Eurovizijos dainų konkursas 1956
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Eurovizijos dainų konkursas 1956 | |
---|---|
Datos | |
Finalo data | 1956 m. gegužės 24 d. |
Programa | |
Vieta | Teatro Kursaal Luganas, Šveicarija |
Vedėjas(-ai) | Lohengrin Filipello |
Dirigentas | Fernando Paggi |
Režisierius | Franco Marazzi |
Vykdantysis vadovas | Rolf Liebermann |
Programos transliuotojas | Radiotelevisione svizzera di lingua italiana (RTSI) |
Pertraukos numeris | Les Joyeux Rossignols & Les Trois Ménestrels |
Dalyviai | |
Dalyvių skaičius | 14 (7 šalys atliko po 2 dainas) |
Debiutuojančios šalys | Belgija Prancūzija Vakarų Vokietija Italija Liuksemburgas Nyderlandai Šveicarija |
Balsai | |
Balsavimo sistema | Kiekvienos šalies du komisijos nariai skyrė taškus labiausiai patikusioms dainoms; balsavimo būdas nėra žinomas |
Nugalėtojo daina | Šveicarija „Refrain“ |
Eurovizijos dainų konkursas | |
◄1955 1957► |
1956 m. Eurovizijos dainų konkursas – pirmasis Eurovizijos dainų konkursas, vykęs 1956 m. gegužės 24 d. Šveicarijoje, Lugano miesto „Kursaal“ teatre.
Konkursą organizavo Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir Šveicarijos transliuotojas Radiotelevisione svizzera di lingua italiana (RTSI), renginį Lohengrin Filipello. Nėra žinoma, ar yra išlikę visi konkurso garso ar vaizdo įrašai.
Konkurse dalyvavo septynios šalys, kiekviena atliko po dvi dainas. Du komisijos nariai iš visų dalyvaujančių šalių slaptu balsavimu skyrė taškus labiausiai patikusioms dainoms. Konkurso nugalėtoja tapo Šveicarijos atstovė Lys Assia su daina „Refrain“. Buvo paskelbtas tik nugalėtojas; likusių šalių rezultatai nebuvo paskelbti.
Formatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1955 m. Monake vykusio susitikimo metu Europos transliuotojų sąjungos nariai aptarė idėjas surengti visos Europos muzikos konkursą, įkvėptą Italijos Sanremo muzikos festivalio. Iš to susitikimo gimė „Eurovizijos“ dainų konkurso koncepcija. Buvo priimtas sprendimas pirmąjį konkursą surengti sekančiais metais Lugane, Šveicarijoje.
Pirmuoju „Eurovizijos“ vedėju tapo Lohengrin Filipello. Konkursas truko 1 valandą ir 40 minučių. 1956 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas pirmiausia buvo radijo programa, nors studijoje buvo kameros, jų perduodamas vaizdas buvo rodytas tiems europiečiams, kurie tuo metu turėjo televizorių.
Konkurse galėjo dalyvauti tik solo atlikėjai, o jų dainos neturėjo viršyti trijų su puse minutės. Atlikėjams akomponavo 24 muzikantų orkestras, kuriam vadovavo Fernando Paggi kartu su keturiais kviestiniais dirigentais iš Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Italijos.
Dalyvaujančios šalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmajame konkurse dalyvavo septynios šalys, kiekviena pristatė po dvi dainas. Dar dvi šalys – Austrija ir Danija – taip pat turėjo dalyvauti konkurse, tačiau abi praleido paraiškų terminą ir todėl negalėjo dalyvauti. Buvo manoma, kad Jungtinė Karalystė taip pat planavo dalyvauti konkurse, tačiau 2017 m. sausį EBU atskleidė, kad tai – mitas, kurį išplatino konkurso gerbėjai.
Rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nr. | Šalis | Kalba | Atlikėjas(-ai) | Daina | Vieta |
---|---|---|---|---|---|
01 | Nyderlandai | olandų | Jetty Paerl | „De vogels van Holland“ | 2 |
02 | Šveicarija | vokiečių | Lys Assia | „Das alte Karussell“ | 2 |
03 | Belgija | prancūzų | Fud Leclerc | „Messieurs les noyés de la Seine“ | 2 |
04 | Vokietija | vokiečių | Walter Andreas Schwarz | „Im Wartesaal zum großen Glück“ | 2 |
05 | Prancūzija | prancūzų | Mathé Altéry | „Le temps perdu“ | 2 |
06 | Liuksemburgas | prancūzų | Michèle Arnaud | „Ne crois pas“ | 2 |
07 | Italija | italų | Franca Raimondi | „Aprite le finestre“ | 2 |
08 | Nyderlandai | olandų | Corry Brokken | „Voorgoed voorbij“ | 2 |
09 | Šveicarija | prancūzų | Lys Assia | „Refrain“ | 1 |
10 | Belgija | prancūzų | Mony Marc | „Le plus beau jour de ma vie“ | 2 |
11 | Vokietija | vokiečių | Freddy Quinn | „So geht das jede Nacht“ | 2 |
12 | Prancūzija | prancūzų | Dany Dauberson | „Il est là“ | 2 |
13 | Liuksemburgas | prancūzų | Michèle Arnaud | „Les amants de minuit“ | 2 |
14 | Italija | italų | Tonina Torrielli | „Amami se vuoi“ | 2 |
Tarptautinės transliacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalis | Transliuotojas (-ai) | Komentatorius(-ai) |
---|---|---|
Belgija | INR | Prancūzų k.: Janine Lambotte |
NIR | Olandų k.: Nand Baert | |
Italija | Programma Nazionale | Franco Marazzi |
Liuksemburgas | Télé-Luxembourg | Jacques Navadic |
Nyderlandai | NTS | Piet te Nuyl |
Prancūzija | RTF | Michèle Rebel |
Šveicarija | TSR | Robert Burnier |
Vokietija | ARD | Wolf Mittler |
Šalis | Transliuotojas (-ai) | Komentatorius(-ai) |
---|---|---|
Austrija | ORF | Wolf Mittler |
Danija | Statsradiofonien TV | Gunnar Hansen |
Jungtinė Karalystė | BBC Television Service | Wilfrid Thomas |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|