Vadaktai
Kitos reikšmės – Vadaktai (reikšmės).
| Vadaktai | ||
|---|---|---|
  Vadaktai |
||
| 55°38′10″š. pl. 23°59′28″r. ilg. / 55.636°š. pl. 23.991°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Sidabravo seniūnija | |
| Gyventojų | 153 | |
 Vikiteka |
Vadaktai | |
Vadaktai – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, prie kelio 3406 Šeduvos g. st.–Vadaktai–Krekenava . Seniūnaitijos centras. Yra Vadaktų Šv. Agotos bažnyčia (perstatyta 1880–1883 m.), koplyčia-mauzoliejus, kapinės, paštas (LT-82013) (uždarytas), medicinos punktas, biblioteka (veikianti visuomeniniais pagrindais), pramogų ir šokių salė. Atidarytas memorialinis kambarys kunigui ir poetui A. Valantinui atminti. Paveldo objektai: Vadaktų dvarvietė, Vadaktų motorinis malūnas.
.JPG)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo šalia pratekančio Vadakties upelio.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vadaktai (Wadachte), kaip minima Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje, 1372 m. buvo nuniokoti kryžiuočių.[2] Ten stovėjęs dvaras pirmą kartą paminėtas 1585 m. Remiantis statistika, 1586 m. miestelyje gyveno 14 gyventojų.[3] Tuo tarpu 1744–1773 m. Vadaktai priklausė jėzuitams, čia pradėjo veikti šio ordino misija. Miestelis iš pradžių priklausė bajorų Bitautų giminei, vėliau atiteko bajorams Liutkevičiams (arba Liudkevičiams), kurie taip pat valdė ir Jasnogurką. Bitautų giminė Upytės paviete žinoma nuo seno – jau 1546 m. karaliaus žemių valdytojas Mikalojus Mikolajevičius Bitautas minimas kaip pilies teisėjas ir Upytės bajorų pasiuntinys į valstybės Seimą.[4] Be to, lenkiškuose šaltiniuose rašoma, kad 1697 m. čia jau stovėjusi medinė bažnyčia (kiti šaltiniai, mini 1797 m.), kurią esą pastatė dvarininkas Juozapas Juodkevičius, o 1880 m. perstatė (restauravo) bajorai Liutkevičiai, pastarieji šiose žemėse gyveno iki XX a. pradžios. XIX a. Vadaktai minimi kaip Panevėžio apskrities dvaras, buvęs Naujamiesčio valsčiuje.[5]
Po 1970 m. Vadaktams suteiktas miestelio statusas – iki tol gyvenvietė buvo minima kaip kaimas.
Šalia miestelio Kultūros centro 2016 m. lietuvių ir lenkų atstovai pasodino šimtą ąžuolų, šitaip kurdami „Lietuvos ir Lenkijos draugystės parką“.[6] Be to, norėta H. Senkevičiaus vardu pavadinti miestelio biblioteką, tačiau tam pasipriešino vietos gyventojai.[7][8]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Naujamiesčio valsčius | Panevėžio apskritis |
| 1919–1920 m. | Krekenavos valsčius | Kėdainių apskritis |
| 1920–1947 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Sidabravo valsčius | |
| 1950–1962 m. | Vadaktų apylinkės centras | Šeduvos rajonas |
| 1962–1963 m. | Radviliškio rajonas | |
| 1963–1995 m. | Sidabravo apylinkė | |
| 1995– | Sidabravo seniūnija | Radviliškio rajono savivaldybė |
Vytauto paminklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930 m. šalyje minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejų (mirties metines), miestelyje, šalia bažnyčios, spalio 27 d. iškilo akmeninis, piramidės formos, monumentas. Ant jo pritvirtintoje skydo formos granito plokštėje įrašytos valstybinio himno eilutėmis: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semia. Tegul meilė LIETUVOS dega mūsų širdyse. Šis paminklas nesugriautas išstovėjo per visą sovietmetį. Panašus paminklas Vytautui išlikęs gretimame Genių kaime.
Literatūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis patenka į Liaudos regiono šiaurės-vakarų dalį, priklausanti istorinei Žemaitijai – tai „mažoji Liauda“, dar kitaip vadinama „Sienkiewiczowska“ (Senkevičiaus), nes būtent ten vyksta Henriko Senkevičiaus romano „Tvanas“ (Potop, 1886 m.) veiksmas. Tai Bilevičių giminės žemėms: Biliūnai, Liubičiai, Mitriūnai ir Vadaktai, kuriuose romano autorius „įkurdino“ vieną iš savo veikėjų – lietuvaitę Olenką (Aleksandrą) Bilevičiūtę, turtingo Upytės medžioklio dukterį. Būtent šiame miestelyje O. Bilevičūtė 1655 m. sausio mėnesį sutinka ir įsimyli pulkininką, Oršos vėliavininką Andrių Kmitą iš Liubičių dvaro.
Buvo Žemaičiuose galinga giminė Bilevičių, vedanti savo pradžią nuo Mindaugo, plačiai susigiminiavusi ir visame Raseinių paviete didesnėje už kitas guodonėje laikoma. <…> Jų gimtinis lizdas, kuris yra po šiai dienai, vadinosi teippat Bilevičiais, bet apart jų turėjo jie daug kitų turtų ir aplinkiniuose Raseinių ir toliau ties Krekenava, pagal Liaudę, Šają, Nevėžį – net ten už Panevėžio. <…> Laikuose karaliaus Jono Kazimiero patriarka visų Bilevičių buvo Heraklijus Bilevičius, pulkininkas lengvos joties, Upytės pakamaris. <…> Heraklijui prigulėjo Vadaktai, Lubičas ir Mitrūnai, gulintieji arti Liaudės, aplinkui kaip marėmis, laukais smulkių bajorų aplieti.[9]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1902 m.[10] | 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1987 m.[15] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 53 | 39 | 90 | 106 | 206 | 280 | ||
| 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | - | ||
| 256 | 227 | 178 | 153 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vadaktuose 1957–2004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas (1916–2004). Palaidotas kaimo kapinėse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
- ↑ Vadaktai, Tarybų Lietuvos enciklopedija, T 4., Vilnius, 1988, 404 p.
- ↑ Vadaktų dvaro sodybos fragmentai, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/80f779ce-148a-4420-bca7-539f3f109ca8 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Wodokty (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 729 psl. (lenk.)
- ↑ Giebułtowicz D., W Billewiczowskich Wodoktach, http://www.magwil.lt/material,w-billewiczowskich-wodoktach,329.html
- ↑ Bibliotece w Wodoktach zostanie nadane imię Henryka Sienkiewicza, http://wilnoteka.lt/artykul/bibliotece-w-wodoktach-zostanie-nadane-imie-henryka-sienkiewicza
- ↑ Baronienė D., Garsaus rašytojo atminimas įamžintas Vadaktuose, https://www.lzinios.lt/gimtasis-krastas/garsaus-rasytojo-atminimas-iamzintas-vadaktuose/229812 Archyvuota kopija 2019-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Senkevičius H., Tvanas, 1 T., "Dirva, " 1900, 8-9 p.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vadaktai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 631 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vadaktai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 404
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Vadaktai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 597 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠEDUVA – 22 km SIDABRAVAS – 10 km Praščiūnai – 6 km |
| |||||||||
| Valatkoniai – 14 km BAISOGALA – 19 km |
|
||||||||||
| Šventupiai – 5 km KREKENAVA – 13 km | |||||||||||
| ||||||||||||||