Gdansko įlanka
Gdansko įlanka (dar vadinama – Danzigo įlanka) (lenk. Zatoka Gdańska, rus. Гданьская бухта, vok. Danziger Bucht, kaš. Gduńskô Hôwinga) – įlanka Baltijos jūros pietryčiuose, pavadinta pagal Gdansko miestą, svarbiausią uostamiestį prie šios įlankos.[1][2]
Vakaruose ir pietuose ribojasi su Lenkija, rytuose – su Rusija. Įlankos vakarinėje dalyje yra Pucko įlanka, ribojama Helio nerijos, rytinėje – Aistmarės, skiriamos Aistmarių nerijos.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vakarinę Gdansko įlankos dalį sudaro seklūs Pucko įlankos vandenys. Pietrytinę dalį sudaro Aistmarės, atskirtos Aistmarių nerija, kuri su atvira jūra susijungia per Piliavos sąsiaurį.
Įlankos krantas pasižymi dviem didelėm nerijom – Helio nerija Lenkijos pusėje ir Aistmarių nerija Kaliningrado srities pusėje.
Didžiausias gylis 115 m, o druskingumas – 6–8 ‰, gilumoje – 13 ‰.[1]
Didžiausi uostai ir pakrantės miestai yra Gdanskas, Gdynia, Puckas, Sopotas, Helis, Karaliaučius, Žuvininkai ir Piliava. Didžiausios upės, įtenkančios į Gdansko įlanką yra Prieglius ir Vysla.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Gdansko įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
- ↑ „Gulf of Gdansk“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
|
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
54°28′59″ š. pl. 18°57′31″ r. ilg. / 54.48306°š. pl. 18.95861°r. ilg.