Pereiti prie turinio

Octavio Paz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Octavio Paz
Oktavijus Pasas 1984 m.
Gimimo vardas Octavio Paz Lozano
Gimė 1914 m. kovo 31 d.
Meksikas, Meksika
Mirė 1998 m. balandžio 19 d. (84 metai)
Meksikas, Meksika
Tautybė meksikietis
Sutuoktinis (-ė) Elena Garro (1937–1959 m.)
Marie-José Tramini (1965–1998 m.)
Veikla poetas, rašytojas, diplomatas, redaktorius
Sritis siurrealizmas, taprkultūriniai santykiai
Alma mater Meksikos universitetas
Žymūs apdovanojimai

Servanteso premija (1981 m.)
Nobelio literatūros premija (1990 m.)

Vikiteka Octavio Paz

Oktavijus Pasas Losanas (Octavio Paz Lozano, 1914 m. kovo 31 d. – 1998 m. balandžio 19 d.) – Meksikos poetas, rašytojas, diplomatas. Laikomas vienu iškiliausių XX a. Lotynų Amerikos rašytojų. Nobelio literatūros premijos laureatas (1990 m.).[1]

Gimė finansiškai nestabilioje šeimoje, nukentėjusioje nuo Meksikos pilietinio karo, tačiau turėjo prieigą prie senelio Irenėjaus Paso, kuris savo laiku buvo iškilus šalies intelektualas, bibliotekos. Oktavijus Pasas baigė teisės ir literatūros studijas Meksikos universitete. Dar būdamas paaugliu ėmė leisti savo eiles, o 1933 m., būdamas devyniolikos, išleido savo pirmąją knygą „Laukinis mėnulis“ (Luna Silvestre). 1937 m. apsilankė Ispanijoje, kur stojo ginti respublikonų idealų Ispanijos pilietiniame kare. Vėliau lankėsi Paryžiuje, kur susipažino su siurrealistais.[1]

Grįžęs į Meksiką, Oktavijus Pasas įsteigė ir redagavo keletą literatūrinių žurnalų – Taller (1938–1941 m.), El hijo pródigo (nuo 1943 m.). Rašė eiles, literatūros kritiką.[1]

1945 m. Oktavijus Pasas pradėjo dirbti Meksikos diplomatinėje tarnyboje. Dvejus metus gyveno San Fransiske ir Niujorke, 1962–1968 m. dirbo Meksikos ambasadoriumi Indijoje. Vėliau atsistatydino, protestuodamas prieš brutalų susidorojimą su studentai Meksike. 1971–1976 m. redagavo žurnalą Plural, 1976–1998 m. – Vuelta.[1]

Oktavijaus Paso poezijoje ryškus siurrealizmas; paskyrė rinkinių indų mitams, kūrė pagal Marselio Diušamo ir Roberto Raušenbergo meną, Džono Keidžo muzikos teoriją, veikiamas Stefano Malarmė poezijos. Prozos darbuose Oktavijus Pasas tyrinėjo Meksikos kultūros ir istorijos bruožus (žymiausias veikalas – „Vienatvės labirintas“), šiuolaikinę Lotynų Amerikos poeziją, pasaulio kultūrų santykius, tarptautinę politiką ir kt.[1]

Oktavijaus Paso kūrybai didelę įtaką padarė siurrealizmo, marksizmo, egzistencializmo, budizmo, hinduizmo idėjos. Vėlyvojoje kūryboje daug dėmesio skyrė metafiziniams klausimams, ypač aptarė egzistencinę vienatvę, kuri, Paso požiūriu, įveikiama per kūrybą ir erotinę meilę.[1]

Svarbiausi veikalai:

  • „Laukinis mėnulis“ (Luna silvestre, eilės, 1933 m.)
  • „Po tavo ryškiu šešėliu, ir kitos eilės“ (Bajo tu clara sombra y otros poemas, eilės, 1937 m.)
  • "Nepraeis! " (No pasaran!, eilės, 1937 m.)
  • „Laisvė lygtinai“ (Libertad bajo palabra, eilės, 1949 m.)
  • „Vienatvės labirintas“ (El laberinto de la soledad, 1950 m.)
  • "Erelis ar saulė? " (¿Águila o sol?, eilės, 1951 m.)
  • „Lankas ir lyra“ (El arco y la lira, 1956 m.)
  • „Guobos kriaušės“ (Las peras del olmo, 1957 m.)
  • „Saulės akmuo“ (Piedra de sol, eilės, 1957 m.)
  • „Blankas“ (Blanco, eilės, 1967 m.)
  • „Sąlyčiai ir atostūmos“ (Conjunciones y disyunciones, 1969 m.)
  • „Rytų šlaitas“ (Ladera este, eilės, 1971 m.)
  • „Beždžionė gramatikė“ (El mono gramático, 1974 m.)
  • „Oro vaikai“ (Hijos del aire, eilės, 1979 m.)
  • „Miglotas metas“ (Tiempo nublado, 1983 m.)
  • „Medis viduje“ (Árbol adentro, eilės, 1987 m.)
  • „Oktavijaus Paso raštai“ (Obras completas de Octavio Paz, 15 t., 1994–2004 m.)