Eugenijus Ušpuras

Eugenijus Ušpuras (1955 m. liepos 24 d. Irkutsko sritis, Rusija – 2019 m. spalio 12 d. Kaunas) – Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, profesorius, habilituotas daktaras.

Gimė 1948 m. tremtinių iš Joniškio krašto šeimoje. Šeima į Lietuvą grįžo 1963 m. 1972 m. baigė Naujosios Akmenės I vidurinę mokyklą, 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos – mechanikos fakultetą. 1985 m., vadovaujant prof. J. Vilemui, studijavo FTEPI aspirantūroje. 1986 m. apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją „Skaitinis termogravitacinių jėgų įtakos šilumos atidavimui ir turbulentinio pernešimo charakteristikoms modeliavimas vertikaliuose apvaliuose vamzdžiuose ir žiediniuose kanaluose“. 1998 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Pernešimo procesų, vykstanČių RBMK-1500 energetiniuose įrenginiuose, modeliavimas“.

Nuo 1977 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto (dabar Lietuvos energetikos institutas) Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijos inžinierius, stažuotojoas tyrėjas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, atliko pirmuosius šilumos mainų procesų tyrimus taikant matematinius metodus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir apie 1990 m. iškilus branduolinės energetikos aktualumui bei jos tolimesnio vystymosi tendencijoms Lietuvoje, ėmėsi šios labai svarbios problemos analizės. 1992 m. įsteigtos Ignalinos AE mokslinės saugos analizės grupės, kuriai iš pradžių vadovavo prof. Kazys Almenas, narys, o nuo 1994 m. jos vadovas. Remiantis sukaupta patirtimi šilumos mainų bei hidrodinamikos srityse, greitai buvo suvokti RBMK-1500 reaktoriuose vykstą fizikiniai procesai ir jų analizei sėkmingai pritaikyti pripažinti pasaulyje skaičiavimo programų paketai. Grupės mokslininkai tapo pajėgiais Lietuvos Vyriausybės moksliniai konsultantais.

Nuo 1999 m. Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vedėjas. 2000 m. išrinktas Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininku, nuo 2004 m. Lietuvos energetikos instituto direktorius. 2001 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2002 m. suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.^[1]

Kauno technologijos universitete skaito paskaitų kursus „Dvifazinių srautų termodinamika“ ir „Avarinių pereinamųjų termohidrodinaminių procesų modeliavimas“, o Pizos universitete (Italija) „Atominės elektrinės (AE) su RBMK reaktoriais saugos ir fizikos analizė“. Jam vadovaujant drauge su Vakarų šalių ekspertais, antrajame Ignalinos AE bloke buvo įdiegta labai svarbi antroji nepriklausoma stabdymo sistema ir pagrįstas šios sistemos atitikimas tarptautiniams branduolinės energetikos standartams.

Daugelio tarptautinių ir Lietuvos branduolinės energetikos ir jos saugos organizacijų narys: tai Europos branduolinė asociacija, ES INTAS programos mokslinė taryba, Europos branduolinės energijos bendrija EUROATOM, Lietuvos branduolinės saugos konsultacinis komitetas, Lietuvos branduolinės energetikos asociacija, VATESI ir kt.

Keturių knygų ir monografijų autorius ar bendraautoris. Paskelbė apie 210 mokslinių publikacijų šiluminės fizikos, branduolinės energetikos ir jos saugos klausimais įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose. Skaitė paskaitas, pranešimus daugelio pasaulio šalių universitetuose ir kt. institucijose, svarbiausiose tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose, simpoziumuose, kongresuose ir kt. Yra dviejų išradimų-patentų „Kanalinio urano-grafito branduolinio reaktoriaus eksploatacijos būdas“ autorius.

Aktyvus filatelijos entuziastas, Lietuvos filatelistų sąjungos ir Kauno skyriaus pirmininkas, už kolekcijas įvairiose parodose (Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir kt.) pelnė medalių ir apdovanojimų.

• Ignalina RBMK-1500. A Source Book,
• Thermohidromechanika,
• Handbook about the Ignalina NPP for Emergency Preparedness Organization around the Baltic Sea
• Аварийные процессы на АЭС с РБМК-1500.

• 2005 m. Lietuvos mokslo premija.