Kristupas Šydloveckis
| Kristupas Šydloveckis | |
|---|---|
| |
| Šydloveckiai | |
| |
| Herbas „Odrowąż“ | |
| Gimė | 1467 m. Šydlovecas |
| Mirė | 1532 m. gruodžio 29 d. (~65 metai) Krokuva |
| Tėvas | Stanislovas Šydloveckis |
| Motina | Ana |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Targovicka |
| Vaikai | Sofija, Kristina, Elžbieta |
 Vikiteka |
Kristupas Šydloveckis |
Kristupas Šydloveckis (lenk. Krzysztof Szydłowiecki; 1467 m., Šydlovecas – 1532 m. gruodžio 29 d., Krokuva) – Lenkijos karalystės valstybinis veikėjas, Karūnos dvaro paiždininkas 1507–1510, Sandomiero kaštelionas nuo 1509 m., Karūnos pakancleris nuo 1511 m., Karūnos didysis kancleris nuo 1515 m., Krokuvos generalinis seniūnas nuo 1515 m., Krokuvos vaivada 1515–1527 m., Krokuvos kaštelionas nuo 1527. Seradzo, Gostinino, Sochačevo ir Lukovo seniūnas[1], Šydloveco grafas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stanislovo ir Anos sūnus, Mikalojaus brolis. Pirmojo Nesvyžiaus ordinato Mikalojaus Kristupo Radvilos senelis.
Vadovavo Lenkijos karalystės užsienio politikai Zigmanto Senojo vadovavimo periode. Buvo Habsburgų ir antiturkiškos lygos įkūrimo šalininkas. Įstojo į Drakono ordiną ir gavo nuo imperatoriaus Maksimiliano I Odrovažo herbą ir grafo titulą.
Buvo Bonos politinis priešininkas. Ketverių metų paliaubų su Albrechtu Hohencolernu, pasirašytų 1521 m. balandžio 5 d., iniciatorius.
1514 metais už 10 tūkstančių florinų įsigijo Opatuvo miestą, kur Švento Martyvo cerkvėje buvo palaidotas. Kristupo Šydloveckio antkapinis paminklas pagamintas Bartolomeo Berečio dirbtuvėse dalyvaujant Džiovaniui Činiui ir išpuoštas žymiu bronziniu bareljefu.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kristupo žmona apie 1512 metus tapo sofija Targovicka (? − 1556). Vaikai:
- Sofija (apie 1513 − 1551), Karūnos didžiojo etmono Jono Tarnovskio žmona;
- Kristina, Zembicko kunigaikščo Johano žmona;
- Elžbieta (1533 − 1562), Lietuvos didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona.
Kristupas buvo paskutinis Šydloveckių giminės, vyriškos linijos atstovas. Po jo mirties pagrindinės dvaro žemės, tarp jų ir Šydlovecas perėjo Radvilų giminei.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Urzędnicy województwa krakowskiego XVI–XVIII wieku. Spisy. / Oprac. Stanisław Cynarski i Alicja Falniowska-Gradowska. – Kórnik, 1990. – S. 97.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Słownik biograficzny historii powszechnej do XVII stulecia / red. Kazimierz Lepszy. – Warszawa: Wiedza Powszechna, 1968.
- Шидловецкий, Христофор // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Kamienieckis |
 1515–1527 |
Po to: Andžejus Tenčinskis |
| Prieš tai: Mikalojus Firlejus |
1527 |
Po to: Andžejus Tenčinskis |
| |||||||
| |||||||
| |||||||
| |||||||