Lapkričio 6

(kol kas neįvestos)

Ašmantas – Leonardas – Melanijus – Vygaudė

• 1906:
  • Stolypino agrarinės reformos pradžia, caras Nikolajus II pasirašė įsaką dėl valstiečių suskirstymo į vienkiemius;
  • Vilniuje pirmą kartą parodyta opera „Birutė“ (kompozitorius Mikas Petrauskas).
• 1994 – Bražuolės diversija: nenustatyti asmenys susprogdino Vilniaus–Kauno geležinkelio tiltą per Bražuolę.

• 1879 m. – Kazimieras Būga, kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius (m. 1924 m.).
• 1880 m. – Vincas Paukštys, lietuvių rašytojas, spaudos ir politinis veikėjas (m. 1956 m.).
• 1909 m. – Antanas Lyberis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1911 m. – Juozas Lapšys, Lietuvos kariuomenės karininkas, Australijos lietuvių veikėjas (m. 2001 m.).
• 1918 m. – Vincas Natkevičius, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, rezistentas (m. 1999 m.).
• 1929 m. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• 1932 m. – Povilas Morkūnas, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1938 m. – Leonardas Gutauskas, Lietuvos rašytojas, tapytojas (m. 2021 m.).
• 1939 m. – Virgilijus Vladislovas Bulovas, Lietuvos inžinierius, pedagogas, politikas (m. 2024 m.).
• 1940 m. – Jonas Liukaitis, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Pranas Martinaitis, TSRS ir Lietuvos karininkas, pulkininkas.
• 1944 m. – Albinas Anužis, žurnalistas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Kazys Pėdnyčia, teisininkas, buvęs LR generalinis prokuroras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
  • Leonardas Grubliauskas, Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Povilas Anikinas, Lietuvos dailininkas tapytojas, pedagogas.
• 1954 m. – Algimantas Kačiuška, Lietuvos ir Šiaulių miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Leonard Talmont, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas, nuo 2009 m. lapkričio 15 d. Vilniaus ir Šalčininkų rinkimų apygardoje išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą.^[1].
• 1957 m. – Antanas Lizdenis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Danutė Einorienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Arvydas Janonis, Lietuvos futbolininkas.
• 1962 m.:
  • Egidijus Norkus, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintaras Ramonas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, redaktorius (m. 1997 m.).
• 1963 m. – Rita Roščenkovienė, teisininkė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1968 m. – Ingrida Čivinskienė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1971 m. – Kęstutis Alčauskis, operos solistas, tenoras.
• 1977 m. – Deivydas Zvonkus, grupės „B'Avarija“ narys, prodiuseris, Lietuvos muzikos akademijos kompozicijos magistras.

• 1620 m. – Jonušas Radvila I, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1579 m.).
• 1944 m. – Jonas Šliūpas, gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis (g. 1861 m.).
• 1956 m. – Konradas Juozas Aleksa, Lietuvos veterinarijos gydytojas, žemės ūkio mokslininkas, archeobiologas, kultūros veikėjas (g. 1881 m.).
• 1960 m. – Jurgis Čepulionis, Lietuvos boksininkas, pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, tapęs pasaulio čempionu (g. 1888 m.).
• 1970 m. – Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė, Lietuvos dainininkė (g. 1903 m.).
• 1971 m. – Alfonsas Žiurlys, teisėtyrininkas civilistas (g. 1911 m.).
• 1998 m. – Aleksandras Drobnys, LTSR valstybinis veikėjas, ekonomistas (g. 1912 m.).
• 2023 m. – Bronislavas Juozas Kuzmickas, Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. 1935 m.).^[2]

• 1632 – mirtinai sužeistas Švedijos karalius Gustavas II Adolfas;
• 1792 – Belgijos vietovės Jemappes apylinkėse (dabar Prancūzija) įvyko Jemappes mūšis;
• 1844 – priimta pirmoji Dominikos Respublikos konstitucija;
• 1935 – Edwin Armstrong pristatė straipsnį, kuriame pirmą kartą buvo aprašytas dažninės moduliacijos panaudojimas;
• 1944 – JAV Hanfordo atominėje gamykloje pirmą kartą pagamintas radioaktyvusis plutonis;
• 2008 – vyko MTV EMA jubiliejinė, 15 apdovanojimų ceremonija Liverpulyje, Jungtinė Karalystė.

• 1479 m. – Joana, Kastilijos ir Leono valdančioji karalienė, valdė nuo 1504 m. lapkričio 26 d. iki mirties. Astūrijos princesė nuo 1502 m. kovo 8 d. iki 1504 m. lapkričio 26 d. Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos ir Valensijos valdančioji karalienė, Barselonos valdančioji grafienė, valdė nuo 1516 m. sausio 23 d. iki mirties. Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogienė, Namūro markizienė, Artua, Flandrijos, Chalorijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafienė nuo 1496 m. spalio 20 d. iki 1506 m. rugsėjo 25 d (m. 1555 m.).
• 1494 m. – Suleimanas Didysis, dešimtasis Osmanų imperijos sultonas, valdęs 1520–1566 metais (m. 1566 m.).
• 1661 m. – Karolis II Pamišėlis, 1665–1700 m. paskutinis Habsburgų dinastijos Ispanijos karalius (m. 1700 m.).
• 1814 m. – Adolfas Saksas, belgų muzikos instrumentų meistras, saksofono išradėjas^[3][4] (m. 1894 m.).
• 1861 m. – James Naismith, krepšinio išradėjas, taip pat jis pirmasis pasiūlė naudoti šalmus amerikietiškame futbole (m. 1939 m.).
• 1880 m. – Robert Musil, austrų rašytojas (m. 1942 m.).
• 1910 m. – Shunichi Suzuki, Japonijos politikas, 1979 m. balandžio 23 – 1995 m. balandžio 22 d. buvęs Tokijo prefektūros gubernatoriumi (m. 2010 m.).
• 1916 m. – Ray Conniff, garsus amerikiečių muzikas, žinomas dėl savo vokalinio ansamblio, orkestro, kurio atliekama lengvoji muzika net iš 28 albumų 1957–1968 m. pabuvojo Amerikos Top40 sąraše (m. 2002 m.).
• 1962 m. – Nevenas Spahija, Kroatijos treneris, buvęs nacionalinės Kroatijos rinktinės strategas nuo 2001 iki 2005 metų, pasitraukė iš rinktinės, kai jo komanda pralaimėjo Ispanijai 2005 metų Europos čempionate. Po šių rungtynių treneris pareiškė, kad daugiau niekada nedalyvaus FIBA organizuojamose varžybose.
• 1966 m. – Christian „Flake“ Lorenz, vokiečių muzikantas, labiausiai išgarsėjęs būdamas grupės Rammstein klavišininku.
• 1970 m. – Itanas Houkas, amerikiečių aktorius, rašytojas.
• 1972 m.:
  • Chris Osgood, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis vartininko pozicijoje NHL Detroito „Red Wings“ komandoje.
  • Rebecca Romijn, JAV aktorė, buvęs modelis.
• 1979 m. – Lamar Joseph Odom, profesionalus amerikiečių krepšininkas, žaidžiantis Los Andželo „Lakers“ klube. Jis žaidžia sunkiojo krašto pozicijoje.
• 1981 m.:
  • Frédéric Mendy, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Stade Lavallois Mayenne klubo puolėjas.
  • Kaspars Gorkšs, Latvijos futbolininkas, gynėjas.
• 1987 m. – Ana Ivanovič, Serbijos tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.

• 1672 m. – Henrikas Šiucas, vokiečių ankstyvojo baroko kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių. Vienas svarbiausių vokiečių kompozitorių prieš Johaną Sebastianą Bachą (g. 1585 m.).
• 1836 m. – Karolis X Prancūzas, Artua grafas Karolis Pilypas, 1824–1830 m. Prancūzijos karalius (g. 1757 m.).
• 1893 m. – Piotras Iljičius Čaikovskis, rusų romantinės eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų. Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių Rusijos kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus (g. 1840 m.).
• 1959 m. – Ivanas Leonidovas, rusų tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (g. 1902 m.).
• 1964 m. – Hans Karl August Simon von Euler-Chelpin, 1929 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1873 m.).
• 1965 m. – Edgard Varèse, prancūzų kompozitorius^[6] (g. 1883 m.).
• 1968 m. – Jerry Yang Chih-Yuan, taivaniečių kilmės JAV verslininkas, kartu su David Filo 1994 m. įkūręs bendrovę Yahoo!.
• 1986 m. – Sekhonyana Nehemia Maseribane, pereinamasis Basutolando ir Lesoto ministras pirmininkas nuo 1965 m. gegužės 6 iki 1965 m. liepos 7 d (g. 1918 m.).
• 2021 m. – Raúl Rivero, Kubos poetas ir žurnalistas (g. [[1945 m.).^[7]