Manvydai
Manvydai | |
---|---|
Kilmė | Gediminaičiai |
Pradininkas | Mantvydas |
Titulas | Kunigaikštis |
Laikotarpis | XIV a.-1505 m. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Žiupronys |
Manvydai (lenk. Monwid, Montywid, Monwidowicz, Montwidt, Montwiło, Monwidowicz) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, kunigaikščių Gediminaičių giminė, gyvavusi XIV–XVI a. Po 1413 m. Horodlės sutarties giminei suteiktas lenkų bajorų Spicimirskių herbas „Lelija“.
Dvarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Giminės pagrindinis dvaras buvo Žiupronys, į rytus nuo Ašmenos.[1]
Žymiausi atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galimas giminės pradininkas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus Mantvydas, nes apie jo tiesioginius palikuonis žinių neišliko. Tačiau kiti Manvydai vadinami gediminaičiais.
- Albertas Vaitiekus Manvydas (m. 1423 m.), pirmasis Vilniaus vaivada.
- Jonas Manvydas (m. 1458 m.), Trakų vaivada, Vilniaus vaivada.
- Sofija Ona Manvydaitė, Mikalojaus Radvilaičio žmona, jos vaikai Mikalojus Radvila II, Jonas Radvila II, Ona Radvilaitė, Vaitiekus Radvila, Jurgis Radvila I.
Tiesiogiai giminė baigėsi 1505 m.,[paaiškinti] tačiau Vilniaus vyskupijos duomenimis jau 1475 m. nebelikus tiesioginių palikuonių į vyskupo valdžią perėjo Šv. Alberto ir šv. Jurgio koplyčia Vilniaus katedroje, vėliau vadinta Manvydų vardu.[2] Giminės herbą tęsė Tiškevičiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Manvydai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 233 psl.
- ↑ https://www.katedra.lt/koplycia/turino-drobules/
|