Lietuvos istorijos draugija

Lietuvos istorijos draugija (LID) – Lietuvos mokslinė organizacija, 1929–1940 m. veikusi Kaune ir 1988–2001 m. Vilniuje.

Lietuvos istorijos draugiją sudarė tikrieji nariai, profesionalūs istorikai, garbės nariai – asmenys, nusipelnę Lietuvos istorijos mokslui ir nariai rėmėjai. 1938 m. įsteigta istorijos mokytojų sekcija. Draugijai priklausė Augustinas Janulaitis, Petras Tarasenka, Konstantinas Jablonskis, Ignas Jonynas, Vaclovas Biržiška, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Povilas Spudas, Konstantinas Avižonis, Marija Krasauskaitė ir kiti. Lietuvos istorijos draugija siekė plėtoti istorijos mokslą Lietuvoje, tirti lietuvių tautos praeitį. Rengė paskaitas, diskusijas. Užmezgė ryšius su tarptautine istorijos mokslų organizacija. Leido tęstinį leidinį „Praeitis“ (1 t. 1930 m., 2 t. 1933 m.).

1940 m. birželio mėn. SSRS okupavus Lietuvą draugijos veikla nutrūko. Buvę Lietuvos istorijos draugijos nariai JAV įkūrė Lietuvių istorijos draugiją, kuri veikė 1956–1989 m.

1988 m. Z. Kiaupos, I. Lukšaitės, E. Aleksandravičiaus iniciatyva atkūrus draugiją, siekta formuoti lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės istorijos sąmonę, įtvirtinti istorijos kaip mokslo statusą. Draugija išleido 1929–1939 m. veikusios draugijos parengtą „Praeities“ 3 t. (1992 m.), 1990–2001 m. leido tęstinį leidinį „Mūsų praeitis“. 1989–2001 m. surengė 6 suvažiavimus, t. p. rengė konferencijas, minėjimus. Atkūrus draugiją istorijos mokytojai susibūrė į sekciją – nuo 1992 m. Lietuvos istorijos mokytojų asociacija veikia savarankiškai. 2001 m. Lietuvos istorijos draugijos veiklai nutrūkus jos funkcijas iš dalies perėmė 1996 m. įsteigtas Lietuvos istorikų komitetas.^[1]

Lietuvos istorijos draugija išleido knygas:

• Mstislavas Dobužinskis. Vytis, 1933 m.;
• Konstantinas Šakenis. Vabalninkas ir jo apylinkė, 1935 m.;
• Konstantinas Jablonskis. Lietuviškieji žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje, d. 1, 1941 m.

1988–2001: Bronius Dundulis, Antanas Tyla, Vytautas Merkys, Elmantas Meilus, Aivas Ragauskas.