Jeronimas Augustinas Liubomirskis
Jeronimas Augustinas Liubomirskis | |
---|---|
Liubomirskiai | |
Herbas „Szreniawa“ | |
Gimė | 1647 m. sausio 20 d. |
Mirė | 1706 m. balandžio 20 d. (59 metai) |
Tėvas | Jurgis Sebastijonas Liubomirskis |
Motina | Konstancija Ligežanka |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Jeronimas Augustinas Liubomirskis |
Kunigaikštis Jeronimas Augustinas Liubomirskis (lenk. Hieronim Augustyn Lubomirski, 1647 m. sausio 20 d. – 1706 m. balandžio 20 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas iš Liubomirskių giminės. Kunigaikščių Liubomirskių Žešuvo linijos pradininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1647 m. sausio 20 d.; Karūnos lauko etmono, kunigaikščio Jurgio Sebastijono Liubomirskio ir Sandomiro kašteliono dukters Konstancijos Ligežankos sūnus. Buvo Stanoslovo Iraklijaus brolis. Jeronimas Augustinas buvo Žešuvo, Višnicos ir Jaroslavo valdytojas.
1663 metais mokėsi Padujos universitete, įstojo į Maltos ordiną. 1668 metais, vadovaudmas būriui samdomui už savo lėšas, dalyvavo mūšiuose prieš etmoną Petrą Dorošenką.
Nuo 1670 metais tarnauja Karūnos armijoje. Dalyvavo kampanijoje 1671 metais prieš Krymo ordą, kur jis išsiskyrė mūšiuose už Braclavą ir Kalniką, paėmė Vinicą.
Liubomirskis dalyvavo Chotyno mūšyje ir Mikalojaus Jerinimo Seniavskio žygyje į Moldaviją 1673–1674 metais.
Liubomirskis išsiskyrė Lvovo mūšyje 1675 metais ir 1676 metais Voinilovo ir Žuravno mūšiuose. Buvo Jono Sobieskio išrinkimo šalininkas. Per daugelį metų teisėsi su Dimitrijumi Jurgiu Višnioveckiu dėl Ostrogiškių ordinacijos. 1676 metais tapo Karūnos didžiuoju vėliavininku, 1677 metais jo kariai be ATR sutikimo palaikė antiaustrišką sukilimą Vengrijoje. 1679 metais jis tapo Liudviko XIV rūmininku ir gaudavo kasmetinę 15 0000 livrų pensiją.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1702 metų balandžio iki lapkričio Karūnos lauko etmonas.
Nuo 1702 iki 1706 metų buvo Karūnos didysis etmonas.
1705 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu[1].
Užėmė pareigas: Karūnos lauko etmonas ir Karūnos didysis etmonas, Krokuvos kaštelionas nuo 1702 metų, Krokuvos vaivada[2], Karūnos didysis iždininkas nuo 1692 metų, Karūnos didysis vėliavininkas, Karūnos dvaro maršalka nuo 1683 metų[3].
Mirė giminės Žešuvo pilyje 1706 m. balandžio 20 d.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1694 metais vedė Konstanciją Bokum (m. 1704). Vaikai:
- Ana Liubomirska (m. 1735), Krokuvos vaivados Pranciškaus Vielopolskio žmona nuo 1711 metų
- Mariana Liubomirska, Karūnos didžiojo pakamario Kristupo Toviansko žmona
- Elžbieta Liubomirska , Kulmo vaivados Jokūbo Zigmanto Ribinskio žmona
- Jurgis Ignotas (1687–1753), Karūnos didysis vėliavininkas
- Janas Kazimieras (m. 1736), Bolimovo seniūnas
- Aleksandras Jokūbas (1695–1772), Karūnos didysis ginklininkas ir Karūnos artilerijos generolas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Feliksas Kazimieras Potockis |
Karūnos lauko etmonas 1702 – 1702 |
Po to: Adomas Mikalojus Seniavskis |