1814 m.

• Kovo 29 d. – Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.^[1] (m. 1872 m.).
• Balandžio 18 d. – Eustachijus Tiškevičius, grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas (m. 1873 m.).
• Rugsėjo 11 d. – Hiacintas Vasiliauskas, Romos katalikų pranciškonų vienuolis, paskutinis Smalėnų vienuolyno vyresnysis (m. 1889 m.).
• Rugsėjo 19 d. – Juozapas Rimkevičius, kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas (m. 1901 m.).

Nedatuota

• Aleksandras Polujanskis, Lenkijos miškininkas, Suvalkijos kraštotyrininkas (m. 1866 m.).
• Antanina Tamašauskaitė, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvė, rezistentė (m. 1883 m.).

Nedatuota

• Pranciškus Ksaveras Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1742 m.).

• Sausio 17 d. – Liudvikas Mieroslavskis, Lenkijos politikas, generolas, rašytojas, poetas (m. 1878 m.).
• Kovo 9 d. – Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka, ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas (m. 1861 m.).
• Gegužės 30 d. – Michailas Aleksandrovičius Bakuninas, gerai žinomas Rusijos anarchistas (m. 1876 m.).
• Liepos 3 d. – Janis Cimzė, latvių dirigentas, kompozitorius, pedagogas (m. 1881 m.).
• Liepos 19 d. – Samuel Colt, amerikiečių išradėjas^[2] (m. 1862 m.).
• Spalio 15 d. – Michailas Jurijevičius Lermontovas, rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas (m. 1841 m.).
• Spalio 26 d. – Stanislavas Mikuckis, lenkų filologas (m. 1890 m.).
• Lapkričio 6 d. – Adolfas Saksas, belgų muzikos instrumentų meistras, saksofono išradėjas^[3][4] (m. 1894 m.).

• Sausio 27 d. – Johanas Gotlybas Fichtė, filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, Kanto sekėjas, daręs įtaką Vakarų Filosofijai (g. 1762 m.).
• Gruodžio 2 d. – Markizas de Sadas, prancūzų aristokratas ir rašytojas. Savo romanuose vaizduodavo agresyvias, prievartines lytinės elgsenos formas, kurios vėliau pavadintos sadizmu. Daugelį metų praleido kalėjime, kur buvo pasodintas už amoralų elgesį ir lytinius nusikaltimus. Lytinių santykių metu plakdavo ir kitaip kankindavo savo partneres, organizuodavo orgijas. Suklasifikavo tuo metu žinotus lytinius nukrypimus, aprašė daug mechaninių dirginimo priemonių (g. 1740 m.).

Nedatuota

• Gustavas Bergmanis, latvių evangelikų liuteronų teologas, literatas, kalbininkas, etnologas, švietėjas (g. 1749 m.).