Pereiti prie turinio

Saab 32 Lansen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saab 32 Lansen
Saab 32 Lansen 2006 m. Kristianstado Aviacijos parodoje.
Tipas šturmo lėktuvas ir naikintuvas
Gamintojas Saab
Pirmas skrydis 1952 m. lapkričio 3 d. (prototipas P1150)
Pradėtas naudoti 1955 m.
Baigtas naudoti 1997 m.
Būsena dar naudojami 2 vnt.
Pagrindiniai naudotojai Švedijos oro pajėgos
Pagaminta vnt. 450

Saab 32 Lansen - dvivietis šturmo lėktuvas, kurį gamino SAAB nuo 1955 iki 1960 m. Švedijos oro pajėgoms (šved. Flygvapnet). Ginkluotėje buvo ilgai, naudotas kaip naikintuvas, žvalgybos lėktuvas, elektroninės kovos lėktuvas, taikinių vilkikas.

Projektavimo istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. SAAB buvo paprašytas sukurti turboreaktyvinį naikintuvą-bombonešį, kuris turėjo pakeisti iki tol Švedijos oro pajėgose naudotus senstelėjusius šturmo ir žvalgybos lėktuvus bei naktinius naikintuvus Saab B 18/S 18, J 21R/A 21R ir J 30 (de Havilland Mosquito). Pradinis variantas buvo pavadintas P1150.

Švedijos oro pajėgų reikalavimai lėktuvui P1150 buvo rimti:

  • Turėjo pakilęs iš šalies centro po valandos galėti atakuoti priešą bet kurioje Švedijos kranto linijos (jos ilgis apie 2000 km) vietoje.
  • Jis turėjo tikti skraidyti bet kuriuo oru, tiek dieną, tiek naktį.
  • Turėjo būti ginkluotas keturiomis 20 mm kalibro patrankomis, raketomis, bombomis ir/ar naujomis priešlaivinėmis raketomis Rb 04, kurios tuo metu buvo kuriamos.
  • Lėktuvo elektronika turėjo būti integruota su lėktuvo ginklais.

Projektuotųjų komanda sukūrė liekną korpusą aptakiomis linijomis, varomą variklio Rolls-Royce Avon Series 100, gaminto pagal licenciją. Atgal palinkę sparnai buvo sukurti naudojant pirmąsias kompiuterines technologijas. 35° kampu atgal atlenkti sparnai buvo išbandyti sumontuoti lėktuve Saab Safir. Buvo pagaminta nedidelė serija P1150 prototipo lėktuvų, kurie naudoti baigiant derinti konstrukciją ir įvertinimo bandymuose. 1953 m. pradėta lėktuvo serijinė gamyba, o lėktuvas buvo pavadintas Saab J 32 Lansen (J reiškia šved. jakt 'naikintuvas', o šved. lansen - 'ietis').

Mokomojo šio lėktuvo varianto nebuvo.

Naudojimo istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į ginkluotę priimti A 32A pakeitė stūmoklinius bombonešius SAAB B 18. Netrukus, 1953 m. spalio 25 d., serijinės gamybos lėktuvas Saab J 32 lėkštai pikiruodamas viršijo garso greitį. Naikintuvai Saab J 32 buvo ginkluoti keturiomis 30 mm ADEN patrankomis, o šturmuotuvai Saab A 32 – keturiomis 20 mm Bofors m/49 patrankomis lėktuvo nosyje ir Rb 04C priešlaivine raketa (tai buvo viena pirmųjų priešlaivinių raketų Vakarų šalyse). Paprastai Saab 32 Lansen gabendavo dvi tokias raketas, tačiau galėdavo paimti dar ir trečią tokią raketą.

Šie lėktuvai buvo numatyti kaip atkirtis galima TSRS invazijai į Švedijos teritorinius vandenis.

Buvo planuota, kad Saa A 32A galės panaudoti branduolinį ar cheminį ginklą. XX a. 6-7 dešimtmečius Švedija vykdė branduolinių ginklų kūrimo programą, bet jokių branduolinių ginklų nesukūrė.[1]

Saab A 32 Lansen buvo paskutinis specializuotas Švedijoje konstruotas šturmuotuvas. Švedų lakūnai lansenus apibūdindavo kaip malonius pilotuoti. Palaipsniui šiuos lėktuvus ėmė keisti modernesni modeliai, tačiau Saab 32 buvo naudoti iki XX a. pabaigos. Iki šiol jie dar tebenaudojamai - du paskutiniai lėktuvai naudojami Švedijos radiacinės saugos žinybos (šved. Strålsäkerhetsmyndigheten) atmosferiniams matavimams. Šiais lėktuvais iš aukštųjų atmosferos sluoksnių ima oro ėminius tyrimams. 2010 m. balandžio ir gegužės mėnesiais šie lėktuvai rinko ėminius vulkaninių pelenų kiekio ore matavimams.[2]

Lėktuvas Saab 32 Lansen Švedijos Oro pajėgų muziejuje Linšiopinge.
  • A 32A - sausumos ir jūros šturmuotuvas. 1955-1957 m. buvo pagaminti 287 tokie lėktuvai.[3] Šie lėktuvai iš ginkluotės išbraukti 1978 m. Buvo ginkluoti keturiomis nosinėmis 20 mm Boforso patrankomis (tai pagal licenciją gamintos 20 mm patrankos Hispano-Suiza Mk V) ir raketomis SAAB 304 arba nevaldomų raketų konteineriais.
  • J 32B - visoris naikintuvas, pradžioje naudotas tik kaip naktinis naikintuvas ar blogo oro naikintuvas. 1958-1960 m. buvo pagaminti 2 prototipai ir 118 serijinių[3], kurie iš ginkluotės išimti 1973 m. Buvo ginkluoti keturiomis 30 mm ADEN patrankomis, Rb 24 raketomis (tai pagal licenciją gamintos AIM-9 Sidewinder raketos). Galėjo naudoti radaru valdomas oras-oras raketas ar 75 mm nevaldomų raketų konteinerius. J 32B buvo varomas galingesnio Svenska Flygmotor RM 6A (Rolls-Royce Avon Mk 47A) variklio.
  • S 32C - specializuotas jūrinis ir fotografinės žvalgybos lėktuvas, sukurtas iš A 32A. Gaminti 1958-1959 m., buvo pagaminti 45 vienetai.[3] Turėjo padidinto nuotolio radarą PS-432/A ir keturius fotoaparatus - du SKa 17 ir du SKa 18.
  • J 32D - taikinių vilkikas. 1997 m. buvo pagaminti 6 vienetai perdirbus J 32B.[3]
  • J 32E - elektroninės kovos lėktuvas. Pagaminti perdirbus keturiolika J 32B[3]. Iš ginkluotės išimti 1997 m. Lėktuvai buvo aprūpinti elektroninio trukdymo sistemomis G 24, skirtomis blokuoti antžeminius ir laivų radarus. Papildomi konteineriai su įranga Adrian ir Petrus buvo naudojami prieš orlaivių radarus.
  • J 32AD - 1953 m. dieninio naikintuvo projektas. Tai buvo lengvesnis variantas, neturėjęs radaro, ginkluotas keturiomis 20 mm ir viena 30 mm patrankomis nosyje ir kitokiomis raketomis. Nepagamino nė vieno tokio lėktuvo, vietoj to buvo nupirkta 120 naikintuvų Hawker Hunter.
  • J 32U - 1954 m. naikintuvo projektas (raidė U reiškė šved. utveckling 'vystymas'), turėjęs būti efektyvesnis už J 32B. Turėjo turėti galingesnį variklį Rolls-Royce RA 19R ir tobulesnės konstrukcijos sparnus.

Charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 14,94 m
Aukštis 4,65 m
Sparnų ilgis 13,0 m
Sparnų tipas Strėliškas
Sparnų kampas 35°
Sparnų plotas 37,4 m²
Tuščioji masė 7500 kg
Pilnoji masė 13500 kg
Maksimali masė 13500 kg
Variklis (-iai) 1 Svenska Flygmotor RM 6A
Traukos jėga 47,0 kN, su forsažu 65,3 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 1200 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 15000 m
Skrydžio nuotolis 2000 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 100 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


  • 4 × 30 mm ADEN patrankos (kiekviena su 90 šovinių)
  • 4 × Rb 24 raketos oras-oras
  • 4 × 75 mm raketų oras-oras konteineriai
  1. Agrell, Wilhelm. Svenska Förintelsevapen: Utvecklingen av Kemiska och Nukleära Stridsmedel 1928-1970. Lund, Sweden: Historiska Media, 2002. ISBN 91-89442-49-0.
  2. Alpman, Marie (6 May 2010). „Askprovtagning görs med Lansen“ (švedų). NyTeknik. Suarchyvuotas originalas 2010-05-07. Nuoroda tikrinta September 2, 2010.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Forsgren 2010, pp. 68–69.