Pereiti prie turinio

Nuoras

Koordinatės: 40°19′0″ š. pl. 9°20′0″ r. ilg. / 40.31667°š. pl. 9.33333°r. ilg. / 40.31667; 9.33333 (Nuoras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nuoras
it. Comune di Nuoro
Nuoro vaizdas nuo Supramontės
Nuoras
Nuoras
40°19′0″ š. pl. 9°20′0″ r. ilg. / 40.31667°š. pl. 9.33333°r. ilg. / 40.31667; 9.33333 (Nuoras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Sardinija Sardinija
Provincija Nuoro provincija
Meras Alessandro Bianchi
Gyventojų (2010) 36 347
Plotas 192,27 km²
Tankumas (2010) 189 žm./km²
Altitudė 549 m
Pašto kodas 08100
Tel. kodas 0784
Tinklalapis www.comune.nuoro.it
Miesto globėjas (-ai) Šv. Marija dela Neve

Nuoras (it. Nuoro) – miestas Italijoje, Sardinijoje. Miestas išsidėstęs Ortobenės kalno šlaite. Su 36 tūkst. gyventojų (2010 m.) Nuoras yra penktas pagal dydį miestas Sardinijoje ir Nuoro provincijos sostinė. Čia gimė daug žymių menininkų ir yra įsikūrę keli svarbūs Sardinijos muziejai. Nuoras laikomas kultūriniu regiono centru[1][2], pravardžiuojamas „Sardinijos Atėnais“.[3] Čia gimė Nobelio premijos laureatė Grazia Deledda.

Nuoro panorama žiemą nuo Ortobenės kalno
Nuoro senamiesčio gatvė

Seniausi žmonių gyvavimo įrodymai apylinkėse yra Domus de janas, uoloje iškalti kapai datuojami III tūkst. pr. m. e. Be to rastos Ozierio kultūros keramikos, datuojamos 3500 m. pr. m. e. Šitoje vietovėje buvo Nuragių civilizacijos (gyvavo apie 1500–250 m. pr. m. e., ką liudija 30 radimviečių. Vieną kaimą šalia Nuoro sudarė 800 palapinių. Per Nuorą ėjo kelias iš Karalis (Kaljaris) į Ulbia (Olbija). Romėnų palikimas matomas sardiniečių kalbos dialekte, kurį naudoja vietiniai gyventojai: Sardu nugoresu kalba laikoma konservatyviausia iš Romanų kalbų.

Po Romos imperijos žlugimo Sardinija iš pradžių atiteko vandalams, po to Bizantijai. Pagal popiežiaus Grigaliaus I laišką pakrantės buvo romanizuotos ir krikščioniškos, o salos viduje gyveno pagonys. Nusilpus Bizantijos įtakai atsirado judikatai. Mažas kaimas Nugor matomas 1147 m. žemėlapyje. Per kelis šimtmečius jis išaugo iki 1000 gyventojų. Nuoras liko vidutinės svarbos miestu valdant Aragonui ir Ispanijai iki maro XVII a. Pjemontui prijungus Sardinija ir pasivadinus Sardinijos karalyste Nuoras tapo apskrities centru, o 1836 m. gavo miesto statusą. XIX a. Nuoras buvo Sardinijos kultūrinis centras.

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. [1] Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto. Il mare letterario
  2. [2] Archyvuota kopija 2020-11-23 iš Wayback Machine projekto. Cultural Notes by the Comune of Nuoro
  3. E. Corda Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto., Atene Sarda. Storie di vita nuorese 1886–1946, Rusconi, 1992 – only available in Italian
  4. „Twinning Ceremony“. Nuoroda tikrinta 2010-04-01.