Jonas Dambrauskas

Jonas Dambrauskas
XX a. 4 deš.
Gimė	1892 m. gegužės 23 d. Pamusių k., Musninkų valsč., Vilniaus apskr.
Mirė	1982 m. kovo 8 d. (89 metai) Kaune
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Veikla	kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas
Alma mater	1917 m. Varšuvos muzikos institutas

Jonas Dambrauskas (1892 m. gegužės 23 d. Pamusių k., Musninkų valsč., Vilniaus apskr. – 1982 m. kovo 8 d. Kaune) – kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas.

Muzikos mokėsi pas Čiobiškio vargonininką B. Peckų, paskui – pas kompozitorių ir dirigentą K. Galkauską. Taip pat lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1910 m. pradėjo vargonininkauti Kietaviškėse (Trakų raj.). Išgirdęs jaunąjį muzikantą griežiant vargonais, Varšuvos muzikos instituto direktorius E. Mlynarskis pakvietė studijuoti į šį institutą: mokytis vargonavimo pas M. Surzyriski, kompozicijos pas K. Szymanowski, taip pat mokėsi ir diriguoti. 1917 m. baigęs studijas, keletą metų vargonininkavo Kaltinėnuose ir Valkininkuose, organizavo chorus, rengė koncertus ir teatralizuotus muzikinius vaidinimus.

1917 m. Jonas Dambrauskas kaltaneniečių deleguojamas į Vilniaus konferenciją arba Lietuvių konferenciją, kuri Vilniuje išrinko Lietuvos Tarybą, o pastaroji 1918 m. vasario 16 d. paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę.^[1]

1922 m. Kaune įkūrė kultūros draugiją „Gabija“, buvo jos pirmininkas, iki 1928 m. vadovavo šios draugijos chorui, kurį 1924 m. parengė pirmajai visos Lietuvos dainų šventei Kaune. Su „Gabijos“ choru 1927 m. pastatė K. Strazdo „Lietuviškas vestuves“. 1922–1946 m. dirbo Kauno Valstybės teatro sufleriu, orkestro artistu ir chormeisteriu, buvo dramos trupės muzikos dalies vedėjas.

1922–1939 m. vadovavo Kauno įgulos bažnytiniam chorui, su kuriuo rengė koncertus Kaune ir kitur. Choras atliko L. Cherubini „Requiem“, Dž. Rossini „Stabat Mater“, K. Hartmanno oratoriją „Išganytojo mirtis“, V. A. Mocarto „Requiem“, Č. Sasnausko „Requiem“, J. Dambrausko oratorijos „Pro hominibus“ fragmentus ir nemaža kitų pasaulio klasikų religinių kūrinių, su solistais ir simfoniniu orkestru surengė daug įspūdingų koncertų. Naujai perkomponavo ir pastatė Miko Petrausko operą „Eglė žalčių karalienė“ – 1939 m. „Eglės“ pavadinimu ją suvaidino 14 kartų.

1946–1950 m. vadovavo Kauno valstybinio universiteto studentų mišriajam chorui. 1946 m. respublikinei dainų šventei parengė 120 dainininkų chorą ir konkurse pelnė antrąją vietą, o 1950 m. respublikinės dainų šventės konkurse – pirmąją. Koncertų surengė Kaune, Leningrade ir Vilniuje.

Nuo 1945 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Sukūrė stambių vokalinių ir simfoninių kūrinių muzikos dramos spektakliams, dainų ir giesmių chorams bei solistams. Ypač populiarios jo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos chorams. Daina „Jau žirgelis pabalnotas“ ir „Malda už Tėvynę“ (su šia giesme Kaune prasidėdavo radijo laidos) skambėjo keliose JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Dirigavo Kauno miesto dainų šventėse ir konsultavo mėgėjų chorus. Buvo apdovanotas „Šaulių žvaigždės“ medaliu ir Gedimino ordino palydo garbės ženklu (1939 m.), o 1962 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

2014 m. kovo 11 d. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) atidengtas bareljefas: „1923–1939 m. Įgulos bažnyčioje vadovavo chorui ir rengė simfoninius koncertus kompozitorius dirigentas Jonas Dambrauskas. / Įamžinimo sumanytojas dirigentas prof. Petras Bingelis / fundatorius Arvydas Garbaravičius / skulptorius Stasys Žirgulis“.^[2]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.