Vasario 27

Vasario 27 yra 58-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 307 dienos (keliamaisiais metais – 308).

Gabija – Gabrielius – Gabrielė – Ginvilas – Fortūnata – Fortunatė – Fortūnatas – Leandras – Livija – Mandravas – Mandravė – Skirmantė

• 1919 m. – Vilniuje paskelbta apie Lietuvos-Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos („Litbelo“) sukūrimą.
• 2004 m. – paskutinį kartą transliuota „Amerikos balso“ laida lietuvių kalba.

• 1734 m. – Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1790 m.).
• 1852 m. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (m. 1919 m.).
• 1857 m. – Konstantinas Gukovskis, Lietuvos mokytojas, kraštotyrininkas (m. 1906 m.).
• 1870 m. – Motiejus Gustaitis, Romos katalikų kunigas, poetas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas. Vienas iš pirmųjų poetų simbolistų (m. 1927 m.).
• 1877 m. – Jonas Grinius, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
• 1880 m. – Kazimieras Venclauskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas (m. 1940 m.).
• 1899 m. – Bronius Jonušas, kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1976 m.).
• 1904 m. – Antanas Ulpis, kultūros darbuotojas (m. 1981 m.).
• 1907 m. – Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, Lietuvos pianistė (m. 1982 m.).
• 1928 m. – Algis Butkus, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1933 m.:
  • Algirdas Juozapas Gaigalas, geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, akademikas (m. 2009 m.).
  • Irena Kuzmienė-Gokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 1989 m.).
• 1935 m. – Alfonsas Pilka, Lietuvos filologas, kraštotyrininkas, pedagogas (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Česlovas Vytautas Stankevičius, signataras.
• 1940 m. – Vytautas Nedzinskas, gamtininkas, rašytojas, gamtos mokslų daktaras (m. 2002 m.).
• 1941 m. – Danguolė Žalakienė, Lietuvos ir Joniškio rajono kultūros ir politinė veikėja.
• 1942 m. – Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas, buvęs LR Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (m. 2022 m.).
• 1944 m. – Danutė Bekintienė, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Laima Štrimaitytė-Žilienė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
• 1948 m.:
  • Ramūnas Kasparavičius, Lietuvos poetas, rašytojas (m. 2022 m.).
  • Leonidas Merkinas, architektas.
• 1949 m.:
  • Eduardas Saulius Pauliukonis, teatro ir kino aktorius, režisierius.
  • Kostas Arvasevičius, pedagogas, savivaldybininkas, politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Larisa Dmitrijeva, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Palmyra Briedienė-Navickaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1952 m. – Dangiras Mikasėnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Julija Braždžionytė, gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2007 m.).
  • Kostas Vozbutas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Andrius Žebrauskas, kino, teatro ir televizijos aktorius, lektorius.
• 1960 m. – Romas Snabaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Egidijus Prižgintas, pedagogas, sporto ir politinis veikėjas.
• 1974 m. – Jonas Stromilas, juvelyras, tautodailininkas.
• 1979 m. – Lavija Šurnaitė-Kairienė, laidų vedėja.

• 1839 m. – Simonas Konarskis, 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas (g. 1808 m.).
• 1939 m. – Olga Malėjinaitė, baleto artistė (g. 1907 m.).
• 1944 m. – Albinas Rimka, ekonomistas, statistikas, spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
• 1976 m. – Vladas Norkus, dailininkas tapytojas, grafikas (g. 1909 m.).
• 1991 m. – Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).
• 1992 m. – Algirdas Julius Greimas, kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas (g. 1917 m.).
• 1995 m. – Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, rašytoja, vertėja (g. 1910 m.).
• 1997 m.:
  • Andrius Kuprevičius, garsus pianistas, keletą metų vadovavęs ir chorui (g. 1921 m.).
  • Pranciškus Juozapavičius, kunigas, monsinjoras (g. 1912 m.).
• 2003 m. – Adolfas Damušis, chemikas, pasipriešinimo sovietiniam ir nacistiniam okupaciniams režimams veikėjas (g. 1908 m.).
• 2005 m.:
  • Ona Kublickienė, veterinarijos gydytoja, parazitologė ir histologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1927 m.).
  • Povilas Almis Mažeika, jūrininkas, okeanografas, Neapolio universiteto jūrinių mokslų daktaras (g. 1915 m.).

• 806 – Karolis Didysis padalino savo karalystę trims sūnums – Karoliui, Pepinui ir Liudvikui;
• 1510 – Alfonsas Albukerkas (Alphonse Albuquerque) užėmė Indijos Malabaro karalystės miestą Goa. Ilgainiui šis miestas tapo Rytų prekybos centru;
• 1594 – Navaros karalius buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi Henriku IV, taip pradėta Prancūzijos Burbonų dinastija.
• 1617–1613-1617 m. Rusijos-Švedijos karas baigtas pasirašius Stolbovo taiką.
• 1814 – Vienoje įvyko 8-osios L. van Bethoveno simfonijos premjera;
• 1879 – amerikiečių chemikai Ira Remsen ir Konstantinas Falbergas paskelbė. kad atrado sachariną;
• 1883 – kompozitorius Oskaras Hamerštainas užpatentavo pirmąją mašiną cigarams sukti.
• 1933 – Padegtas Reichstagas. Kitą dieną Prezidentas Hindenburgas pasirašė Reichstago gaisro dekretą, apribojusį Veimaro konstitucijoje numatytas teises.

• 1864 m. – Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (m. 1897 m.).
• 1891 m. – Isajus Dobroveinas, rusų dirigentas, kompozitorius (m. 1953 m.).
• 1902 m.:
  • John Ernest Steinbeck, JAV rašytojas. 1962 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1968 m.).
  • Lusijus Kosta, brazilų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1998 m.).
• 1913 m.:
  • Johann Schütz, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas ir teisės istorikas, teisėjas, prokuroras, Bambergo teisėsaugos veikėjas (m. 2010 m.).
  • Polis Rikioras, prancūzų filosofas, derinęs fenomenologiją su hermeneutika (m. 2005 m.).
• 1924 m. – Patria Mercedes Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[1] (m. 1960 m.).
• 1926 m. – David Hunter Hubel, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2].
• 1931 m. – Kazuko Shiraishi, Kanadoje gimusi japonų poetė, vertėja (m. 2024 m.).
• 1942 m. – Robert Howard Grubbs, 2005 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1943 m. – Carlos Alberto Gomes Parreira, futbolo treneris, treniravęs Brazilijos komandą 1994 m. pasaulio čempionate, kuriame Brazilija laimėjo, taip pat treniruojantis Brazilijos rinktinę 2006 m. pasaulio čempionate.
• 1971 m. – Derenas Braunas, anglų psichologinės magijos iliuzionistas, profesionalus hipnotizuotojas, paranormalių fenomenų skeptikas.
• 1980 m. – Chelsea Victoria Clinton, JAV prezidento Bilo Klintono duktė^[4].
• 1981 m. – Pascal Feindouno, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Kataro Al Saad klubo saugas (pastaruoju metu skolinamas kitam Kataro klubui Al-Rayyan).

• 1936 m. – Ivanas Petrovičius Pavlovas, rusų gydytojas, fiziologas. 1904 m. medicinos Nobelio premijos laureatas (g. 1849 m.).
• 1939 m. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (g. 1869 m.).
• 1968 m. – Franklin Joseph „Frankie“ Lymon, afroamerikiečių rokenrolo/ ritmenbliuzo dainininkas, labiausiai žinomas kaip rokenrolo grupės „The Teenagers“ vokalistas (g. 1942 m.).
• 1970 m. – Anta Klints, latvių teatro aktorė (g. 1893 m.).
• 1980 m. – George Tobias, amerikiečių aktorius (g. 1901 m.).
• 1987 m. – Piotras Grigorenko, Rusijos disidentas, nelegalaus demokratinio judėjimo veikėjas, generolas majoras (g. 1907 m.).
• 1989 m. – Konrad Zacharias Lorenz, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1903 m.).
• 1994 m. – Harold Acton, anglų-italų rašytojas (g. 1904 m.).
• 1998 m. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1905 m.).

Vikiteka: Vasario 27 – vaizdinė ir garsinė medžiaga