Lapkričio 11

• Katalikų šalys – Šv. Martyno diena;
• Lenkija – Nepriklausomybės diena;
• Latvija – Lačplėsio diena.

Anastazija – Martynas – Milvydė – Nastė – Vygintas – Vygirtė

• 1918 – Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos vyriausybę;
• 1918 – Vilniuje pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava;
• 1922 – Įkurta pirmoji Lietuvos studentų korporacija Neo-Lithuania;
• 1940 – Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas, turėjęs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos ir SSRS karui;
• 1961 – įsteigta LSSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija – vienintelė tokios paskirties organizacija Sovietų Sąjungoje.

• 1564 m. – Martynas Smigleckis, lietuvių, lenkų filosofas, teologas bei jėzuitas (m. 1618 m.).
• 1705 m. – Martynas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1782 m.).
• 1798 m. – Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas (m. 1880 m.).
• 1869 m. – Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1927 m.).
• 1871 m. – Tomas Naruševičius, Lietuvos inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1927 m.).
• 1878 m. – Marijonas Kuleša, Lietuvos tapytojas (m. 1943 m.).
• 1888 m. – Jaroslavas Rimkus, pedagogas, dailininkas, etnografas, publicistas, visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• 1889 m. – Vladas Ingelevičius, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, sanitarijos pulkininkas (m. 1985 m.).
• 1928 m. – Janina Adomonytė, muzikos mokytoja ir dirigentė.
• 1932 m. – Alfonsas Jurkevičius, Lenkijos lietuvių kunigas, prelatas.
• 1937 m. – Algimantas Visockas, energetikas, Lietuvos sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m.:
  • Pranas Juozas Žilinskas, lietuvių fizikas, Vilniaus Universiteto profesorius.
  • Sofija Šneiderienė, gydytoja, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė veikėja.
• 1946 m. – Antanas Barasa, Lietuvos ir Kretingos rajono verslo, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1948 m. – Zigmas Pranas Gružinskas, Lietuvos televizijos operatorius.
• 1949 m.:
  • Albinas Grincevičius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Bronislovas Stasiulis, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Kazimieras Garšva, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1951 m. – Viktoras Muntianas, verslo vadybininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Seimo pirmininkas.
• 1956 m. – Romas Pivoras, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Edmundas Valantiejus, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kazimieras Černis, Lietuvos astronomas astrofizikas.
• 1959 m.:
  • Andrius Narbekovas, Lietuvos gydytojas chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Arkadijus Gotesmanas, Lietuvos perkusininkas, avangardinio džiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjas.
• 1966 m. – Zenonas Buivydas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Arūnas Mika, karjerą baigęs lietuvių futbolininkas, Lietuvos rinktinės gynėjas.
• 1971 m. – Tomas Pačėsas, Lietuvos krepšininkas ir treneris.

• 1813 m. – Dominykas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (g. 1786 m.).
• 1823 m. – Mykolas Ceraskis, bažnytinių raštų rengėjas (g. 1753 m.).
• 1904 m. – Jonas Bielskis, inžinierius, knygnešys (g. 1855 m.).
• 1939 m. – Mykolas Sleževičius, tarpukario politikas, teisininkas, advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas (g. 1882 m.).
• 1941 m. – Jonas Avižonis, lietuvių inžinierius (g. 1902 m.).
• 1961 m. – Juozas Tysliava, lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas (g. 1902 m.).
• 1970 m. – Antanas Pranas Kneižys, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (g. 1893 m.).
• 1978 m. – Zigmas Mackevičius, Lietuvos ir Lenkijos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (g. 1898 m.).
• 1988 m. – Vincas Jasulaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1898 m.).
• 1990 m. – Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius, Lietuvos tapytojas, mozaikininkas, grafikas (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Povilas Tamuliūnas, kompozitorius, pedagogas ir chorvedys (g. 1919 m.).
• 1997 m. – Gintaras Ramonas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, redaktorius (g. 1962 m.).
• 2001 m. – Chackelis Lemchenas, Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, J. Jablonskio mokinys (g. 1904 m.).
• 2002 m. – Jonas Nabažas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (g. 1907 m.).
• 2006 m. – Mikas Vaitkevičius, kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas iš šiuolaikinės lietuviškos estrados pradininkų (g. 1931 m.).
• 2010 m. – Juozas Kojelis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas (g. 1916 m.).

• 1830 – Paskelbta Belgijos valstybė.
• 1909 – JAV įkūrė laivyno bazę Perl Harboras (Havajai).
• 1918 – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: Vokietija pasirašė Kompjeno paliaubas.
• 1918 – Austrijos imperatorius atsisakė sosto.
• 1920 – Paryžiaus Žvaigždės aikštėje, po Triumfo arka, palaidoti Nežinamo kario palaikai ir uždegta amžinoji ugnis. Tai buvo pirmasis pasaulyje paminklas Nežinomam kariui.
• 1938 – Gestapas ir NKVD sudarė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė keistis informacija apie priešiškai jų vyriausybių režimams nusistačiusius asmenis.
• 1965 – Pietų Rodezijos (dabar Zimbabvė) vyriausybė, protestuodama prieš Jungtinės Karalystės planus perduoti valdžią juodaodžiams, paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Jungtinė Karalystė jos nepripažino ir paskelbė ekonominį boikotą. Nepriklausomybės nepripažino ir Jungtinių Tautų Organizacija.
• 1975 – Angola paskelbė nepriklausomybę nuo Portugalijos.

• 1050 m. – Henrikas IV, 1084–1105 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1054–1106 m. Vokietijos karalius, 1055–1061 m. Bavarijos hercogas Henrikas VII (m. 1106 m.).
• 1599 m. – Marija Eleonora iš Brandenburgo, Brandenburgo princesė, Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo žmona (m. 1655 m.).
• 1729 m. – Louis Antoine de Bougainville, Prancūzijos jūrininkas, keliautojas, Okeanijos tyrėjas (m. 1811 m.).
• 1821 m. – Fiodoras Michailovičius Dostojevskis, vienas žinomiausių rusų rašytojų (m. 1881 m.).
• 1864 m. – Morisas Leblanas, prancūzų rašytojas, detektyvų ir nuotykių romanų autorius, sukūręs garsųjį personažą – Arsenijų Lupeną, vagį džentelmeną (m. 1941 m.).
• 1866 m. – Antuanas Mejė, prancūzų kalbininkas, tyrinėjęs indoeuropiečių kalbas^[1] (m. 1936 m.).
• 1882 m. – Gustavas VI Adolfas, 1950–1973 m. Švedijos karalius (m. 1973 m.).
• 1901 m. – Johanna Maria Magdalena Goebbels, nacistinės Vokietijos propagandos ministro Jozefo Gėbelso žmona (m. 1945 m.).
• 1918 m. – Sima Enrikė Silva, advokatas, Čilės politinis veikėjas, teisėtyrininkas (konstitucionalistas).
• 1922 m. – Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis, JAV rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (m. 2007 m.).
• 1926 m.:
  • Maria Teresa de Filippis, pirmoji moteris Formulės 1 lenktynininkė. Ji debiutavo 1958 m. sezone gegužės 18 d. Per penkis dalyvautus GP ji nesurinko nei vieno taško, o geriausiu rezultatu laikoma 10 vieta. Taip pat ji dalyvavo keliose neoficialiose Formulės 1 lenktynėse.
  • Ichakas Aradas, žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (m. 2021 m.).
• 1945 m. – Danielis Ortega Saavedra, Nikaragvos prezidentas, ilgametis Sandinistų liaudies išsivadavimo fronto (Frente Sandinista de Liberación Nacional) lyderis, vienas iš 1979 m. sandinistų revoliucijos organizatorių. Prezidento pareigas ėjo 1985–1990 m. 2006 m. pabaigoje vėl išrinktas Nikaragvos prezidentu ir pareigas eina nuo 2007 m. sausio 10 d. Savo valdyme propoguoja marksistinę, socialistinę doktriną, kovą prieš JAV imperializmą.
• 1962 m.:
  • Demi Moore, amerikiečių aktorė.
  • James Morrison, australų muzikantas^[2].
• 1963 m. – Sergio Santos „Oveja“ Hernández, Argentinos krepšinio treneris. Mar del Platos Club Atlético Peñarol ir Argentinos nacionalinės rinktinės treneris.
• 1964 m. – Calista Flockhart, amerikiečių aktorė^[3].
• 1966 m. . Benedicta Boccoli, italų aktorė^[4].
• 1973 m. – Jason White, amerikiečių muzikantas (Green Day)^[5].
• 1974 m. – Leonardo Wilhelm DiCaprio, JAV aktorius ir filmų prodiuseris. Auksinio gaublio, sidabrinio lokio ir dviejų MTV filmų apdovanojimų savininkas.
• 1977 m. – Maniche, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Vokietijos klubu FC Köln saugas.
• 1980 m.:
  • Papa Malick Ba, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir FC Nantes klubo gynėjas.
  • Willie Parker, amerikiečių futbolo žaidėjas.
• 1981 m. – Esteban Javier Dreer, Argentinos futbolininkas, laisvasis agentas.
• 1983 m.:
  • Arona Konė, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Sevilla FC klubo puolėjas.
  • Filipas Lamas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas.

• 1855 m. – Søren Aabye Kierkegaard, danų filosofas ir teologas, egzistencializmo pradininkas (g. 1813 m.).
• 1895 m. – Gustav Langenscheidt, vokiečių leidėjas^[6] (g. 1832 m.).
• 1918 m. – Viktoras Adleris, gydytojas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1852 m.).
• 1919 m. – Endriu Karnegis, verslininkas, pramonininkas, plieno magnatas, filantropas (g. 1835 m.).
• 1954 m. – Eduaras Le Rua, Prancūzijos filosofas. Katalikiškojo modernizmo atstovas (g. 1870 m.).
• 1973 m. – Artturi Ilmari Virtanen, 1945 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1895 m.).
• 2004 m. – Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (g. 1929 m.).
• 2007 m. – Jukijo Hajašida, Japonijos politikas, buvęs Kioto prefektūros gubernatorius^[8] ir teisingumo ministras^[9] (g. 1915 m.).
• 2021 m. – Frederikas Vilemas de Klerkas, Pietų Afrikos Respublikos politikas, buvęs prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1936 m.).^[10]
• 2024 m. – Frankas Auerbachas, Dižiosios Britanijos dailininkas (g. 1931 m.).^[11]