Karolis I (Austrija)

Karolis I vok. Karl I
Karolis I
Habsburgų dinastija
Gimė	1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigas-Gotsdorfas
Mirė	1922 m. balandžio 1 d. (34 metai) Madeira
Palaidotas (-a)	Monte Funšalas, Madeira širdis: Muri abatija, Šveicarija
Tėvas	Otonas Pranciškus
Motina	Marija Žozefa Vetin
Sutuoktinis (-ė)	Zita iš Parmos Burbonų
Vaikai	Otonas Adelheida Robertas Karolis Liudvikas Rudolfas Šarlota Elžbieta
Austrijos imperatorius
Valdė	1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.
Pirmtakas	Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis	Austrijos respublika Karlas Zeicas Austrijos prezidentas
Vengrijos karalius
Valdė	1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.
Pirmtakas	Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis	Vengrijos respublika Karolis Michajus Vengrijos prezidentas
Čekijos karalius Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Čekoslovakija Tomašas Masarykas Čekoslovakijos prezidentas Kroatijos, Dalmatijos ir Slavonijos karalius Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Petras I Karadžordževičius Galicijos karalius Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Jozefas Pilsudskis Lenkijos prezidentas
Vikiteka	Karolis I (Austrija)
Parašas

Karolis I (vok. Karl I; 1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigo pilis, Žemutinė Austrija – 1922 m. balandžio 1 d. Kvinta do Montė, Madeira) – 1916–1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas.

Karolis gimė 1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigo pilyje Žemutinėje Austrijoje. Jo tėvai buvo erchercogas Otonas Pranciškus, o motina princesė Marija Žozefa Vetin (1867–1944). Jo dėdė Pranciškus Juozapas I tuo metu valdė Austrijos – Vengrijos imperiją, o kitas dėdė Pranciškus Ferdinandas prieš dvejus metus buvo paskelbtas sosto įpėdiniu.

Būdamas vaikas, Karolis karštai praktikavo katalikybę. Ankstyviausius metus leido ten, kur stovėjo tėvo pulkas. Vėliau gyveno Vienoje ir Reichenau an der Rax. Mokytas privačiai, tačiau priešindamasis valdančios šeimos papročiams, įstojo į valstybinę gimnaziją dėl mokomųjų dalykų pomėgio. Baigęs gimnaziją įstojo į armiją, kur nuo 1906 m. iki 1908 m., kaip vyriausiasis karininkas, praleido Prahoje. Ten studijavo teisę ir politikos mokslus, kartu su karo teorijos bei praktikos dalykais.

1907 m. paskelbtas pilnamečiu ir princas Zdenko Lobkovitzas paskirtas jo kamerdineriu. Per kitus kelerius metus atliko karinę prievolę įvairiose Bohemijos miestuose. Karolio ryšiai su dėde imperatoriumi nebuvo itin glaudūs. Tokie patys santykiai buvo ir su sosto įpėdiniu. Dėl to Karolis Pranciškaus Ferdinando nužudymo metu neturėjo jokios įtakos valstybės valdymo reikaluose ir leido gyvenimą princo, kuriam nenumatyta aukšta politinė pozicija.

Žmona Zita iš Parmos Burbonų (1892–1989). Vaikai: Otonas (1912–2011), Adelheida (1914–1971), Robertas (1915–1996), Karolis Liudvikas (1918–2007), Rudolfas (1919–2010), Šarlota (1921–1989), Elžbieta (1922–1993)

Tapo įpėdiniu po 1914 m. birželio 28 d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą Pranciškų Ferdinandą, kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.

Valdymo pradžioje pradėjo slaptas derybas su Prancūzija dėl Austrijos-Vengrijos pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo, kurios žlugo dėl jo nenoro atsisakyti Italijos reikalaujamų teritorijų. Deryboms išaiškėjus jas neigė, kol Prancūzijos spauda nepaskelbė jo pasirašytų laiškų. Dėl nacionalinių judėjimų Austrijos-Vengrijos dualistinei monarchijai ėmus irti, 1918 m. lapkričio 11 d. atsisakė dalyvavimo valstybės valdyme, bet ne sosto. 1919 m. kovo mėn. emigravo į Šveicariją. Vengrų monarchistų skatinamas 1921 m. du kartus nesėkmingai mėgino atgauti Vengrijos sostą.

Mirė nuo plaučių uždegimo. 2004 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju.^[1]

• Peter Broucek. Karl I. (IV.). Der politische Weg des letzten Herrschers der Donaumonarchie. Boehlau, Wien. 1997, ISBN 3-205-98737-3
• Gordon Brook-Shepherd: Um Krone und Reich. Die Tragödie des letzten Habsburgerkaisers. Molden, Wien 1968
• Nathan Cochran: Der Diener Gottes Karl aus dem Hause Österreich. Eine Kurzbiografie. Buch als PDF-Datei
• August Demblin. Hrsg. u. bearb. von Alexander Demblin: Minister gegen Kaiser. Aufzeichnungen eines österreichisch-ungarischen Diplomaten über Außenminister Czernin und Kaiser Karl. Böhlau, Wien 1997, ISBN 3-205-98762-4
• Eva Demmerle: Kaiser Karl I. "Selig, die Frieden stiften… "; die Biographie. Amalthea, Wien 2004, ISBN 3-85002-521-7
• Erich Feigl (Hrsg.): Kaiser Karl. Persönliche Aufzeichnungen, Zeugnisse und Dokumente. Amalthea, Wien 1984, ISBN 3-85002-179-3
• Josef Gelmi: Der letzte Kaiser. Karl I. (1887–1922) und Tirol. Tyrolia, Innsbruck – Wien 2004, ISBN 3-7022-2619-2
• Elisabeth Kovàcs: "Untergang oder Rettung der Donaumonarchie? " Böhlau, Wien 2004, 2 Bände, ISBN 3-205-77237-7 und ISBN 3-205-77238-5
• Anton Lehár. Hrsg. von Peter Broucek: Erinnerungen. Gegenrevolution und Restaurationsversuche in Ungarn 1918–1921. Verlag für Geschichte und Politik, Wien 1973, ISBN 3-7028-0069-7
• Heinz von Lichem: Karl I. Ein Kaiser sucht den Frieden; Bilddokumentation. Tyrolia, Innsbruck – Wien 1996, ISBN 3-7022-1993-5
• Jan Mikrut (Hrsg.): Kaiser Karl I. (IV.) als Christ, Staatsmann, Ehemann und Familienvater. Dom Verlag, Wien 2004, ISBN 3-85351-188-0
• Friedrich Oberkofler: Von Gottes Gnaden. Kaiser Karl von Österreich und König von Ungarn. fe-Medienverlag, Kissleg 2006, ISBN 3-939684-00-7
• Heinz Rieder: Kaiser Karl. Der letzte Monarch Österreich-Ungarns 1887–1922. Callwey, München 1981, ISBN 3-7667-0596-2
• Gordon Shepherd: Karl der Erste. Des Reiches letzter Kaiser. 1968
• Hans Karl Zessner-Spitzenberg: Kaiser Karl. Lins, Feldkirch 1953 Buch als PDF-Datei

• Imperatoriaus karolio maldos lygos svetainė, skirta Karoliui I kaip palaimintajam

Karolis I (Austrija) Habsburgai
Prieš tai: Pranciškus Juozapas I	Habsburgų giminės galva 1916–1922	Po to: Otto Habsburg

Ž • A • R Vengrijos monarchai Arpadai (1000–1301) Steponas I (1000–1038) Dinastijų kova (1038—1046) Petras (1038–1041; 1044–1046) · Aba Samuelis (1041–1044) Arpadai (1044–1301) Andrius I (1046–1060) · Bela I (1060–1063) · Solomonas (1063–1074) · Geza I (1074–1077) · Vladislovas I (1077–1095) · Kalmanas (1095–1116) · Steponas II (1116–1131) · Bela II Aklasis (1131–1141) · Geza II (1141–1162) · Steponas III (1162–1172) · Vladislovas II (1162–1163) · Steponas IV (1163) · Bela III (1172–1196) · Emerikas (1196–1204) · Vladislovas III (1204–1205) · Andrius II (1205–1235) · Bela IV (1235–1270) · Steponas V (1270–1272) · Vladislovas IV (1272–1290)· Andrius III (1290–1301) Ginčytini pretendentai (1301—1308) Vladislovas V (1301–1305) · Bela V (1305–1308) Anžu namai (1328—1498) Karolis Robertas (1310–1342) · Liudvikas I (1342–1382) · Mary (1382–1385; 1386–1395) · Karolis II (1385–1386) Liuksemburgai (1386—1437) Zigmantas Liuksemburgietis (1387–1437) Habsburgai (1438—1439) Albrechtas II (1437–1439) Jogailaičiai (1440—1444) Vladislovas I (1440–1444) Habsburgai (1444—1457) Vladislovas V (1444–1457) Korvinai (1458—1490) Motiejus I (1458–1490) Jogailaičiai (1490—1526) Vladislovas II (1490–1516) · Liudvikas II (1516–1526) Zapojajai (1526—1570) Jonas Zapojajis (1526–1540) · Jonas Zigmantas Zapojajis (1540–1570) Habsburgai (1526—1780) Ferdinandas I (1526–1564) · Maksimilianas (1564–1576) · Rudolfas (1576–1608) · Motiejus II (1608–1619) · Ferdinandas II (1619–1637) · Ferdinandas III (1637–1657) · Ferdinandas IV (1647–1654) · Leopoldas I (1657–1705) · Juozapas I (1705–1711) · Karolis III (1711–1740) Lotaringų namai (1780—1918) Marija Terezė (1740–1780) · Juozapas II (1780–1790) · Leopoldas II (1790–1792) · Pranciškus II (1792–1830) · Ferdinandas V (1830–1848) · Pranciškus Juozapas I (1848–1916) · Karolis IV (1916–1918)

Ž • A • R Čekijos monarchai Pžemyslai Borivojus I • Spitygnevas I • Vratislavas I • Vaclavas I Šventasis • Boleslovas I Rustūsis • Boleslovas II • Boleslovas III Šatenas • Vladivojus • Jaromiras Bohemietis • Boleslovas III Šatenas Piastai Boleslovas I Narsusis Pžemyslai Jaromiras Bohemietis • Oldrichas • Jaromiras Bohemietis • Oldrichas • Bretislavas I • Spitignevas II • Vratislavas II • Konradas I Brnenskis • Bretislavas II • Borivojus II • SvetopolkasVladislavas I • Borivojus II • Vladislavas I • Sobieslavas I • Vladislavas II • Friderikas • Sobieslavas II • Friderikas • Konradas II Oto • Vaclovas IIOtokaras I • Henrikas Bretislavas • Vladislovas III Henrikas • Otokaras I • Otokaras I • Vaclovas I • Otokaras II • Vaclovas II • Vaclovas III Įvairių dinastijų Henrikas Karinskis • Rudolfas I • Henrikas Karinskis Liuksemburgai Jonas Liuksemburgietis • Karolis IV Liuksemburgietis • Vaclovas IV Liuksemburgietis • Zigmantas Liuksemburgietis Habsburgai Albrechtas I Habsburgas • Vladislovas VI Įvairių dinastijų Jurgis Podiebradietis • Мotiejus Korvinas Jogailaičiai Vladislovas II Jogailaitis • Liudvikas II Jogailaitis Habsburgai Ferdinandas I • Мaksimilijonas Habsburgas • Rudolfas II Habsburgas • Motiejus II Habsburgas • Ferdinandas II Vitelsbachai Ferderikas V Vitelsbachas Habsburgai Ferdinandas II • Ferdinandas III • Ferdinandas IV • Leopoldas I • Juozapas I • Кarolis VI Vitelsbachai Karolis Albrechtas Habsburgai Marija Terezė Habsburgai-Lotaringai Juozapas II • Leopoldas II • Pranciškus II • Ferdinandas V • Pranciškus Juozapas I • Каrolis IV