Hidroksidas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Hidroksidas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Hidroksidas | |
| CAS numeris | [14280-30-9] |
| PubChem | 961 |
| InChI | 1/H2O/h1H2/p-1 /fHO/h1h/q-1 |
| Cheminė formulė | OH− |
| Molinė masė | 17,00274 g/mol |
| SMILES | [OH-] |
| Rūgštingumas (pKa) | ~22 |
| Bazingumas (pKb) | -1,74 15,74 |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Hidroksidas yra poliatominis jonas (dalelė), sudarytas iš susijungusių vandenilio ir deguonies atomų. Jame deguonies atomas turi vienu elektronu per daug, todėl bendrasis jono krūvis yra -1. Taip pat hidroksido grupe vadinamas analogiškas radikalas (-O-H), turintis vieną laisvą jungtį. Hidroksidais yra vadinami cheminiai junginiai, kuriuose yra hidroksido jonas arba hidroksido grupė.
Metalų hidroksidai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl didelio elektroneigiamumo skirtumo tarp metalų ir deguonies atomų, pastarieji nesunkiai atplėšia iš metalų elektronus ir sudaro joninę jungtį, todėl dauguma metalų hidroksidų yra joniniai junginiai, dar vadinami bazėmis. Tirpiosios bazės dar yra vadinamos šarmais. Šarmams disocijuojant vandenyje, jie išsiskaido į metalo katijoną ir hidroksido anijoną. Į tirpalą įpylus rūgšties, įvyksta neutralizacijos reakcija:
Metalų hidroksidai Žemėje yra gana paplitę, kadangi juos galima nesunkiai gauti metalams ar jų druskoms reaguojant su vandeniu. Kalio ir natrio hidroksidai yra stiprūs šarmai, naudojami chemijos pramonėje. Geležies hidroksidai (gėtitas ir limonitas) buvo naudojami kaip žemos kokybės geležies rūda. Boksitas, svarbiausia aliuminio rūda, taip pat yra daugiausiai sudaryta iš aliuminio hidroksido.
Nemetalų hidroksidai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi nemetalų elektroneigiamumas yra didesnis už metalų ir vandenilio, deguonis sukuria polinį ryšį su nemetalu ir silpnesnį – su vandenilio. Dėl to nemetalų hidroksidai disocijuodami skaidosi ne (Ne-O), o (O-H) jungtyje, sukurdami vandenilio katijoną ir druskos anijoną. Dėl šios priežasties nemetalų hidroksidai yra rūgštys.
Tam tikrais atvejais, kai vandenilio ir atomo, prie kurio jungiasi hidroksido grupė, elektroneigiamumai yra panašūs, nuo junginio gali atskilti tiek hidroksido jonas, tiek ir vandenilio jonas, t. y. hidroksidas gali dalyvauti reakcijoje ir kaip bazė, ir kaip rūgštis. Tokie hidroksidai yra vadinami amfoteriniais. Anksčiau minėtas aliuminio hidroksidas yra konkretus tokio hidroksido pavyzdys.
Hidroksido grupė organinėje chemijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hidroksido grupė organikoje sutinkama alkoholiuose, rūgštyse ir fenoliuose. Kadangi anglis yra šiek tiek elektroneigiamesnė, nei vandenilis, visos trys junginių klasės pasižymi silpnomis rūgštinėmis savybėmis.