Langinės
Langinės – durelės arba skydas langui uždengti. Paprastai medinės, dvivėrės (nors pasitaiko ir vienvėrių, daugiavėrių), įtaisomos iš lauko pusės. Skirtos apsaugoti langą (stiklą) nuo vėjo, lietaus, šalčio, saulės, taip pat apsaugos priemonė nuo įsilaužimo, namo puošybos elementas.
Atvertos langinės tvirtinamos prie sienos, kad neblaškytų vėjas, užveriamos vakare arba namo gyventojams išvykus ilgesniam laikui. Seniausios langinės Lietuvoje darytos iš šiaudų, o nuo XIX pr. ėmė plisti lentinės; tokios langinės pirmiausia paplito miestuose ir dvaruose, vėliau kaimų didesniuose namuose. XX a. pradžioje populiarios tapo įsprūdinės langinės.[1]
Langinės dažomos dažniausiai baltai, melsvai arba rudai, kartais ištapomos, puošiamos. Jos gausiausiai puoštos Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, kitur jų mažiau. Puošiama buvo toji langinių pusė, kuri matydavosi kai langinės būdavo atviros. Langinės būdavo polichromuojamos (ištapomos), ornamentai išdrožinėjami. Populiariausios įsprūdinės langinės (paprastai su 2 įsprūdžiais). Paprasta ir praktiška puošmena buvo meniškos langinių angelės šviesai įleisti. Pastarosios langinės labiausiai buvo paplitę Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte.[2]
-
Užvertos langinės. Rūsteikių sentikių cerkvė -
Vienvėrė langinė. Ukraina, Pyrohivo liaudies buities muziejus -
Langinės Flamandijoje -
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nemira Gutautienė. Langinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Lietuvių liaudies menas. Architektūra. Vilnius, 1957. 1 t. p. 7-12; Gimbutas J. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys. Vilnius, 2004.
| |||||||||||||
