Protagoras

Protagoras (apie 480 m. pr. m. e. Abderoje – 410 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, žymiausias sofistas, ankstyvosios sofistikos teoretikas.

Protagoras veikė Atėnuose, priklausė Periklio bendraminčiams. Už veikalą „Apie dievus“ apkaltintas ateizmu, turėjo bėgti iš Atėnų. Pakeliui į Siciliją nuskendo. Yra išlikę kitų Protagoro veikalų fragmentų.

Filosofinę Protagoro orientaciją teoriškai sąlygojo Heraklitas bei jo pasekėjai, praktiškai – nauja ekonominė ir politinė Atėnų situacija.

Protagorą domino filosofinė žmogaus problematika, kuri iš dalies lėmė jo subjektyvizmą ir reliatyvizmą.

Nauda Protagorui – tiesos kriterijus.^[1]

Protagoro teiginys, „Žmogus yra visų daiktų matas – esančių, kad jie yra, o nesančių, kad jų nėra” yra viso sofistinio mąstymo branduolys:

Žmogus nustato būtį, visa kita atmetama (skepticizmas), visa, kas yra, yra neobjektyvu, o subjektyvu ir kintama (reliatyvizmas).

Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.