Obuolys

Kitos reikšmės – Obuolys (reikšmės).

Obuolys – būdingas obelų vaisius, morfologiškai irgi vadinamas obuoliu.

Obuolyje yra 3-5 lizdai su 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai. Mažais obuoliais įvardijami pagal prigimtį maži obuoliai (pvz., Rojaus obuoliai) arba pradinės nokimo stadijos, dar neprinokę obuoliai. Tradiciškai obuolių rinkimo metu mažus obuolius patikima surinkti vaikams (iš to ir liaudiškas pavadinimas - kriupius). Maži obuoliai dažnai renkami į pintines, gali būti lengvai veriami ir džiovinami rinkėje, vėlgi skirtingai nuo kitų obuolių, kuriuos tenka paskleisti plačiai.

Obuoliai gali būti kepami, verdami, džiovinami, konservuojami. Jie dažnai naudojami kaip pyragų, blynų ir kitų kepinių įdaras. Gaminamas obuolių sūris.

Iš šviežių ar virtų vaisių gaminami įvairūs gėrimai: gaiva, kompotas, limonadas, spaudžiamos sultys.

Rauginant obuolių sultis, gaminamas obuolių vynas, sidras.

Maži obuoliai dėl savo mažumo kulinarijoje dažnai būdavo naudojami tik didikų vaišėse, nes juos tinkamai įdaryti galėdavo tik ypač aukštos kvalifikacijos virėjai. Šiuo metu maži obuoliai dažniausiai naudojami dekoratyviniais tikslais šeimos vaišėse arba restoranuose. Džiovintas mažas neprinokęs obuolys gali būti panaudotas kaip prieskonis sriuboms, daržovių patiekalams.

Maži obuoliai ypač gerai tinka raugti. Jie raugiami nepjaustyti, skirtingai nuo didelių obuolių. Taip pat, maži obuoliai plačiai naudojami obuolių actui gaminti.

Medicinos knygose rašoma, kad tiems, kurie kasdien valgo obuolius, kraujyje sumažėja cholesterolio^[1].

Obuolių marmelade daug pektinų^[2], todėl jį patartina valgyti žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, nes pektinai absorbuoja medžiagų apykaitoje ir virškinant susidariusias toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus (gyvsidabrį, kadmį, kobaltą, šviną)^[3].

Pasitarus su gydytoju obuoliais galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas^[4], švieži tarkuoti obuoliai valgytini viduriuojant^[5], jais gydomas ūmus ir lėtinis storosios žarnos uždegimas^[6].

Milijonai tonų (2008 m.)
Kinija	29,8
JAV	4,3
Lenkija	2,8
Iranas	2,7
Turkija	2,5
Italija	2,2
Indija	2
Prancūzija	1,9
Rusija	1,4
Čilė	1,3
Lietuva	0,074

Pasaulyje yra daugiau kaip 7500 žinomų obuolių veislių .^[7]

Pagal vaisių skynimo laiką ir vartojimo trukmę obelų veisles įprasta skirstyti į vasarines, rudenines ir žiemines. Kiekvienoje iš šių grupių galima išskirti ir pogrupius, pvz., ankstyvas vasarines, vasarines, vėlyvas vasarines ir t. t.^[8]

Vasarinių veislių vaisiai skinami liepos pabaigoje–rugpjūčio mėnesį. Jų skynimo ir vartojimo branda sutampa, t. y. jie būna tinkami vartoti skynimo metu arba po keleto dienų. Vasarinių veislių vaisiai išlaikomi 1–3 dešimtadienius ir tai tik vėsioje patalpoje ar šaldytuve.^[8]

Rudeninių veislių obuoliai skinami rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Šių veislių skynimo ir vartojimo brandos Lietuvos sąlygomis dažnai atvejais taip pat sutampa arba skiriasi 5–15 dienų. Rudeninių veislių vaisiai išsilaiko 1–3 mėnesius.^[8]

Žieminių veislių obuoliai skinami rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Vartojimo brandos šių veislių obuoliai esti tik po tam tikro laiko. Priklausomai nuo laikomų vaisių nokimo trukmės ir vartojimo brandos pradžios obelų veislės skirstomos į ankstyvas žiemines, žiemines ir vėlyvas žiemines.^[8]

Obelų veislių grupavimas į vasarines, rudenines ir žiemines yra sąlyginis ir tinka tik konkrečiomis atitinkamo sodininkystės rajono sąlygomis, nes tų pačių veislių obuoliai trumpiau laikosi einant iš šiaurės į pietus, ir, be to, priklauso nuo laikymo patalpų bei kitų veiksnių. Tačiau sodininkystės praktikoje jis visur laikomas, ir daugelis pomologų pagal šį požymį klasifikuoja obelų veisles.^[8]

Vikiteka: Obuolys – vaizdinė ir garsinė medžiaga