apsivokti

• žr. pagr. f. apsivokti, apsivokia, apsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apsivokiąs, apsivokiantis, apsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apsivokęs, apsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apsivokdavęs, apsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apsivoksiąs, apsivoksiantis, apsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apsivokiamas, apsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apsivoktas, apsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apsivoksimas, apsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apsivoktinas, apsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: apsivokiant, apsivokus, apsivokdavus, apsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: apsivokdamas, apsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: apsivokte, apsivoktinai.
• Skiemenys: ap-si-vok-ti

apsivokti

1. sudoroti javus, nuimti derlių, nuvalyti:
   • Apsivókę pasilsėsma, ir atlaidai būs, eisma į Kuršėnus.
2. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti, apgerbti:
   • Reik trobą apsivókti, svečių būs.

<= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivoktas, mot. g. apsivokta.
• Skiemenys: ap-si-vok-ti

apsivokti

1. tas, kurį apsivokė

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė