Pereiti prie turinio

Georg Ohm

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Georgas Omas
Georg Ohm
Gimė 1789 m. kovo 16 d.
Erlangenas
Mirė 1854 m. liepos 6 d. (65 metai)
Miunchenas
Sritis Fizika
Organizacijos Miuncheno universitetas
Alma mater Erlangeno universitetas

Georg Simon Ohm (1789 m. kovo 16 d. – 1854 m. liepos 6 d.) – vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys.

Įvairiose gimnazijose dėstė matematiką, vėliau fiziką. Nuo 1833 metų Niurnbergo aukštosios politechnikos mokyklos profesorius, o po šešerių metų buvo išrinktas jos rektoriumi.[1] 18491852 metais Miuncheno universiteto rektorius. Londono karališkosios draugijos narys (1841 m.)

Georgas Omas tyrinėjo elektros energiją, optiką, akustiką bei kristalų optiką.

Eksperimento būdu 1826 metais atrado elektros grandies dėsnį, nusakantį priklausomybę tarp įtampos, srovės ir laidininkų varžos (Omo dėsnis). 1827 metais suformulavo šį dėsnį teoriškai (grandinės daliai ir pilnai grandinei), įvedė sąvokas „elektrovaros jėga“ (Evj), „įtampos kritimas“ ir „laidumas“. 1830 metais pirmas įvykdė srovės šaltinio Evj matavimą.

Pirmasis teigė, kad garsą sudaro sudėtingos sudedamosios dalys. 1843 metais nustatė, kad ausis jaučia kaip paprastą toną tik tą garsą, kuris kyla dėl paprasto sinusoidinio virpėjimo, visi kiti garsai suvokiami kaip pagrindiniai tonai ir papildomi – obertonai (akustinis Omo dėsnis).

  1. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 94 p. ISBN 5-430-03260-3.