarauskas. Juozas Miltinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 91-92
- ↑ http://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/miestas-216/garbes-pilieciai.html Archyvuota kopija 2016-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3292
- ↑ „Mintis“, paminklas Juozui Miltiniui, Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-09-06.
- ↑ http://www.pavb.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/centrai/krasto-kulturos-paveldo-sklaidos-centras/juozo-miltinio-palikimo-studiju-centras Archyvuota kopija 2013-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.post.lt/en/e-shop/item/2007-09-01-teatro-rezisieriaus-j-miltinio-100-osio
- ↑ Filmo kūrėjai prikėlė kitokį J. Miltinį, 2008-02-26[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mikelinskaitė, Angelė. Juozo Miltinio palikimo studijų centras. Iš Teatras kaip ugnies žemė. Panevėžys: [Amalkeros leidyba]: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2015, p. 22. ISBN 978-9955-659-63-1.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Monologai: Miltinio gyvenimas / Tomas Sakalauskas, dail. Rimantas Dichavičius. – Vilnius: Mintis, 1981. – 228 p.: iliustr.
- Монологи: жизнь Мильтиниса / Tomas Sakalauskas. – Vilnius: Mintis, 1987. – 261 p.
- Juozas Miltinis: bibliografija (1932–1992) / sud. Ž. Snicorytė, dail. N. Labanauskienė, fotogr. K. Vitkus, V. Blėdis, E. Jansonas. – Panevėžys: Panevėžio miesto centrinė biblioteka: Panevėžio spaustuvė, 1993. – 58 p.: iliustr. – ISBN 9986-489-00-8
- Juozas Miltinis: kūrybinė studija / Rūta Skendelienė. – Kaunas: Slenksčiai, 1995. – 159 p.: iliustr. – ISBN 9986-450-08-X
- Miltinio apologija / Tomas Sakalauskas. – Vilnius: Scena, 1999. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9986-412-11-0
- Juozo Miltinio repeticijos / Juozas Glinskis. – Vilnius: Baltos lankos, 1997–1999. – 3 kn.: iliustr. – ISBN 9986-861-10-1
- Tikros legendos: Hokušai, Kosmauskai, Miltinis: atsiminimai / Regina Hokušaitė. – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2002. – 68 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-36-3
- Tikros legendos: Hokušai, Kosmauskai, Babkauskas, Miltinis: autobiografiniai vaizdeliai / Regina Hokušaitė. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Ciklonas, 2004. – 88 p.: iliustr. – ISBN 9955-412-74-7
- Režisieriaus Juozo Miltinio dailės kūrinių rinkinio katalogas: tapyba, grafika, skulptūra / Raimundas Klimavičius. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2004. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-01-7
- J. Miltiniui – 100: 1907–2007: fotoalbumas / fotogr. Antanas Gylys. – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2007. – 94 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-694-33-5
- Menininkas ir asmenybė: mokslinės konferencijos medžiaga. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 138 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-082-9