Lantanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Lantanas (La) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 57 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
138,9055(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
138 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
538,1 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Xe] 5d1 6s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
125 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
0,08989 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
6,15 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
13,5 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1191 K |
| Lydymosi šiluma |
11,3 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3737 K |
| Garavimo šiluma |
399,57 kJ/mol |
| Molinis tūris |
22,59 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Lantanas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas La (lot. Lanthanum), eilės numeris 57.[1] Lantanas yra vienas iš retųjų žemės elementų.
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lantanas aktyvus metalas, ore greitai pasidengia hidroksido plėvele, o smulkios dalelės ore pačios užsiliepsnoja. Reaguodamas su deguonimi sudaro lantano oksidą (La2O3), su azotu – lantano nitridą (LaN), be to, reaguoja su daugeliu kitų nemetalų ir sudaro sunkiai lydžius metališkus junginius. Reaguoja su vandeniu ir net kambario temperatūroje jį skaido sudarydamas lantano hidroksidą (La(OH)3). Taip pat labai lengvai reaguoja su rūgštimis. Lydomas su kitais metalais sudaro metališkus junginius bei lydinius. Nedidelės lantano priemaišos labai pagerina lydinių mechanines ir antikorozines savybes.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lantanas naudojamas aukštos įtampos elektroduose, aukštos kokybės metalo europio gamyboje, brangių žiūronų, foto/video kamerų objektyvų gamyboje, nes stiklui suteikia labai geras refrakcines (spindulių lūžimo) savybes.
Radioaktyvus lantano izotopas naudojamas liuminescencinių lempų paleidikliuose kaip pagalbinė priemonė pradinei dujų jonizacijai ir dujų sugėrimui (geteris).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šį cheminį elementą 1839 m. atrado švedų chemikas Carl Mosander.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lantanas ilgą laiką buvo nežinomas, kadangi tyrinėtas tik ceroksido junginiuose. Panašiai kaip ir kriptonas, jis gavo pavadinimą dėl savo „slaptumo“ (gr. lanthanein – būti paslėptam).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilhelmas Skominas. Lantanas (Lanthanum; gr. lanthanō – slepiuosi). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 508-509 psl.