1991 m.

Metai: 1988 1989 1990 - 1991 - 1992 1993 1994 MCMXCI metai

Dešimtmečiai: 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

1991 metai (4 kat., 14 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1440 ԹՎ ՌՆԽ Bahajų kalendoriuje 147 – 148 Berberų kalendoriuje 2941 Bizantijos kalendoriuje 7499 – 7500 Budistų kalendoriuje 2535 Etiopų kalendoriuje 1983 – 1984 Hebrajų kalendoriuje 5751 – 5752 Indų Kalijugos kalendoriuje 5092 – 5093 Indų Saka kalendoriuje 1913 – 1914 Indų Vikramo kalendoriuje 2046 – 2047 Iraniečių kalendoriuje 1369 – 1370 Japonų kalendoriuje Heisei 3 (平成3年) Kinų kalendoriuje 4627/4687 — iki — 4628/4688 Koptų kalendoriuje 1707 – 1708 Korėjiečių kalendoriuje 4324 Musulmonų kalendoriuje 1411 – 1412 Mianmaro kalendoriuje 1353 Tajų saulės kalendoriuje 2534

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Sausis

• Sausio 1 d. – įkurtas Klaipėdos universitetas;
• Sausio 5 d. – JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Baltijos valstybes;
• Sausio 6 d. – Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą;
• Sausio 7 d. – dėl politinės įtampos atsistatydino atkurtosios Lietuvos valstybės pirmoji ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė;
• Sausio 8 d.:
  • Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė Maskvoje susitiko su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Susitikime kalbėta ir apie galimybę apsaugoti Lietuvos jaunuolius nuo prievartinio ėmimo į tarybinę armiją;
  • JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Pabaltijo valstybes;
• Sausio 10 d. – Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą;
• Sausio 11 d.:
  • Atidaryta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;
  • LKP (TSKP) veikėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje įsteigtas Nacionalinis gelbėjimo komitetas, neva imantis valdžią į savo rankas. Tą pačią dieną sovietų desantininkai Vilniuje užėmė telefonų stotį, Krašto apsaugos departamento pastatus, Spaudos rūmus, Nemenčinės TV retransliacijos centrą, Vilniaus geležinkelio stotį. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo apie 20 tūkstančių žmonių;
• Sausio 12 d.:
  • Protestuodamas prieš desantininkų veiksmus Vilniuje, atsistatydino TSRS Lietuvos KGB padalinio viršininkas Romas Marcinkus;
  • Lietuvos generalinė prokuratūra dėl piliečio Juozo Jermalavičiaus pareiškimo, jog „įkurtas Nacionalinio gelbėjimo komitetas“, ir TSRS kariuomenės nusikalstamų veiksmų iškėlė baudžiamąją bylą už viešus raginimus pažeisti Lietuvos valstybės suverenitetą:
  • Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas pasmerkė karinės jėgos naudojimą Pabaltijo kraštuose;
• Sausio 13 d.:
  • Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius;
  • Darbą pradėjo laikinoji studija Kauno radiofone, bei televizijos studija Sitkūnuose:
  • Naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją Tarybų Sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14, buvo sužeisti apie 1000 žmonių;
  • Sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą;
• Sausio 14 d.:
  • Per Lietuvos radijo antrąją programą pradėtos transliuoti radijo stoties „Laisvoji Europa“ lietuviškos laidos;
  • Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paskelbtas trijų dienų gedulas Sausio 13 aukų Lietuvoje atminimui:
  • Įkurta Sausio 13 brolija, suvienijusi Nepriklausomybės gynėjus savanorius;
• Sausio 15 d. – Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpas Sausio 11-ąją užgrobė sovietiniai desantininkai;
• Sausio 16 d.:
  • Sankt Peterburge paskelbta gedulo diena žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto atminimui;
  • Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos;
• Sausio 17 d.:
  • Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus;
  • Seimas priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą:
  • Įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT);
• Sausio 18 d. – sovietų desantininkų užgrobtuose Radijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veikti LKP (TSKP) televizija;
• Sausio 19 d. – iš Vokietijos atvežta ir prie parlamento rūmų pastatyta Marijos statula, kuria kaip stiprybės ir palaiminimo simbolį įteikė Maltos ordino grupė „Marijos vaikai“;
• Sausio 20 d. – Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuolius Vilniuje bei pareikalavo TSRS Prezidento Michailo Gorbačiovo atsistatydinimo;
• Sausio 22 d. – Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbą TSRS dėl agresijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje;
• Sausio 24 d. – Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose;
• Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai užpuolė Lietuvos – Baltarusijos pasienio muitines ir jas sunaikino.

Vasaris

• Vasario 9 d. – Referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės 76,4 % gyventojų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę;
• Vasario 11 d. – Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė Islandija;
• Vasario 13 d. – Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais;
• Vasario 21 d. – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybės klausimą TSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo.

Kovas

• Kovo 2 d. – Lietuvos Respubliką de jure pripažino Danijos Vyriausybė;
• Kovo 3 d. – atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje;
• Kovo 4 d. – Šv. Kazimiero bažnyčioje laikytos pirmosios Šv. Mišios;
• Kovo 7 d. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui paskirta Norvegijos liaudies Taikos premija – 2 milijonai 850 tūkstančių Norvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas.

Balandis

• Balandžio 19 d. – Tarybų Sąjungos desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.

Liepa

• Liepos 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.
• Liepos 31 d. – Medininkų žudynės: Medininkų pasienio poste omonininkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 26 d. – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuviškos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas;
• Rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.^[1]

Rugsėjis

• Rugsėjo 7 d. – Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA);
• Rugsėjo 10 d. – Lietuvos Respublika buvo priimta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją;
• Rugsėjo 17 d. – Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare;
• Rugsėjo 18 d. – Lietuva priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą.

Spalis

• Spalio 5 d. – įsteigta Lietuvos pensininkų sąjunga "Bočiai";
• Spalio 7 d. – Lietuva buvo priimta į UNESCO;
• Spalio 18 d. – buvo įregistruotas Biblijos centras Tikėjimo žodis.

Gruodis

• Gruodžio 3 d. – Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada;
• Gruodžio 16 d. – Lietuvos Banke surengtas pirmasis valiutos aukcionas;
• Gruodžio 20 d. – Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos;
• Gruodžio 27 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Alžyras ir Baltarusija;
• Gruodžio 28 d. – atkurta Lietuvos darbo federacija.

• Sausio 1 d. – Gytis Urba, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo pozicije. Vyrenysis brolis Dovydas Urba taip pat yra futbolininkas.
• Sausio 24 d. – Mantas Bartuševičius, Lietuvos komikas, aktorius.
• Vasario 14 d. – Andrius Gudžius, lietuvių disko metikas, savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkas, pirmasis Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionas (2010 m.). 2010 m. gegužės 27 d. sportininko pasiektas rezultatas buvo devintoje vietoje visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąraše. Treneriai: Vaclavas Kidykas ir A. Miliauskas.
• Vasario 23 d. – Gabrielė Martirosianaitė, lietuvių modelis.
• Kovo 31 d. – Brunas Biskys, Lietuvos futbolininkas.
• Balandžio 21 d. – Karolis Chvedukas, buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas (m. 2023 m.).
• Gegužės 21 d. – Fiodor Černych, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis Mogiliovo „Dnepro“ komandoje Baltarusijos futbolo čempionate, puolėjo pozicijose.
• Liepos 9 d. – Vilius Kazlauskas, Lietuvos krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.
• Rugpjūčio 14 d. – Laurynas Grigelis, Lietuvos tenisininkas, šiuo metu užimantis 366 vietą pasaulio tenisininkų reitinge.
• Rugpjūčio 18 d. – Eglė Jakštytė, Lietuvos dainininkė, LNK muzikinio šou „Muzikos akademija 2“ nugalėtoja.
• Rugpjūčio 23 d. – Isabella Tobias, JAV ledo šokėja, šiuo metu kartu su Deividu Stagniūnu atstovaujanti Lietuvai.
• Rugsėjo 20 d. – Paulius Knyza, Lietuvos krepšininkas, Šiaulių „Universitetas-ABRO“ krepšinio komandos žaidėjas.
• Lapkričio 7 d. – Marius Žukovas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis FBK Kaunas komandoje. Taip pat yra Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas.

Mirtys  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 4 d. – Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1930 m.).
• Sausio 7 d. – Vincas Jasiukevičius, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g. 1915 m.).
• Sausio 8 d. – Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1919 m.).
• Sausio 13 d.:
  • Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena iš Karoliniškių gatvių (g. 1939 m.).
  • Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1952 m.).
  • Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1955 m.).
  • Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.^[2] (g. 1937 m.).
  • Darius Gerbutavičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1973 m.).
  • Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1973 m.).
  • Loreta Asanavičiūtė, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1967 m.).
  • Rimantas Juknevičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1966 m.).
  • Rolandas Jankauskas, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
  • Titas Masiulis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1962 m.).
  • Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1966 m.).
  • Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
  • Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.^[3] (g. 1943 m.).
• Sausio 16 d.:
  • Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1898 m.).
  • Vytautas Motiekaitis, Lietuvos kunigas, žurnalistas, redaktorius (g. 1914 m.).
• Sausio 20 d. – Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (g. 1930 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 2 d. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• Vasario 4 d.:
  • Izabelė Čepkevičiūtė-Juodagalvienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1924 m.).
  • Juozas Baltušis, Lietuvos rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• Vasario 7 d. – Algirdas Mošinskis, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1905 m.).
• Vasario 12 d. – Rapolas Valiukonis, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (g. 1904 m.).
• Vasario 14 d. – Vytautas Kriščiūnas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
• Vasario 18 d. – Vytautas Koncevičius, Lietuvos laisvės gynėjas, Sausio 13-osios auka (g. 1941 m.).
• Vasario 23 d. – Algirdas Henrikas Malachovskis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• Vasario 24 d.:
  • Ona Atlavinytė, Lietuvos zoologė, ekologė, biologijos mokslų daktarė (1979 m.) (g. 1916 m.).
  • Paulius Slavėnas, Lietuvos astronomas, matematikas, akademikas (g. 1901 m.).
• Vasario 27 d. – Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).

^[Kovas]

• Kovo 8 d.:
  • Feliksas Einas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1927 m.).
  • Povilas Četkauskas, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, akordeonistas (g. 1904 m.).
• Kovo 11 d.:
  • Jonas Narkus, vargonininkas ir chorvedys (g. 1912 m.).
  • Jonas Stoskeliūnas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas ir poetas (g. 1913 m.).
• Kovo 17 d. – Povilas Dikčius, Lietuvos kompozitorius (g. 1933 m.).
• Kovo 18 d. – Gerardas Bajoras, Lietuvos chemikas, chemijos mokslų daktaras (g. 1928 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 3 d. – Juozas Stanulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1897 m.).
• Balandžio 12 d.:
  • Stasys Bekeris, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1911 m.).
  • Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas (g. 1902 m.).
• Balandžio 17 d. – Bronislovas Jurkšas, kunigas, vargonininkas, chorvedys (g. 1914 m.).
• Balandžio 25 d. – Ričardas Darškus, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g. 1927 m.).
• Balandžio 30 d. – Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas (g. 1896 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 2 d. – Vytautas Gerulaitis, Lietuvos tenisininkas (g. 1915 m.).
• Gegužės 4 d. – Kazimieras Bieliukas, Lietuvos limnologas, akademikas, profesorius, geografijos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
• Gegužės 7 d. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1922 m.).
• Gegužės 10 d. – Juozas Kisielius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1949 m.).
• Gegužės 17 d. – Jonas Rutenis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dailininkas (g. 1912 m.).
• Gegužės 19 d. – Saulius Gricius, gamtosaugininkas visuomenininkas, Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkas, žygeivis, „Atgajos„ klubo bei Lietuvos Žaliųjų judėjimo lyderis, Kauno miesto politikas, buvęs vicemeras (g. 1963 m.).
• Gegužės 21 d. – Adolfas Šaučiūnas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1905 m.).
• Gegužės 27 d. – Petras Velička, Lietuvos žurnalistas, fotografas, vertėjas (g. 1911 m.).

^[Birželis]

• Birželio 12 d. – Justinas Kontrimas, Lietuvos agronomas biochemikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1916 m.).
• Birželio 18 d. – Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas (g. 1911 m.).
• Birželio 22 d. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (g. 1920 m.).
• Birželio 29 d. – Valerijonas Šadreika, teisininkas, advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1938 m.).

^[Liepa]

• Liepos 8 d. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) (g. 1901 m.).
• Liepos 11 d. – Vytautas Mackevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1911 m.).
• Liepos 12 d. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (g. 1909 m.).
• Liepos 18 d. – Juozapas Miklovas, Palangos bažnyčios klebonas ir Palangos dekanas^[4] (g. 1919 m.).
• Liepos 25 d. – Kęstutis Balčys, kunigas, dainininkas, vargonininkas (g. 1924 m.).
• Liepos 31 d.:
  • Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1969 m.).
  • Algirdas Kazlauskas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1949 m.).
  • Antanas Musteikis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1958 m.).
  • Juozas Janonis, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1962 m.).
  • Mindaugas Balavakas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1970 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 14 d.:
  • Vytautas Klemka, Lietuvos skulptorius, grafikas, tapytojas (g. 1924 m.).
  • Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1928 m.).
• Rugpjūčio 21 d.:
  • Artūras Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinaitėse (g. 1963 m.).
  • Stefanija Gruodytė, Lietuvos gydytoja infektologė, medicinos mokslų daktarė (g. 1909 m.).
• Rugpjūčio 27 d. – Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas (g. 1903 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 12 d. – Leonas Gylys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1928 m.).
• Rugsėjo 24 d. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (g. 1922 m.).

^[Spalis]

• Spalio 4 d.:
  • Elena Gaputytė, Lietuvos skulptorė, tapytoja (g. 1927 m.).
  • Jonas Šaučiūnas, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1891 m.).
• Spalio 13 d. – Kazys Brundza, Lietuvos botanikas ir mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• Spalio 17 d.: 
  • Bronius Baginskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, žemės ūkio mokslų daktaras (g. 1903 m.).
  • Juozas Pikčilingis, žymus kalbininkas, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas, habilituotas daktaras, profesorius (g. 1926 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 5 d. – Algirdas Zigmantas Aglinskas, ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas. (g. 1911 m.).
• Lapkričio 10 d. – Zenonas Lapinskas, Lietuvos mokytojas, žurnalistas, redaktorius (g. 1928 m.).
• Lapkričio 12 d. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas (g. 1901 m.).
• Lapkričio 18 d. – Emilijus Andriulis, Lietuvos gydytojas higienistas (g. 1928 m.).
• Lapkričio 28 d. – Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (g. 1929 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 2 d. – Jonas Valaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1904 m.).
• Gruodžio 6 d. – Ignas Jablonskis, Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis (g. 1911 m.).
• Gruodžio 17 d.:
  • Juozas Maceika, Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas (g. 1904 m.).
  • Vygandas Telksnys, kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984) (g. 1934 m.).
• Gruodžio 25 d. – Vitolis Baumilas, lietuvių kompozitorius (g. 1928 m.).

Sausis

• Sausio 18 d. – pirmojo Persijos įlankos karo pradžia.

Vasaris

• Vasario 27 d. – Irako kariuomenė išstumta iš Kuveito, karo veiksmai nutraukti.

Kovas

• Kovo 3 d. – Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
• Kovo 15 d. – Vokietija formaliai atgavo pilną nepriklausomybę, kai buvo išvesti paskutiniai po II pasaulinio karo rezidavę JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos kariniai daliniai.

Birželis

• Birželio 5 d. – Sid Ahmed Ghozali (g. 1937 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1992 m. liepos 8 d.;
• Birželio 12 d.:
  • Borisas Jelcinas išrinktas Rusijos federacijos prezidentu;
  • Rusijos Federacijos parlamentas paskelbė apie Rusijos suverenitetą;
• Birželio 25 d. – Kroatija ir Slovėnija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.

Liepa

• Liepos 1 d. – oficialiai nutraukta Varšuvos sutarties organizacijos veikla;
• Liepos 10 d. – Borisas Jelcinas prisaikdintas pirmuoju laisvai išrinktu Rusijos prezidentu.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 20 d. – Estija paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
• Rugpjūčio 21 d. – Latvija paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos;
• Rugpjūčio 25 d. – Linus Torvalds išsiuntė laišką apie pradedamą kurti operacinės sistemos (Linux) branduolį.

Rugsėjis

• Rugsėjo 6 d.:
  • Antras pagal dydį Rusijos miestas pervadintas iš Leningrado į Sankt Peterburgą, sugrąžinant senąjį pavadinimą;
  • Tarybų Sąjunga pripažino trijų Baltijos šalių nepriklausomybę.

Gruodis

• Gruodžio 12 d. – Susikūrė nepriklausoma Rusijos Federacija;
• Gruodžio 25 d. – Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš Tarybų Sąjungos prezidento pareigų;
• Gruodžio 26 d. – Tarybų Sąjungos Aukščiausioji Taryba formaliai išardė Tarybų Sąjungą.

• Sausio 12 d. – Pixie Lott, britų dainininkė, dainų autorė, aktorė ir šokėja. Labiausiai išgarsėjo dėl singlo „Mama Do (Uh Oh, Uh Oh)“ iš savo debiutinio albumo „Turn It Up“.
• Balandžio 4 d. – Jamie Lynn Marie Spears, Jungtinių Amerikos Valstijų aktorė, popdaininkė. Jamie geriausiai žinoma iš kanalo Nickelodeon rodyto serialo Zoey 101, bei, kad yra Britney Spears jaunesnė sesuo.
• Balandžio 30 d. – Christos Mylordos, Kipro dainininkas.
• Gegužės 23 d. – Lena Meyer-Landrut, Vokietijos dainininkė. 2010 m. Eurovizijos dainų konkurse tapo nugalėtoja su daina „Satellite“.
• Spalio 10 d. – Gabriella Lucia Cilmi, australų dainininkė ir dainų autorė. Išgarsėjo 2008 m. išleidusi didžiausio pasisekimo sulaukusį savo singlą „Sweet About Me“.
• Lapkričio 4 d. – Olta Boka, Albanijos pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina Zemrën lamë peng dalyvavo 2008 m. Eurovizijos konkurse ir užėmė 16 vietą.
• Lapkričio 11 d. – Jeffrey K. van Homoet Bruma, olandų futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Leicester City klube kaip centro gynėjas, bet taip pat gali žaisti kaip kairiojo krašto gynėjas. Taip pat žaidžia Nyderlandų vyrų futbolo rinktinėje bei Nyderlandų jaunimo iki 19 metų futbolo rinktinėje ir Nyderlandų jaunimo iki 21 metų futbolo rinktinėje.
• Lapkričio 17 d. – Brenda Daniela Mendoza Asnicar, Argentinos aktorė ir dainininkė. Labiausiai išgarsėjo jaunimo telenovelėje „Bjaurusis Ančiukas“ (Patito Feo), nors turėjo ir kitos patirties televizijoje (filmavosi įvairiuose TV šou).
• Gruodžio 11 d. – Anna Henrietta Bergendahl, Švedijos dainininkė. Ji gimė Stokholme, o vėliau gyveno Nišiopinge ir Katrineholme. Bergendahl turi airiško kraujo – jos močiutė gimė ir gyvena Airijoje. Pirmasis Annos pasirodymas publikai buvo Jorke, kai jai buvo tik aštuoneri metai. Ji dalyvavo Švedijos televizijos TV4 muzikiniame projekte 2004 m. bei dalyvavo Švedijos Idol 2008, kur pateko į finalinį penketuką.

Mirtys  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 18 d. – Karlis Dravinis, latvių kalbininkas (g. 1901 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 6 d. – Salvador Edward Luria, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1912 m.).

^[Kovas]

• Kovo 1 d. – Edvinas Herbertas Landas, JAV mokslininkas ir išradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų – 1947 m. vasario 21 d. pristatytas momentinis fotoaparatas „Polaroid“ (g. 1909 m.).
• Kovo 2 d. – Serge Gainsbourg, žydų kilmės prancūzų atlikėjas, kompozitorius, dainų tekstų autorius, režisierius. Nors dėl stilių įvairovės, jį sunku priskirti kuriai nors vienai muzikinei srovei, Gainsbourg laikomas vienu įtakingiausių visų laikų populiariosios muzikos kūrėjų. Atlikėjo dainų tekstuose dominuoja metaforos, užslėptos prasmės, žodžių žaismas; jo kūrybos supratimas yra apsunkintas dėl to, kad tikslūs vertimai į kitas kalbas yra neįmanomi (g. 1928 m.).
• Kovo 12 d. – Ragnar Arthur Granit, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1900 m.).
• Kovo 18 d. – Henrikas Kučinskis, organinės chemijos mokslų daktaras ir profesorius, Lenkijos Mokslų akademijos tikrasis narys (g. 1909 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 4 d. – Max Frisch, šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (g. 1911 m.).
• Balandžio 20 d. – Jumžagijnas Cedenbalas, vienas Mongolijos politinių lyderių 1952–1984 metais. Dirbo premjeru ir komunistų partijos generaliniu sekretoriumi (g. 1916 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 21 d. – Rajiv Gandhi, Indijos ministras pirmininkas (g. 1944 m.).

^[Birželis]

• Birželio 15 d. – William Arthur Lewis, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g. 1915 m.).

^[Liepa]

• Liepos 24 d. – Isakas Baševis Zingeris, JAV žydų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas^{[7][8][9][10]} (g. 1902 m.).
• Liepos 25 d. – Lazaris Kaganovičius, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys (g. 1893 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 4 d. – Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius (g. 1920 m.).
• Rugpjūčio 8 d. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (g. 1920 m.).
• Rugpjūčio 22 d. – Borisas Pugo, sovietinis ir partinis veikėjas, Latvijos komunistų partijos vadovas, TSRS Vidaus reikalų ministras (1990–1991 m.), kandidatas į SSKP CK Politinio biuro narius, GKČP narys (g. 1937 m.).
• Rugpjūčio 26 d. – Vera Strojeva, tarybinė kino režisierė ir scenaristė (g. 1903 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 7 d. – Edwin Mattison McMillan, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[11] (g. 1907 m.).

^[Spalis]

• Spalio 16 d. – Ole Beich, danų gitaristas ir bosistas, gimęs Esbjergo mieste (g. 1955 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 5 d. – Robert Maxwell, britų žiniasklaidos magnatas^[12] (g. 1923 m.).
• Lapkričio 18 d. – Gustavas Husakas, Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu^[13] (g. 1913 m.).
• Lapkričio 23 d. – Klaus Kinski, vokiečių aktorius^[14] (g. 1926 m.).
• Lapkričio 24 d. – Fredis Merkuris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip britų roko grupės Queen dainų autorius, vokalistas ir pianistas. Kaip atlikėjas jis pasižymėjo stipriu vokalu ir spalvingais bei ryškiais pasirodymais scenoje (g. 1946 m.).
• Lapkričio 26 d. – Edas Heinemanas, garsus JAV lėktuvų konstruktorius, dirbęs Douglas Aircraft kompanijoje (g. 1908 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 1 d. – George Joseph Stigler, 1982 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g. 1911 m.).
• Gruodžio 6 d. – John Richard Nicholas Stone, 1984 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6] (g. 1913 m.).
• Gruodžio 15 d. – Vasilijus Zaicevas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo 1942 m. lapkričio 10 – gruodžio 17 d. Stalingrado mūšio metu (g. 1915 m.).

Nobelio premijos laureatai:

• Chemijos – Richard R. Ernst (1933–);
• Ekonomikos – Ronald H. Coase (1910–);
• Fizikos – Pierre-Gilles de Gennes;
• Literatūros – Nadinė Gordimer;
• Medicinos – Erwin Neher (1944–), Bert Sakmann (1942–);
• Taikos – Aung San Suu Kyi.