Antanas Valantinas

Antanas Valantinas (1916 m. lapkričio 14 d. Vėriškių k., Šeduvos vls. – 2004 m. rugsėjo 2 d. Vadaktuose, Radviliškio raj.) – kunigas, poetas, tautosakininkas. Įrašytas į „Lietuvių literatūros enciklopediją“, minimas tarp aktyviausių XX a. tautosakos rinkėjų.

A. Valantinas gimė šešių vaikų šeimoje. Mokėsi Vėriškių pradžios mokykloje, kuri buvo įsikūrusi jo namuose – tėvo Petro Valantino nuomojamoje seklyčioje. Toliau mokėsi Šeduvos Saulės progimnazijoje. Ją baigęs, kunigu tapti ketinęs jaunuolis pasirinko Panevėžio gimnaziją, nes joje buvo dėstoma lotynų kalba. 1935–1940 m. studijavo Kauno universiteto Teologijos fakultete.

1940–1957 m. buvo vikaras ar klebonas keliose bažnyčiose. Okupuotoje Lietuvoje teko keliauti iš parapijos į parapiją: Palėvenė, Biržai, Vabalninkas, Smilgiai, Kupreliškis, Miežiškiai, Palanga, Rietavas, Vadaktai. Pokario laikotarpiu veikė kaip MGB agentas Tupėnas. 1951 m. Spalio 12 d. suteikęs religines apeigas miške bei pavaišinęs vynu su nuodais išdavė 7 partizanus, 2 partizanai sušaudyti vietoje, kiti 5 paimti gyvi. Daugiau kaip 40 metų, nuo 1957 iki 1999 m. buvo Vadaktų Šv. Agotos bažnyčios (Radviliškio raj.) klebonas, nuo 1999 m. – emeritas. Palaidotas Vadaktų miestelio kapinėse.

1997 m. A. Valantinas buvo išrinktas Radžviliškio rajono Sidabravo seniūnijos Metų žmogumi.

Pradėjo kurti religinės tematikos eilėraščius besimokydamas Panevėžio gimnazijoje. Priklausė Meno kuopai, kurios nariai skaitydavo ir aptarinėdavo savo kūrinius, juos įvertindavo vadovas J. Lindė-Dobilas. Užrašė apie 15 000 įvairių žanrų tautosakos kūrinių. Surinktą tautosaką jis siųsdavo į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą. Ten saugomi jo rankraščiai su beveik 2 tūkstančiais tautosakos vienetų.

A. Valantino tautosakos pirmąjį rinkinį sudarė 65 sąsiuviniai, kuriuose užrašyti 495 liaudies dainų tekstai, tarp kurių buvo visų pirma jo motinos, Agotos Mončiauskaitės-Valantinienės, 102 dainos. Pirmojo rinkinio pateikėjai daugiausia buvo gimtojo Vėriškių kaimo žmonės, Panevėžio miesto senutės, kurių nepasidrovėjo pakalbinti tuometinis gimnazistas. Ir vėliau, darbuodamasis Palėvenės, Biržų, Smilgių, Kupreliškio, Palangos parapijose, jaunas kunigas nepraleisdavo progos užrašyti įdomesnių liaudies kūrybos apraiškų. Sulaukęs profesionalių literatūros darbuotojų patarimų ir paskatinimo, gerokai pasidarbavo ir pačiuose Vadaktuose, palyginti per trumpą laiką užrašydamas apie 200 dainų tekstų. Pirmasis sutvarkytas rinkinys Lietuvių tautosakos archyvui buvo išsiųstas 1958 m. Motinos dainų, pasakų, smulkiosios tautosakos, šmaikščių posakių randama ir vėlesniuose kunigo sudarytuose tautosakos rankraščiuose. Jis bendraudavo su giminaičiais, kaimynais, netgi prašalaičiais autobusų stotyje, vėlgi čia pat pasižymėdavo arba namie iš atminties užrašydavo Šeduvos krašto tautosakos trupinius. Tautosakos rinkimo darbai truko kone trisdešimt metų. A. Valantino rinkiniuose atsirado sakmių, padavimų, pasakų, ypač daug užrašyta patarlių, priežodžių, frazeologizmų, mįslių, burtų, liaudies medicinos patarimų. Itin vaisingai darbuotasi 1959 m. (13 rinkinių), 1960 m. (13 rinkinių) ir 1969 m. (14 rinkinių). Surinktas Vadaktų, Šeduvos, Sidabravo, Naujamiesčio ir kitų kaimyninių parapijų tautosakos lobynas.

Kunigas išleido 24 savo knygeles: poezijos, monografijų, tautosakos, publicistikos ir pamokslų.

• Kunigo Antano Valantino takais...: prisiminimai, pasakojimai, surinkti kraštotyrinėje ekspedicijoje. Sud. Vilma Merkytė. Radviliškis: Viešoji biblioteka, 2006, 46 p. ISBN 978-9955-9951-1-1.
• Bronius Prėskienis. Šiaulių krašto literatūros panorama: monografija. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2003, p. 493-494. ISBN 9955-579-12-9.
• „Tautosakos darbai“ (XXXII 2006). Gražina Kadžytė. Tautosaka šalia sielovados ir poezijos.
• Sudarė. Romas Kaunietis. Laisvės kovų ir netekčių metai. 2 dalis, 2016, p. 439-440.

• Radviliškio biblioteka. Antanas Valantinas^{[neveikianti nuoroda]}
• Lietuvos savivaldybių kronika. Antanas Valantinas
• Kunigo gerbėjai vaikščiojo pramintais poeto takais^{[neveikianti nuoroda]}