Kristupas II Radvila
Kristupas Radvila Jaunasis Krzysztof II Radziwiłł | |
---|---|
Nežinomo dailininko portretas, XVII a. | |
Radvilos | |
Herbas „Trimitai“ | |
Gimė | 1585 m. kovo 22 d. Biržai |
Mirė | 1640 m. lapkričio 19 d. (55 metai) Svėdasai |
Palaidotas (-a) | Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia |
Tėvas | Kristupas Radvila Perkūnas |
Motina | Kotryna Tečinskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Ona Kiškaitė |
Vaikai | Jonušas Radvila Kotryna Radvilaitė |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas |
Vikiteka | Kristupas II Radvila |
Kristupas Radvila (lenk. Krzysztof Radziwiłł, lot. Christopher Radvila, 1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikštis Kristupas Radvila kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.
Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.
Kariuomenės vadas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 1617–1619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 1615–1635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.
Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Pamąstymai apie karo Livonijoje pradžią“ (lenk. Dyskurs o podniesieniu wojny Inflanckiej).
Vaidmuo ATR–Švedijos kare
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1617–1618 m. ir 1621–1622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mintaujos (Jelgavos) atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.
Vaidmuo ATR–Rusijos kare
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasižymėjo 1632–1634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų puolimą į Rusijos gilumą.
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesni��ją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. – Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Zigmantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti vieną stripriausių kariuomenių to meto Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji „Orleano“ užrašai, kuriuose buvo išdėstyti Kristupo apmąstymai, jog reikia nuversti Zigmantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.
1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusius konfliktus tarp katalikų, skatintų jėzuitų, ir protestantų.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirus karaliui Zigmantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus rinkimų, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš santuokos su Ona Kiškaite turėjo du vaikus:
- Jonušas (1612−1655) − Lietuvos didysis etmonas
- Katerina (1614−1672/74) − Jurgio Karolio Hlebavičiaus žmona
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kristupas Radvila Jaunasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 304 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Mikalojus Hlebavičius |
Vilniaus kaštelionas 1633 |
Po to: Albertas Vladislovas Radvila |
Prieš tai: Leonas Sapiega |
Vilniaus vaivada 1633–1640 |
Po to: Jonušas Skuminas Tiškevičius |
Prieš tai: Martynas Žegockis |
ATR seimo maršalka 1632 |
Po to: Jokūbas Sobieskis |
Prieš tai: iki 1633 m. Leonas Sapiega |
Lietuvos didysis etmonas 1635–1640 |
Po to: nuo 1646 m. Jonušas Kiška |
Kristupas II Radvila: protėviai
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|