Zoisitas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Zoisitas | |
---|---|
Bendra informacija | |
Kategorija | Mineralas |
Chemimė formulė | kalcio aluminio hidroksido silikatas (Ca2(Al.OH)Al2(SiO4)3 |
Identifikacija | |
spalva | pilka, geltona, mėlyna, žalia. |
Kristalo habitas | Kristalai pluoštuoti, pluoštai gali būti pasvirę |
Kristalo struktūra | Ortorombinė |
Įskilimai | tobuli |
Lūžimai | netolygūs |
Kietumas pagal Moso skalę | 6.5 |
Bizgesys | Stklinis |
Lūžio rodiklis | 1.69-1.70 ir 0.007-0.010 (dviem plokštumom) |
Pleochroizmas | yra dichroizmas ar trichroizmas priklausomai nuo spalvos. |
Dryžiai | balti arba bespalviai |
Specifinis tankis | 3.10-3.38 |
Lydumas | ? |
Tirpumas | ? |
Atmainos | |
tanzanitas | brangakmenis, mėlynas-violetinis |
tulitas | pilkas |
aniolitas | dažnai randamas suagęs su rubinu. |
chromo zoisitas | žalias, retai randamas |
Zoisitas – silikatų klasės mineralas, kalcio aluminio hidroksido sorosilikatas, priklausantis epidotų grupei. Zoisitas pavadintas Austrų mokslininko Bairono Sigmundo Zoiso von Endelsteino (Baron von Zois) garbei, kuris šį mineralą 1805 metais atrado Sau-Alp kalnuose Austrijoje. Pradžioje buvo pavadintas pagal suradimo vietą Saualpitu.
Zoisitas slūgso prizmiškais, ortorombiškais kristalais ar masyvioje formoje ir randamas metamorfinėse uolienose bei pegmatituose.
Kietumas pagal Moso skalę šiek tiek didesnis nei 6 ir priklausomai nuo atmainos specifinis tankis gali būti nuo 3.10 iki 3.38.
Permatomas zoisitas priskirtas brangakmeniams, o nuo permatomo iki nepermatomo paprastai skaldomas skulptūros darbams. Zoisitas gali būti mėlynas, violetinis, žalias, pilkas, geltonas, rudas ar bespalvis.
Zoisitas randamas Tanzanijoje (tanzanitas), Kenijoje (aniolitas), Norvegijoje (tulitas), Šveicarijoje, Autrijoje, Indijoje, Pakistane ir JAV.