Birželio 25

Birželio 25 yra 176-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 177-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 189 dienos.

• Kroatija, Slovėnija – Valstybės diena.

Baniutė – Geismantas – Geismantė – Geistara – Geistaras – Geistautas – Geistautė – Geisvyda – Geisvydas – Geisvina – Geisvinas – Girvydas – Prosperas – Vilhelma – Vilhelmas – Vilhelmina – Vilius

• 1934 m. – ore sugedus Lietuvos Karo aviacijos naikintuvui Letov Š-20, įvykusioje aviakatastrofoje žuvo lakūnas-mokinys Leonas Meškėnas.^[1]
• 1940 m. – legalizuota Lietuvos komunistų partija;
• 1941 m. – Rainių tragedijos diena;
• 1993 m. – Lietuvoje į apyvartą išleistas piniginis vienetas Litas ir jo šimtoji dalis Centas, pakeitęs iki tol apyvartoje buvusius vadinamuosius Talonus.^[2].

• 1861 m. – Jonas Kumetis, vargonininkas, chorvedys, knygnešys (m. 1949 m.).
• 1864 m. – Joanas Korčinskis, stačiatikių dvasininkas, Lietuvos valstybinis veikėjas (m. 1935 m.).
• 1882 m. – Zigmontas Antanas Aleksa-Angarietis, Lietuvos ir Rusijos politinis veikėjas, publicistas (m. 1940 m.).
• 1884 m. – Antanas Ignas Darevskis-Veryha, Lietuvos teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas (m. 1952 m.).
• 1886 m. – Jonas Vailokaitis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas (m. 1944 m.).
• 1897 m.:
  • Jadvyga Nalivaikienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (m. 1969 m.).
  • Vytautas Brazdžius, Lietuvos dailininkas keramikas. Vienas profesionaliosios keramikos pradininkų Lietuvoje (m. 1969 m.).
• 1909 m. – Bronius Aušrotas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas, žurnalistas (m. 1993 m.).
• 1921 m. – Abramas Molčadskis, Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras (m. 1997 m.).
• 1929 m. – Algimantas Miškinis, Lietuvos architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 2015 m.).
• 1931 m. – Kazys Ambrasas, literatūros kritikas (m. 1987 m.).
• 1932 m. – Vilhelmas Chadzevičius, Lietuvos žurnalistas.
• 1934 m. – Gvidas Kazlauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1935 m.:
  • Algimantas Mackevičius, Lietuvos baleto artistas, choreografas (m. 2005 m.).
  • Juozas Dringelis, Lietuvos politikas, žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
• 1937 m. – Jonas Tomaševičius, lietuvių kino operatorius.
• 1938 m. – Jonas Ambrukaitis, Lietuvos pedagogas, logopedas, socialinių mokslų daktaras.
• 1939 m. – Algimantas Antanas Kubiliūnas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1945 m.:
  • Kristina Baniūnienė, gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Romas Liaudanskas, ūkininkas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Buivydas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zita Marijona Juodeikienė, agronomė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Jonas Meškauskas, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Lech Leonovič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vitas Anulis, Tauragės rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Evaldas Barzdžiukas, Lietuvos architektas.
  • Henrikas Petrauskas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Marija Šerienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinė bei visuomenės veikėja..
  • Vilhelmas Džiugelis, gydytojas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Pranas Noreika, ekonomistas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Povilas Mikalajūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Aušra Gudauskienė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1966 m. – Neringa (Pociūtė) Čereškevičienė, LTV laidos „Tele-bim-bam“ kūrėja ir vedėja, vaikų dainų kompozitorė ir atlikėja.
• 1967 m. – Justas Dvarionas, pianistas, visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Gintaras Karosas, menininkas, Europos parko įkūrėjas ir prezidentas.
• 1970 m. – Paulius Koverovas, teisininkas, verslo teisės advokatas, buvęs politinis veikėjas, LR teisingumo viceministras.
• 1981 m. – Rūta Ščiogolevaitė, Lietuvos dainininkė.
• 1983 m. – Jonas Nainys, Lietuvos TV, bei radijo laidų vedėjas, grupės „Radistai“ narys.

• 1892 m. – Jonas Čerskis, lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą (g. 1845 m.).
• 1941 m. – Albinas Baltramiejūnas, lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys (g. 1905 m.).
• 1942 m. – Mikas Lipčius, Lietuvos kariškis, valstybės veikėjas (g. 1894 m.).
• 1951 m. – Jonas Mizaras, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kunigas.^[3] (g. 1901 m.).
• 1959 m. – Juozas Ambraziejus, Lietuvos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
• 1966 m. – Povilas Gasiūnas, spaudos kolekcionierius, kraštotyrininkas (g. 1897 m.).
• 1980 m. – Romanas Marijošius, Lietuvos dainininkas (baritonas) (g. 1914 m.).
• 1984 m. – Adolfas Narbutas, pedagogas, dainininkas, vargonininkas, chorvedys (g. 1913 m.).
• 1985 m. – Adolfina Budrikaitė-Zulonienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1921 m.).
• 1993 m.:
  • Juozas Matulis, mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (g. 1899 m.).
  • Liubomiras Laucevičius, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
• 1996 m. – Vytautas Kavolis, sociologas, visuomenininkas (g. 1930 m.).
• 2005 m. – Fabijonas Sereika, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1938 m.).
• 2007 m. – Jurgis Blekaitis, aktorius, poetas, teatrologas (g. 1917 m.).
• 2010 m. – Algimantas Vidugiris, tarybinis ir Kirgizijos kino dramaturgas, kino režisierius, kino operatorius. Kirgizijos liaudies artistas, Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas, Nacionalinės Kino meno akademijos narys (g. 1936 m.).
• 2024 m. – Rima Rakauskienė, vadybininkė, Lietuvos ir Alytaus miesto politinė bei visuomenės veikėja (g. 1958 m.).^[4]

• 1530 – Augsburgo susirinkime Vokietijos liuteronų kunigaikščiai ir elektoriai Šventosios Romos imperijos imperatoriui pristatė Augsburgo išpažinimą;
• 1905 – Frederikas Velsas atrado didžiausią pasaulyje deimantą – Kulinano deimantą;
• 1950 – Korėjos karo pradžia;
• 1975 – Mozambikas paskelbė nepriklausomybę;
• 1981 – įkurta Microsoft korporacija;
• 1991 – Kroatija ir Slovėnija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos;
• 1998 – išleisti Microsoft Windows 98.

• 1852 m. – Antoni Gaudí i Cornet, ispanų architektas. Garsiausi darbai: Sagrada Familia, Casa Milà, Casa Batlló (m. 1926 m.).
• 1864 m. – Walther Hermann Nernst, 1920 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1941 m.).
• 1903 m. – Džordžas Orvelas, anglų rašytojas ir žurnalistas (m. 1950 m.).
• 1904 m. – Vladimiras Kokinakis, garsus tarybinis lakūnas-bandytojas, aviacijos generolas majoras (1943 m.), dukart Tarybų Sąjungos didvyris (1938 ir 1957 m.), Lenino premijos laureatas (m. 1985 m.).
• 1905 m. – Elijas Kanetis, bulgarų – ispanų – žydų kilmės rašytojas. Elijas Kanetis buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, 1981 m. gavo Nobelio literatūrinę premiją (m. 1994 m.).
• 1908 m. – Vilardas van Ormanas Kvainas, JAV logikas, matematikas ir filosofas (m. 2000 m.).
• 1911 m. – William Howard Stein, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1980 m.).
• 1937 m. – Navafas al Achmadas al Džaberas al Sabachas, Kuveito emyras, valdęs 2020–2023 m. (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Denis Arkanas, kanadiečių režisierius, prodiuseris ir scenaristas.
• 1954 m. – Sonija Sotomajor, amerikiečių teisininkė, JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja; pirmoji ispanų kilmės (Hispanics) ir trečia teisėja moteris JAV Aukščiausiame Teisme per visą jo istoriją^[6].
• 1963 m.:
  • Aku Sorainen, suomių teisininkas, advokatų kontoros „Sorainen“ steigėjas, vadovaujantysis partneris, verslo teisės advokatas.
  • George Michael, graikų kilmės Didžiosios Britanijos muzikantas, prieš pradėdamas solo karjerą grojęs grupėje Wham!.
• 1966 m. – Dikembe Mutombo, buvęs Kongo Demokratinės Respublikos krepšininkas (m. 2024 m.).
• 1975 m.:
  • María Laura Corradini Falomir, Argentinos-Ispanijos dainininkė. Išgarsėjo po 2002 m. Ispanijos muzikinio konkurso Operación Triunfo, kuriame užėmė 4 vietą.
  • Vladimiras Borisovičius Kramnikas, Rusijos šachmatininkas, 14-asis šachmatų pasaulio čempionas (po pergalės prieš Garį Kasparovą 2000 m.).
• 1980 m. – Nozomi Takeuchi, japonų aktorė.
• 1981 m. – Simon Ammann, Šveicarijos šuolininkas su slidėmis. 2002 m. ir 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių čempionas.
• 1985 m. – Karimas Matmūras, iš Alžyro kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo arba puolėjo pozicijoje. Alžyro nacionalinės rinktinės ir Vokietijos klubo Borussia Mönchengladbach narys.

• 1933 m. – Ana Brigaderė, latvių rašytoja (g. 1861 m.).
• 1982 m. – Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas TSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (g. 1919 m.).
• 1984 m. – Michel Foucault, prancūzų istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post – struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik filosofijos, bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse (g. 1926 m.).
• 1988 m. – Hilelis Slovakas, pirmasis JAV roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ gitaristas (g. 1962 m.).
• 1997 m. – Žakas Ivas Kusto, prancūzų jūrininkas, okeanografas, ekologas, režisierius, fotografas. Išrado akvalangą. Tai žymiausias pasaulio okeanografas (g. 1910 m.).
• 2005 m. – John Fiedler, amerikiečių aktorius^[7] (g. 1925 m.).
• 2006 m. – Jaap Penraat, olandų architektas^[8] (g. 1918 m.).
• 2007 m. – Mahasti, persų dainininkė^[9] (g. 1946 m.).
• 2008 m. – Lyall Watson, Pietų Afrikos antropologas^[10] (g. 1939 m.).
• 2009 m.:
  • Farrah Fawcett, amerikiečių aktorė ir žymi pop asmenybė^[11] (g. 1947 m.).
  • Michael Joseph Jackson, amerikiečių dainininkas, dainų autorius, šokėjas ir prodiuseris (g. 1958 m.).
  • Sky Saxon, JAV rokenrolo atlikėjas, grupės „The Seeds“ lyderis^[12] (g. 1937 m.).