Po (upė)

Po
Po Turine
Ilgis	652[1] km
Baseino plotas	74 000 km²
Vidutinis debitas	1540 m³/s
Ištakos	Pian del Re, Kotinės Alpės
Žiotys	Adrijos jūra
Šalys	Italija
Vikiteka	Po

Po (it. Po, lot. Padus, graikai vadino Eridanu, keltai – Bodincus) – ilgiausia Italijos upė. Ilgis 652 km.^[1]

Išteka iš Kotinių Alpių Šiaurės Italijoje ir kirtusi visą Po žemumą (iš vakarų į rytus) įteka į Adrijos jūrą. Sudaro ~1500 km² užimančią deltą.

Poplūdis būna vasarą ar rudenį, nereti potvyniai (nuo jų apsisaugoti įrengtas dambų kompleksas). Vanduo naudojamas drėkinimui, vykdoma laivyba. Prie Po įsikūrę miestai: Turinas, Piačenza, Kremona, Ferara ir Milanas (sujungtas su upe kanalais, kuriuos suprojektavo Leonardas da Vinči).

Po deltos teritorija saugoma dviejų regioninių parkų institucijų – Veneto ir Emilijos-Romanijos. Šio regiono parką prižiūri 1988 m. įkurtas konsorciumas „Consorzio per la gestione de Parco“. Parko direktyvas leidžia samdomas techninis-mokslinis komitetas ir parko taryba. 1999 m. Po upės delta buvo įrašyta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Jis buvo prirašytas prie 1995 m. objekto – Feraros miesto.^[2] Iš viso deltos parkas užima 53 653 ha plotą. Parke yra pelkės, miškai, kopos ir druskų įdubos. Parke auga apie 1000 skirtingų rūšių augalų, gyvena 374 skirtingų rūšių gyvunų (iš kurių 300 rūšių paukščių).^[3]

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai

Šis straipsnis apie Italiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.