Naudotojas:Zygimantus/Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į VikipedijąVikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 220 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. | ||||||||||||||||||||||||||||
Savaitės straipsnisViktorijos epocha (angl. Victorian era) – karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos istorijoje nuo 1837 m. birželio 20 d. iki jos mirties 1901 m. sausio 22 d. Ši epocha prasidėjo po Hanoverių dinastijos karalių Jurgio I, II, III ir IV valdymo epochos ir tęsėsi iki Eduardo epochos, o jos antroji pusė sutapo su pirmąja žemyninės Europos Gražiosios epochos (pranc. Belle Époque) dalimi. Didžiojoje Britanijoje vyko įvairios liberalizuojančios politinės reformos, įskaitant rinkimų teisės išplėtimą. Bulvių (Didysis) badas Viktorijos laikotarpio pradžioje sukėlė apie milijoną mirčių Airijoje (ši aplinkybė nedarė įtakos monarchės nuostatai airių tautos atžvilgiu). Britų imperija palaikė palyginti taikius santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Ji dalyvavo įvairiuose kariniuose konfliktuose, daugiausia prieš mažesnes galias. Britų imperija šiuo laikotarpiu išsiplėtė ir tapo dominuojančia galia pasaulyje. Valdant Viktorijai užbaigtas Indijos prijungimas, įsitvirtinta Egipte ir Pietų Afrikoje, užvaldytos Kinijos teritorijos, susikūrė persikėlėlių kolonijos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, dominijos teisės suteiktos Kanadai. Viktorijos laikų visuomenė vertino aukštą asmeninio elgesio standartą visuose visuomenės lygiuose. Moralės akcentavimas davė postūmį socialinei reformai, tačiau apribojo tam tikrų visuomenės grupių laisvę. Gerovė šiuo laikotarpiu išaugo, tačiau sekinantis neprievalgis išliko. Pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje raštingumas ir ugdymas vaikystėje tapo beveik visuotinis. Nors buvo bandoma pagerinti gyvenimo sąlygas, būstai lūšnynuose ir ligos išliko rimta problema. Šiuo laikotarpiu vyko reikšmingas mokslo ir technologijų vystymasis. Didžioji Britanija buvo pažengusi pramonėje ir ypač inžinerijoje, tačiau šiek tiek atsiliko meno ir švietimo srityse. Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius sparčiai augo, o Airijoje – ženkliai sumažėjo.
Naujienos
lapkričio 26 dienos įvykiaiLietuvoje
Pasaulyje
|
Rinktinis paveikslėlisSavaitės iniciatyvaDoroti Meri Kroufut Hodžkin (angl. Dorothy Mary Crowfoot Hodgkin, 1910 m. gegužės 12 d. – 1994 m. liepos 29 d.) – anglų chemikė, Rentgeno spindulių kristalografijos metodo biomolekulėms nustatyti pradininkė, atradusi cholesterolio (1937 m.), penicilino (1945 m.) ir vitamino B12 (1954 m.) struktūrą. Už tai 1964 m. ji apdovanota Nobelio chemijos premija. Vėliau, 1969 m., Hodžkin išaiškino insulino struktūrą. Hodžkin taip pat tyrinėjo kelių kitų biologiškai aktyvių medžiagų struktūrą. Doroti Meri Kroufut gimė Kaire archeologo ir mokytojo Džono Vinterio Kroufuto šeimoje. Ankstyvąją vaikystę praleido Mažojoje Azijoje, o Anglijoje praleido tik kelis mėnesius per metus. Būdama aštuoniolikos ji pradėjo studijuoti chemiją Oksfordo universitete. Vėliau taip pat studijavo Kembridžo universitete. Iš darbo vadovo Džono Desmondo Bernalo, rentgeno difraktometrijos specialisto, išmoko rentgeno spindulių difraktometrijos technikos. 1936–1977 m. dirbo mokslininke Oksfordo universitete. 1947 m. tapo Londono karališkosios draugijos nare. Hodžkin mokslinis vadovas Bernalis buvo komunistų partijos narys ir rėmė SSRS politiką iki pat 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Ir Doroti vyras Tomas Hodžkinas, su kuriuo susituokė 1937 m., kurį laiką buvo komunistų partijos narys, o 1961 m. tapo Ganos prezidento Kvamės Nkrumos patarėju. 1970–1988 m. Doroti buvo Bristolio universiteto kanclerė. Be Nobelio premijos, Doroti Kroufut Hodžkin yra apdovanota Britanijos ordinu „Už nuopelnus“ ir Lenino taikos premija. Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premijos laureatai. Mėnesio šalisŠiuo metu projektas skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui užpildyti. Daugiau apie projektą informacijos rasite čia. Pabaltijyje į sąrašą įeina Vilniaus, Rygos, Kuldygos, Talino senamiesčiai, Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kaliningrado srityje, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas bei Struvės geodezinis lankas.
| |||||||||||||||||||||||||||
Kiti projektai
|