Akustika
Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimą dujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsą ir infragarsą. Mokslininkas, kuris dirba akustikos srityje, yra vadinamas akustiku, o žmogus, kuris dirba akustinių technologijų srityje, gali būti vadinamas akustikos inžinieriumi. Akustika gali būti pritaikyta beveik visose gyvenimo kryptyse.
Klausa yra viena iš svarbiausių priemonių gyvūnų pasaulyje išlikti, o kalba išskiria žmogų – jis tobulėja ir vystosi kultūriškai. Taigi nėra keista, kodėl akustikos mokslas yra taip paplitęs visuomenėje – muzikoje, medicinoje, architektūroje, kare ir daug kur kitur. Menas, amatai, mokslas ir technologija.
Žodis „akustinis“ (gr. ἀκουστικός = akoustikos) yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „girdimasis“.
Akustikos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvas akustikos tyrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VI a. pr. m. e. senovės Graikijos filosofas Pitagoras norėjo sužinoti, kodėl kai kurie muzikiniai intervalai atrodė labiau gražesni negu kiti ir jis rado atsakymą – tai lemia harmonijų stygos santykiai. Manoma, jog jis stebėjo, kaip stygos ilgis yra išreiškimas sveikųjų skaičių santykiais (pvz., 2 su 3, 3 su 4) ir tada sukurti tonai bus harmoningi.
Akustikos procesų supratimas ypač paspartėjo po mokslinės revoliucijos. Jos pradus 1636–1638 m. suformulavo Galilėjus (1564–1642) ir taip pat nepriklausomai Marin Mersenne (1588–1648).[1]
Akustikos šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akustika yra skirstoma į tris pagrindines šakas:[2]
- fizikinė akustika – tiria akustinių bangų žadinimą, sklidimą įvairiose medžiagose, jų atspindį, sugertį, interferenciją, difrakciją ir priėmimą.
- taikomoji akustika – skirstoma į elektroakustiką, architektūrinę, statybinę akustiką, geoakustiką, atmosferos akustiką, muzikinę akustiką.
- fiziologinė akustika – šios akustikos objektas yra žmogaus ir gyvūnų garso sukėlimo bei klausos organai.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 238 p. ISBN 9955-9578-0-8.
- ↑ Akustika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 256 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Acoustical Society of America
- Institute of Acoustic in UK
- National Council of Acoustical Consultants
- Institute of Noise Control Engineers
|